„Šiandien gyvai įvertinome situaciją pasienyje, esame patenkinti tuo, ką matome. Spygliuotos vielos tvorą įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, ji turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – dar liepos 9-ąja, pradėjus tiesti koncertina teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad patenkinti buvo ne visi, nes viela nutiesta ne taip efektyviai, kad sustabdytų ryžtingiausius migrantus. Liepos pabaigoje VSAT pripažino, kad pasieniečiai fiksavo bent tris atvejus, kai migrantai į Lietuvą pateko per nutiestą aštrią vielą.
Žinoma, koncertina niekada ir nebuvo numatyta, kaip universali ar vienintelė priemonė, kuria galima stabdyti migrantų srautus – pasienį ketinama stiprinti kompleksinėmis priemonėmis, tarp kurių yra ir papildomos stebėjimo įrangos įrengimas, ir patruliavimo stiprinimas, prie ko vis aktyviau prisideda ir pasitelkta Lietuvos kariuomenė. Būtent migrantų neįleidimas į šalį ir apgręžimas atgal pastaruoju metu tapo efektyviu būdu mažinti migrantų srautus.
Tačiau būtent fizinis barjeras leistų išvengti tokių situacijų, kurios pastaruoju metu vis dažniau kartojasi, kai baltarusių pasieniečiai ar kitų jėgos struktūrų atstovai neteisėtai kerta Lietuvos sieną, įžengia į svetimos šalies teritoriją ir prisideda prie parodomojų, lietuvių tariamai skriaudžiamų migrantų spektaklių. Tad kas nuveikta nuo liepos 9-osios ir kokie yra fizinio barjero įrengimo terminai? Kol kas informacija nėra džiuginanti.
Užkeikti 5 kilometrai
Anksčiau skelbta, kad iki tol sienos apsaugai panaudota apie 5 kilometrus pjaunančios vielos, tačiau ji tiesiama keliais sluoksniais, tad pasienyje ties Druskininkais ja aptvertas apie 1,5 kilometro ilgio ruožas.
Tiesa, vėliau A. Anušauskas patikslino, kad iš tikrųjų realiai nutiestos koncertinos ilgis yra didesnis, tačiau jis vis tiek nėra didelis, turint omeny, kad Lietuvos siena su Baltarusija siekia 679 kilometrus. Atmetus natūralias gamtines kliūtis – upes, ežerus ir pan., kurias teoriškai įveikti yra sunkiau, realus fizinio barjero poreikis siekia kiek daugiau, nei 500 km. Iš jų įvardijamas jautriausias 95 km. ruožas.
Kaip „Delfi“ patikino VRM Turto valdymo ir ūkio departamento direktorius Giedrius Griška, tas 95 km ruožas nėra vienoje vietoje – tai atskiri gabalai pasienyje, kuriuos, kaip jautriausias vietas identifikavo VSAT.
„Tai, matyt, susiję ir su istorine patirtimi, kur sieną daugiausiai kerta migrantai – gali būti vienas 25 km ruožas, o kitas – tik 5 km gabaliukas“, – pabrėžė G. Griška. Neslepiama, kad jautriausias ruožas yra ties Varėnos rinktinės teritorija, netoli Druskininkų.
Čia nuo Gardino link pasienio organizuotai pajuda grupės migrantų, kuriuos gabena vietos taksistai, nors Lietuva pabrėžia, kad visa ši hibridinė migrantų gabenimo operacija yra organizuota režimo Minske – tai įrodo ir baltarusių pasieniečių veiksmai bandant nustumti migrantus į Lietuvos pusę, ir netgi paties Baltarusijos autoritarinio lyderio žodžiai – per spaudos konferenciją Aliaksandras Lukašenka neakivaizdžiai pripažino, kad migrantai yra Minsko kerštas Vakarams.
Bet kol VRM dar ieško, kas dviejuose 5 kilometrų pasienio ruožuose su Baltarusija galėtų nutiesti pjaunančią vielą – Centriniame viešųjų pirkimų portale šią savaitę paskelbti du iki pirmadienio vyksiantys pirkimai, kol kas pasienyje, lyg užkeiktas minimas tas pats skaičius – 5 km.
„Šiuo metu nutiesta apie 5 km, panaudota 30 km koncertinos. Kodėl? Nes iš pradžių tiesta kitu būdu, o dabar tiesiama 321 principu – trys ritiniai apačioje, du ant viršaus ir dar vienas viršuje“, – pažymėjo G.Griška. Jis pripažino, kad darbus lėtina ir tai, kad teko taisyti jau anksčiau nutiestą koncertiną – ją sustiprinant.
Be to, anot G. Griškos, darbų tempas svyruoja nuo tokių, regis, smulkmenų, kaip dirvožemis arba reljefas. Įprastai viena 22 žmonių brigada gali nutiesti iki 200 metru koncertinos.
Laukia privataus verslo brigadų
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kiek anksčiau teigė, kad šiuo metu koncertinos turima 140 kilometrų, o šio kiekio, tiesiant vielą keliais sluoksniais, pakaktų padengti 20 kilometrų ruožą. G. Griška patikslino, kad vielos – sulaukus pagalbos iš Estijos ir Ukrainos jau turima apie „kelis šimtus kilometrų“. Tačiau kas iš tos vielos, jei jos nėra kam tiesti, be šiuo metu dirbančių karių?
„Prie karių tuoj prisijungs ir viena ugniagesių brigada“, – pažymėjo G. Griška bei tikino, kad jau kitą savaitę tikimasi, jog privataus sektoriaus atstovai taip pat iš karto imsis darbų. Be to, tai tėra mažos vertės pirkimų darbai – savotiški ledlaužiai. Didysis viešasis pirkimas, kuris numatytas vėliau, skirtas tiek koncertinos, tiek jos tvirtinimo dalių, tiek tiesimo darbams.
O kol kas, anot G. Griškos, dirba 5 kariuomenės brigados, pradės dirbti viena ugniagesių brigada – iš privataus verslo artimiausių metu tikimasi bent dviejų brigadų. O kai įvyks didysis pirkimas, darbus planuojama vykdyti lygiagrečiai jautriausiame 95 km ruože.
„Kaip greitai viskas vyks priklausys nuo to, kiek įmonių atsilieps, kiek dalyvaus konkurse, kiek atitiks keliamus reikalavimus, kurie šiaip jau nėra ypač aukšti. Dedame viltis į verslą, susidomėjimas jau yra, aiškinamasi kas kur galėtų vykdyti darbus, kokią įrangą ir techniką pasitelkti. Bet kol kas apie terminus negalime spėlioti“, – teigė G.Griška, pabrėžęs, kad laimėtojas turėtų paaiškėti mėnesio pabaigoje. Tada iš karto bus pasirašytos preliminarios sutartys, jei viskas gerai – ir pagrindinės ir prasidės darbai, pasiskirstant po pasienio ruožus.
Koncertinos tiesėjus aplenks tvoros rengėjai?
Kita vertus, VRM Turto valdymo ir ūkio departamento direktorius pripažino, kad procesas bus sudėtingesnis ir todėl, kad VSAT skelbs tvoros tiesimo konkursą. Jau skelbta, kad be laikinų koncertinos užtvarų Lietuva pasienyje su Baltarusija turėtų iškilti ir kelių metrų aukščio tvora – ją A. Bilotaitės teigimu, galima pastatyti greičiau, nei per metus.
Bet tai reiškia, kad koncertinos tiesimo darbai dar gali būti nepasibaigę, kai pasienyje jau ims kilti ir tvora. Ir nors formaliai pjaunančią vielą galima tiesti iki tol, kol atsiras tvoros barjeras, tai reiškia, kad kai kuriose numatytose koncertinos tiesimo vietose jos jau nebeprireiks.
O ten, kur ji jau bus nutiesta, ji ir liks, kaip papildomas barjeras. Neatmetama, kad koncertinos nereikės net ir tuose jauriausiuose ruožuose iš identifikuotų 95 km.