Anot A. Bumblausko, E. Gudavičius nesivaikė įdomybių, bet „labai angažuodavosi į savo pilietinę misiją“, o istorija jam buvo „valstybės ir tautos savimonės bei tapatybės ugdytoja“.
„Jis pirmasis ir, galbūt, net drąsiausiai įvedė Lietuvą į pasaulinį, Europos kontekstą, nubrėžė tokią tipologiją, sukūrė nuo labai konkrečių, analitinių darbų, iki labai sintetinio mąstymo reikalaujančių tekstų. Tad jo darbų spektras – labai platus ir jau, galima sakyti, reikalauja atskiro aptarimo, tyrimo“, – BNS sakė profesorius A. Bumblauskas, daugiau nei keturis dešimtmečius bendravęs su E. Gudavičiumi.
A. Bumblausko teigimu, E. Gudavičius koncentravosi į Lietuvai lemtingų akimirkų analizę ir išplėtojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009-aisiais siužetą.
„Tai yra didelio kalibro žmogus. Jam lygaus istoriko, bent jau mūsų padangėje, nebuvo ir galbūt dar ilgai nebus. Išėjo ištisa epocha, kuri apibūdina mūsų istorijos ir net visų humanitarinių mokslų pasaulį per pastaruosius 30 metų. Tai yra nepriklausomos Lietuvos simbolis Lietuvos moksle, ne veltui simboliškiausia Liepos 6-oji yra surasta jo“, – sakė A. Bumblauskas.
E. Gudavičius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.
A. Bumblauskas E. Gudavičių apibūdino kaip geranorišką ir korektišką asmenybę.
„Kai pagalvoji, jis būdavo net perdėm geranoriškai korektiškas, kai tuo gali pasinaudoti piktavaliai. Man rodosi, kartais taip ir būdavo“, – pasakojo istorikas.
Vilniaus universitete judviejų pažintis prasidėjo tik A. Bumblauskui pradėjus studijas 1978-aisiais ir nuo to laiko keliai nebeišsiskyrė. A. Bumblauskas sako, kad ši pažintis iš dalies lėmė ir tai, jog jis apsisprendė nemesti istorijos mokslų.
Vėliau kolegos daugiau nei dešimtmetį nacionalinės televizijos eteryje kūrė laidų ciklą „Būtovės slėpiniai“, 1998-aisiais už jį abiems istorikams skirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.
„Dar studijų metais aš jį pradėjau lydėti į namus – jis pėsčias vaikščiodavo į Viršuliškes. Tad nuo tų gatvinių pamokų, iki pat to, kad turėdavai ir tekstus dėlioti. Buvau galvojęs mesti istoriją, neįtikino manęs. O profesorius kaip tik tų lydėjimų namo metu gausybę dalykų man atsakė, kurie turėjo tokį egzistencinį pobūdį. Po to mums pavyko tuos pokalbius perkelti į televizijos ekraną ir „Būtovės slėpinių“ laida tapo gana pripažinta“, – pasakojo A. Bumblauskas.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl E. Gudavičiaus mirties
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dėl skaudžios žymaus istoriko profesoriaus, Nacionalinės mokslo premijos, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Edvardo Gudavičiaus netekties pareiškė užuojautą šeimai, kolegoms ir bendraminčiams.
Pasak prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą.
Profesorius E. Gudavičius, be abejonės, buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują garsiausių dabartinių Lietuvos istorikų kartą. Kaip niekas kitas jis sugebėjo Lietuvos istorijai suteikti europinį ir globalų kontekstą ir padovanojo Lietuvai Liepos 6-osios šventę.
„Prieš maždaug dešimtį metų lankiausi kukliuose, bet svetinguose profesoriaus namuose, norėdamas išsiaiškinti, ar mano turima sena XVI a. graviūra tikrai atspindi Vilnių, ar tėra kompiliacija. Profesorius mandagiai paaiškino, kad tais laikais tos pačios graviūrų klišės knygose buvo taikomos keletui miestų iliustruoti, todėl tai tikrai ne Vilnius. Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias – toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose“, – reikšdamas užuojautą sakė šalies vadovas.
V. Pranckietis Seimo ir savo vardu taip pat išreiškė nuoširdžią užuojautą profesoriaus istoriko, Gedimino ordino kavalieriaus, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laureato E. Gudavičiaus artimiesiems ir kolegoms.
„Profesorius Gudavičius buvo išskirtinė asmenybė, savo karjerą pašventusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir teisės puoselėjimui. Jo darbai kaip šarvai liks saugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją nuo netiesos“, – teigia Seimo pirmininkas.
Užuojautą dėl E. Gudavičiaus mirties pareiškė ir Vyriausybės vadovas.
„Tai didelė netektis visai Lietuvai ir ypač šalies istorijos mokslui. Šis talentingas mokslininkas atvėrė mums paslaptingus būtovės slėpinius ir padėjo suprasti valstybės ištakas. Lietuvos istoriją Edvardas Gudavičius rašė tik atsižvelgdamas į europinį kontekstą ir remdamasis istoriografija. Profesoriaus tyrinėjimų akiratyje daugel metų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tad būtent jo dėka liepos 6-ąją mes iškilmingai minime Valstybės dieną – švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius ir visą istorikų bendruomenę“, – sakoma premjero užuojautoje.
Adamkus: istorikas profesorius Gudavičius bus ilgai prisimenamas savo darbais
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad pirmadienį miręs istorikas profesorius Edvardas Gudavičius bus ilgai prisimenamas savo darbais.
„Jo nuopelnai Lietuvos istorijos mokslo srityje yra neįkainojami. Gaila to fakto. Aišku, amžius yra amžius, tačiau jis savo gyvenimą pateisino atliktais darbais ir bus ilgai prisimenamas tais darbais“, – BNS sakė V. Adamkus.
„Jį prisimenu kaip labai šiltą ir intelektualią asmenybę. Jam priklauso mūsų istorijos bėgyje, iš mokslinio taško žiūrint, ypatinga vieta“, – teigė buvęs šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad meilę istorijai E. Gudavičius perdavė ne tik savo studentams, tačiau ir Lietuvos visuomenei, ypač per tokius projektus kaip „Būtovės slėpiniai“.
„Tai yra neįkainojamas įrašas, kurį jis atliko. Man įsiminė jo tekstai ir jo darbas, kurį jis atliko per LRT su profesoriumi Alfredu Bumblausku (...) Ta programa, man atrodo, yra daug davusi Lietuvos visuomenei ir sudominusių daug žmonių, kurie anksčiau istorija nesidomėjo“, – pridūrė jis.
V. Adamkus istoriką profesorių E. Gudavičių 1999 metais apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2003 metais – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro diddžiuoju kryžiumi.
„Aš manau, kad pirmas susidūrimas buvo mano pirmosios kadencijos metu (...) Tada buvo tiesioginis, akis į akį, susitikimas“, – teigė buvęs prezidentas.
Jis taip pat teigė, kad kasmet su velioniu istoriku profesoriumi apsikeisdavęs šventiniais atvirukais.
„Tiesioginio bendravimo tokio neturėjau, bet turbūt esu vienas iš tų išskirtinių žmonių, kurie su juo bendravo per visas šventes – Naujuosius metus ir Kalėdas. Nebuvo nė vienų metų, kad nebūtume apsikeitę sveikinimais. Pasikeisdavome atvirukais. Visas kontaktas iki beveik paskutinių gyvenimo dienų pas mus ir išsilaikė toks nuoširdus, netiesioginis bendravimas“, – sakė V. Adamkus.
Anot jo, išskirtinis E. Gudavičiaus pasiekimas – nustatyta tikėtina Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.
„Manau, kad čia išskirtinis jo pasiekimas, jog jis nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo dieną, būtent liepos 6-ąją“, – teigė buvęs šalies vadovas.
E. Gudavičius mirė pirmadienį Vilniuje, eidamas 91-uosius.