Tačiau tuo pat metu įteikė į rankas kozirį Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri turės patvirtinti naujus ministrus.
DELFI primena, kad pirmadienį S. Skvernelis pranešė, kad atstatydina tris ministrus – švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos. Švietimo ir mokslo ministre dirbo Jurgita Petrauskienė, kultūros Liana Ruokytė – Jonsson, aplinkos – Kęstutis Navickas.
„Iš komunikacijos pusės, manau, kad Skverneliui reikėjo parodyti, kad jis ryžtingai valdo situaciją, ir bandyti užkirsti kelią tolimesniam krizės plitimui. Du ministrai, nes ponia Jonsson nebuvo ypatingai matoma – tiek aplinkos ministras, tiek ypatingai švietimo ministrė, pastaruoju metu buvo labai stipriai kritikuojami būtent tų žmonių, tos visuomenės grupės, kuri iš esmės yra „valstiečių“ elektoratas. Manau, kad labai sunku yra kalbėti apie politinės ateities dalykus, kada pykstiesi su savo pačių žmonėmis“, – DELFI sakė M. Katkus.
Jis mano, kad Vyriausybės planas buvo paprastas – bandyti vienu žingsniu ryžtingai spręsti visas problemas. Komunikacijos ekspertui buvo labai keista, kad ministrė J. Petrauskienė taip ilgai nesitraukia, nors atmosfera su streikuojančiais mokytojais jau buvo gerokai įkaitusi.
„Man tikrai buvo labai keista, nes ji viena vertus nėjo į kontrpuolimą, kita vertus ir neatsistatydino. Manau, kad tas sprendimas taip pasielgti buvo priimtas anksčiau. Tik per savaitgalį ir per penktadienį situacija labai eskalavosi ir sprendimas, ko gero, neatrodys taip stipriai, kaip jis būtų atrodęs aną savaitę“, – įsitikinęs komunikacijos ekspertas.
Konflikto su mokytojais užtildyti nepavyks
M. Katkus nemano, kad trijų ministrų atstatydinimas užgoš šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) besivystančios situacijos, kur jau beveik savaitę nakvoja streikuojantys mokytojai.
„Manyčiau, kad apie mokytojus nešnekėti nepavyks, nes tai, kaip žinome, yra viso to pagrindinė dienos aktualija, ir ji išliks aktualija, nes tai liečia daugumą Lietuvos piliečių. Manau, kad pagrindinis tikslas net nebuvo kažkokią dūmų uždangą paskleisti, pagrindinis tikslas buvo sustabdyti kraujavimą.
Kraujavimas Vyriausybės, kaip tu gali bevertinti, matėsi reitinguose ir visuomenėje, kuri vienaip ar kitaip vertina premjerą. Kraujavimas buvo labai didelis ir kartais tokiais atvejais, kai yra stabdomas kraujavimas, geriau nusikirsti daugiau, parodant ryžtą ir perimant kontrolę. Nes tikrai pastaruoju metu atrodė, kad ponas Skvernelis situacijos nelabai kontroliuoja. Kažkas vyksta jo valdose, jis tarsi sėdi žiūri į visa tai šiek tiek iš šono“, – sako M. Katkus.
Pasak jo, Vyriausybė norėjo parodyti pokyčius, tačiau jis mano, kad šis sprendimas turėjo būti priimtas dar praėjusios savaitės pradžioje.
„Logiška bus, kad dabar ponas Skvernelis ir laikinas švietimo ministras, kad ir kas jis bebūtų, išeis su kažkokiais gerais, konkrečiais pasiūlymais, kuriais bus atsitraukta šiek tiek nuo tos apmokėjimo sistemos, nes dabar atsiranda erdvės manevrui“, – įsitikinęs komunikacijos ekspertas.
Įdomiausia – situacija Aplinkos ministerijoje
Anot M. Katkaus, įdomiausia dabar bus stebėti tai, kas vyks Aplinkos ministerijoje.
„Nes ten kita įdomesnė vieta, kur „valstiečių“ rėmėjai, arba dalis jų, turbūt reikalauja tam tikro „kraujo“. Pirmiausia tai susiję su miškų kirtimu. Jeigu pažiūrėsime, „valstiečių“ rėmėjams didžiausią neapykantą ir sukėlė miškų kirtimas, nes ta politika, kurią vykdė Aplinkos ministerija, arba bent jau ta retorika, ji šiek tiek prieštaravo tai retorikai, kurią turėjo „valstiečiai“ dar eidami į rinkimus“, – mano jis.
Paklaustas, ar tokiu Vyriausybės žingsniu prezidentė nėra įspraudžiama į kampą, kai turės patvirtinti net tris pasiūlytus ministrus, M. Katkus laikėsi pozicijos, kad yra atvirkščiai – D. Grybauskaitei įduotas koziris į rankas.
„Pirmą kartą per visus pastaruosius dvejus metus prezidentė, kurios kadencija baigiasi, ir kuri neturi stiprios politinės atramos Seime, ir kuri remiasi tik savo reitingais ir jos tie reitingai, tiesą sakant, buvo panašūs į premjero reitingus, ji kažką galės padaryti. Ji buvo įstatyta į situaciją, kur neturėjo daug galimybių kažką veikti. (…) Prezidentė buvo nepalyginti silpnesnė nei buvo per Kubiliaus arba Butkevičiaus Vyriausybių valdymo laiką. Dabar ji pirmą kartą įgija stiprių politinių kozirių. Bus įdomu pažiūrėti, kiek jai bus įdomu su juo žaisti.
Šituo veiksmu Skvernelis sustabdė kraujavimą, kita vertus, perdavė iniciatyvą prezidentės pusei ir klausimas, ar jie su prezidente buvo apsitarę ir kaip viskas turėjo vykti. Faktas tas, kad prezidentė pirmą kartą įgija galimybę parodyti, kad ji vis dėlto šitoje valstybėje kažką reiškia“, – sako M. Katkus.
Skvernelis nėra klasikinis politikas
Jis taip pat atkreipė dėmesį į paties S. Skvernelio asmenybę. Pasak M. Katkaus, premjeras pasižymėjo tuo, kad ryžtingai priėmė ir tuos sprendimus, kurie buvo aršiai kritikuojami visuomenės.
„Man regis, čia turbūt yra jo būdas. Jeigu jis kažko tikisi – tą daro. Jis vis dėlto nėra klasikinis politikas, prie kokių mes Lietuvoje esame įpratę, kurie labai aktyviai atsižvelgia į visuomenės nuomonę ir tada daro vieną arba kitą sprendimą, pagal tai, ką kalba žmonės, kas rašoma žiniasklaidoje“, – sako M. Katkus.
Paklaustas, ar galimas toks scenarijus, kad S. Skvernelis nesutars su D. Grybauskaite dėl ministrų ir nuspręs atsistatydinti, tokiu būdu bandydamas padidinti savo galimybes prezidento rinkimuose, M. Katkus tokio scenarijaus neatmetė, tačiau abejoja, ar konfliktas galėtų įvykti būtent dėl ministrų.
„Faktas, kad kažkoks konfliktas arba kažkokia situacija atveria ponui Skverneliui didesnę galimybę atsistatydinti arba pasakyti, kad einu į prezidento rinkimus. Bet bendrai Skvernelio „horoskopas“ nebuvo labai geras metų pradžioje, kaip mes matėme, bet dabar tas „horoskopas“ dar blogesnis. Reikia labai stiprios rinkimų kampanijos tam, kad jis galėtų tapti vėl favoritu, kokiu jis neabejotinai buvo prieš metus. Dabar ta situacija yra gerokai nuėjusi į kitą pusę“, – įvertino komunikacijos ekspertas.
Pasak jo, jeigu S. Skvernelis norėtų pasinaudoti tokia taktika, jam reikėtų provokuoti tokį konfliktą, kuris duotų rimtą atsistatydinimo pagrindą.
„Jam reikėtų provokuoti konfliktą dėl tų dalykų, kurie visuomenėje yra populiarūs. (…) Man sunku prognozuoti tokį planą, nes planas, jeigu jis ir yra, yra ganėtinai komplikuotas, nes paprastai atsistatydinama dėl populiarų dalykų visuomenėje. Prisiminkime Pakso atsistatydinimą – visuomenė nenorėjo sutarties su „Williams“, Paksas tą sentimentą pastiprino, žiniasklaida buvo labai prieš tą sutartį, ir Paksas, išėjęs, gavo labai daug teigiamos komunikacijos. Jeigu prezidentė siūlo vieną ministrą, o Skvernelis su juo nesutinka, taip greičiausiai nebūtų. Prezidentė tokius žaidimus moka žaisti labai sėkmingai“, – mano M. Katkus.
Pasak jo, prezidentė švietimo ir mokslo ministro pozicijoje greičiausiai norės žmogaus, kuris gali suvienyti bendruomenę. Greičiausiai tai nebus politikas, o kažkas iš sistemos.
Žiūri į politinę perspektyvą
M. Katkus bet kuriuo atveju vertina S. Skvernelio žingsnį kaip apgalvotą bandymą sustabdyti kraujavimą ir krizę, galbūt net „visai sėkmingą“. Nes, pasak jo, jeigu ši krizė su mokytojais būtų užsitęsusi ilgiau, ji galėjo labai rimtai pakenkti tiek partijai, tiek paties S. Skvernelio politiniams tikslams.
Paklaustas, ar toks S. Skvernelio žingsnis rodo, jog jis yra nusiteikęs visgi kandidatuoti prezidento rinkimuose, M. Katkus sakė manantis, kad premjeras neabejotinai galvoja apie savo politines perspektyvas.
„Ar jis eina į prezidento rinkimus, ar jis neina, vis tiek jis yra politikas, vienas aukščiausių Lietuvos vadovų, ir bet kokiam valstybės vadovui labai sunku gyventi, kada jis arba dalis jo vykdomos veiklos sulaukia tokios nuožmios kritikos. Tai visiškai akivaizdu ir natūralu. (…) Nes vis tiek tai buvo reforma (etatinis mokytojų darbo apmokėjimas – DELFI), kurią rėmė ir „valstiečiai“, visi partijos nariai, valdančioji koalicija. Manau, kad Skvernelis, jeigu jis būtų atstatydinęs tik Petrauskienę, būtų atrodęs pasidavęs reikalavimams. O dabar tai tam tikras Vyriausybės pertvarkymas, kas yra kur kas stipresnis veiksmas. Iš jo pusės žiūrint tai yra daug geriau nei atstatydinti vieną ministrą“, – sako komunikacijos ekspertas.
Be to, anot jo, žmonės visada rodo tam tikrą palankumą naujiems ministrams ar vadovams, ir pradžioje duoda jiems tam tikrą pasitikėjimo kreditą. Todėl nauji ministrai gali būti kur kas geriau vertinami nei buvo vertinti atstatydintieji.
