Reaguodama į tai A. Širinskienė atkirto, kad valdantieji elgiasi neetiškai nuolat prikaišiodami prastą buvusios Vyriausybės darbą, kadangi patys jau pusę metų yra valdžioje.
Konstitucinis Teismas liepos 1d. turėtų oficialiai paskelbti praėjusiais metais priimtą nutarimą, kuriuo dabar priimtas Referendumo įstatymas dėl priėmimo tvarkos bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl LVŽS narė A. Širinskienė komiteto posėdyje paklausė, kada ministerija planuoja Seime įregistruoti atitinkamą projektą. Į tai teisingumo ministrė atsakė, kad projektas jau yra parengtas, o šiuo metu ruošiamasi ir platesnėms diskusijoms dėl galimybės referendumuose balsuoti internetu.
„Šiandien Teisingumo ministerija jau yra parengusi projektą, jis pateiktas Vyriausybei derinti. Mes matome vieną du klausimus, kuriais norėtumėme platesnės diskusijos, nes, kaip žinote, konstitucinis įstatymas reiškia, kad jo pakeitimai nėra tokie lengvi“, – komiteto posėdyje kalbėjo E. Dobrovolska.
Ministrės teigimu, tai, kad Referendumo įstatymas dar nepriimtas parlamente, neturėtų sukelti problemų, kadangi referendumai dažniausiai būna organizuojami kartu su Seimo, Savivaldos ar Prezidento rinkimais, kurie artimiausiu metu nėra numatyti.
„Akivaizdu, kad sėkmingiausi referendumai įvyksta tada, kai mes surenkame žmones kartu su rinkimais, kiek man yra žinoma, šiemet nėra planuojami rinkimai“, – tikino E. Dobrovolska.
Visgi A. Širinskienė nebuvo patenkinta tokiu ministrės atsakymu, kadangi Seimas referendumus gali skelbti ir artimiausiu metu. Parlamentarė kartu pabrėžė, kad ministerija turi itin mažai laiko projekto priėmimui.
„Jūs suprantate, kad liepos 1d. nespėsime su išsamiomis diskusijomis, kurias jūs dar planuojate, nes pati priėmimo tvarka turi specifinius terminus, kurie jau dabar yra ant ribos“, – tvirtino „valstietė“.
Į šią A. Širinskienės repliką teisingumo ministrė atsakė primindama, kad naują Referendumo įstatymo projektą galėjo parengti ir Sauliaus Skvernelio Ministrų Kabinetas.
„Verta atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas apie tai pasisakė dar pernai, praeitos Vyriausybės Teisingumo ministerija turėjo dar visą Rudens sesiją“, – atkirto E. Dobrovolska, kartu dar kartą pažymėdama, kad ministerija jau turi paruoštą projektą.
„Jeigu praeitais metais, rudens sesijoje būtų paruošta ir pateikta, tai tikrai buvo visos galimybės, o tai nebuvo padaryta. Iš mūsų pusės jis yra parengtas ir pateiktas derinimui. Akivaizdu, kad mums svarbiausia priimti tinkamą ir gerai sureguliuotą įstatymą“, – tikino teisingumo ministrė.
Tačiau A. Širinskienė neliko sužavėta ir šiuo atsakymu bei pabrėžė, kad valdantieji, jos nuomone, elgiasi neetiškai, kadangi jau pusę metų yra valdžioje, tačiau nuolat primena apie buvusios Vyriausybės neatliktus darbus.
„Ministre, jūs ne vaikų darželyje esate, gal nustokite vieną kartą baksnoti, ko nepadarė kiti, jūs iš esmės dirbate pusę metų ir dabar jūs dar baksnojate, kad kažkas kažko nepadarė, kas jums trukdė sausio, vasario mėnesį parengti projektą ir jį pateikti“, – tvirtino „valstietė“, kartu pabrėždama, kad valdantieji jau turėtų prisiimti atsakomybę už nepadarytus darbus.
„Galbūt kažkas kažko nepadarė ir kokiais 1998 metais, bet matyt yra tos valdžios atsakomybė, kuri yra šiuo metu“, – replikavo A. Širinskienė.
„Valstietė“ taip pat pareiškė, kad ministerija galbūt ir būtų suspėjusi įregistruoti Referendumo įstatymą, jeigu E. Dobrovolska nebūtų užsiėmusi Neapykantos kalbos projekto rengimu, kurį galiausiai vis vien atsiėmė.
„Nauja valdžia, mes matome, kad iš teisingumo ministrės tai tik Neapykantos kalba pateikta ir po to atsiima. Tai šiuo atveju matyt reikėjo ne neapykantos kalba užsiimti, o Referendumo įstatymą sutvarkyti“, – komiteto posėdyje priekaištus teisingumo ministrei išsakė A. Širinskienė.
ELTA primena, kad 2020 m. liepos mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl 2018 m. priimto naujos redakcijos Referendumo įstatymo. KT teigimu, pagal priėmimo tvarką įstatymas prieštarauja Konstitucijai, kadangi turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2021 m. liepos 1 d., todėl iki šios datos galios dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas, o Seimas turės priimti Referendumo konstitucinį įstatymą.
Kaip pažymi KT, iš dešimties konstitucinių įstatymų, įrašytų į konstitucinių įstatymų sąrašą, Seimo kol kas yra priimtas vienas – 2014 m. lapkričio 6 d. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
Į Konstitucinį Teismą kreipęsi parlamentarai tuomet prašė įvertinti nauja redakcija išdėstyto Referendumo įstatymo atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka. Kreipimąsi parlamentarai grindė tuo, kad įstatymas, kuriuo Referendumo įstatymas išdėstytas nauja redakcija, turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Kitaip tariant, Referendumo įstatymas turėjo būti priimtas, už jį balsuojant daugiau kaip pusei visų Seimo narių.
2018 metais šio įstatymo naują redakciją priimta taikant įprasta teisės aktų priėmimo procedūra – esant Seimo narių balsų daugumai, esant kvorumui.