Dar praėjusią savaitę, Seimui po pateikimo pritarus šiai idėjai, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad ne visos savivaldybės pasirūpina, jog gaunamų pinigų tėvai nepragertų ar neturėdami socialinių įgūdžių neiššvaistytų.
Trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje R. Šalaševičiūtė pristatydama šį pasiūlymą pastebėjo, kad kai kurių šeimų nepasiekia net socialinėmis kortelėmis perkami maisto produktai.
„Socialinėms apsaugos ir darbo ministerija išsiaiškino, apklausė visas savivaldybes, kaip yra su vaiko pinigais, kai vaikų nepasiekia ta suma skiriama, kai kuriose šeimose. O tokių šeimų turime 256 tūkst., kuriems mokamos išmokos. Apie 10 tūkst. vaikų, kurių tėvams yra apribotas pinigų gavimas, su socialinėmis kortelėmis perkamas maistas, kuris taip pat nepasiekia šeimų kartais“, – sakė politikė.
Ji teigė, kad tik kai kurios savivaldybės atsakingai žiūri į problemą.
„Tik 8 savivaldybės, kurios yra lanksčios, pinigus moka iki 50 procentų atiduoda grynais, kurie yra tam tikra prasme praradę pasitikėjimą, o kitus nukreipia būrelių, užimtumui, daro tai, kas reikalinga vaikams dėl jų gerbūvio. (…) Net 35 tūkstančiai vaikų yra be planšečių ir kompiuterių negalėjo dalyvauti nuotoliniame mokyme. Ir eilė tokių inovatyvių sprendimų būdų, kaip tikslingai padaryti, kad tie pinigai pasiektų vaikų“, – tikino parlamentarė, ragindama palaikyti bendrą ministerijos nustatomą tvarką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina komiteto posėdyje teigė, kad visos šalies savivaldybėse populiariausios dvi praktikos.
„Socialinės rizikos aplinkoje 2019 metų pradžioje gyveno per 17 tūkst. vaikų. Iš jų išmoka ne pinigine forma gauna 10 tūkstančių vaikų. Savivaldybėse šiuo metu yra labai skirtinga praktika. Bet iš mūsų atliktos analizės matome, kad iš visų nustatytų formų pasirenka dvi: teikti socialinės kortelės apsipirkti produktais ir kita forma – mokėti piniginėmis lėšomis vienam iš vaiką prižiūrinčių asmenų. (…) O po mėnesio aptaria“, – komiteto posėdyje sakė ministerijos atstovė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais, Audronė Vereikytė sakė nematanti prasmės keisti nustatytą tvarką.
„Projekto nematė savivaldybės, nebuvo derinta. Kategoriškai nepritariame tuo pagrindu, kad ne pinigine formą mokėjimu aptarėme su savivaldybėmis. (…) Tikrai mūsų požiūriu ir vertinimu tie pokyčiai, kurie dabar vyksta, eina gera linkme. (…) Nemanyčiau, kad reikia keisti visą sistemą tik dėl to, kad vienoje ar kitoje savivaldybėje atsiranda klaida, ar kažkas nepadaryta“, – tikino A. Vareikytė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė teigė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, tad ir tvarkos keisti nereikia.
„Praktika neturi kitokių atvejų, apart individualaus sprendimo, nes kiekvienoje šeimoje priemonės skirtingos. Reikia tikėti profesionaliais socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, kurie priima sprendimą“, – aiškino jis.
R. Šalaševičiūtė teigė, kad pasiūlymas skirtas tam, kad vaiko pinigai vaikus iš tikrųjų pasiektų.
„Jeigu taip paskaičiuoti, kiek iš Seimo narių grįžę iš savo vienmandačių apygardų yra išsakę šią problemą, kad pinigai, kurie maistu gaunami, tėvai vis tiek sugeba maistą iškeisti į alkoholį. Tikiu, kad yra tam tikrų gerų pavyzdžių, kurie atsiranda. Bet vis dėl to mes turime išspręsti taip, kad būtų geriausia vaikams“, – tikino R. Šalaševičiūtė.
J. Džiugelis komitete teigė, kad vaiko pinigai daiktais gali taip pat sukelti problemų, jei parduodami maisto produktai, gali būti parduodami ir daiktai.
Vaiko pinigai siekia 60 eurų vaikui auginantiems vieną ar du vaikus, 100 eurų – daugiavaikėms šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, taip pat skurdžiai gyvenančioms šeimoms.
Vaiko pinigus šalyje gauna per 500 tūkst. vaikų, apie 10 tūkst. – iš socialinės rizikos šeimų.