DELFI primena, kad į redakciją kreipėsi Ugnė (tikras vardas ir pavardė žinomi – DELFI) prašydama pagalbos. Moteris pasakojo, kad po to, kai jos šeima esą pasielgė pilietiškai ir pranešė apie nusižengimą, sulaukė keršto: šeimą terorizuoja, o jų mažamečiai vaikai gyvena nuolatinėje baimėje. Šeima apkaltino policijos pareigūnus informacijos nutekinimu ir tikina, kad paviešinus jų istoriją, jie susilaukė aršesnio puolimo. Apie tai galite skaityti čia.
Apkaltino bandymu nužudyti
Tačiau DELFI pavyko susisiekti su asmeniu, kurį šeima kaltina persekiojimu ir turto gadinimu.
„Yra labai daug melo. Ko jis siekia, aš nežinau. Aš su juo (Ugnės vyru Luku – DELFI) net nesu bendravęs. Žmoną mačiau kartą teisme, o jį mačiau du kartus: vieną kartą teisme, o kitą kartą mieste“, – apie jį kaltinančią šeimą pasakoja Martynas (tikras vardas ir pavardė žinomi – DELFI).
Vyras taip pat į redakciją atsiuntė ir oficialų laišką, kuriame pateikia savo poziciją.
„Kiekvieną dieną tenka sulaukti žinios apie gautą naują skundą (triukšmas, chuliganiškas vairavimas, vaikų nepriežiūra bei kitų daug skundų įvairiomis priežastimis bei aplinkybėms). Visų gautų skundų neįmanoma net išvardinti.
Per mėnesį laiko šeimos atstovų atžvilgiu, mūsų žiniomis, buvo pateikta ne mažiau kaip penki skundai policijai. Pateikus paaiškinimus policijoje kiekvieno iš pareiškimo atveju ir valstybinėms institucijoms nesiėmus veiksmų, tokie veiksmai buvo nuolatos skundžiami“, – teigiama laiške.
Anot Martyno, nepavykus nubausti jo šeimos, neva terorizuojamos šeimos tėtis Lukas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) parašė pareikšimą, kad esą Martynas grasino Luką nužudyti.
„Tenka pastebėti ir tas buvo nurodyta tyrimo metu, kad nurodytą dieną ir nurodytu metu iš viso nebuvo bendravimo su Ugnės ir Luko šeima, o Martynas buvo namie. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau tai nesustabdė skundų ir pareiškimų rašymo mūsų šeimos atžvilgiu“, – dėstoma rašte.
Argumentus naudoja jau ne pirmą kartą
Kalbėdamas apie šį konfliktą, Martynas sako, kad jaučiasi lyg meluotų. „Buvau teistas, tai kaip ir jo pirmenybė. Mano nuomonė niekinė ir nereikalinga“, – ciniškai pastebi jis.
Tačiau, anot Martyno, jis yra ne vienintelis, kuris nukentėjo nuo Luko šeimos perdėto pilietiškumo. „Kaime yra 100 gyventojų. Gal 80 yra nuo jo nukentėję, pas juos važiavo vaikų teisės. Aš negeriu 15 metų, nerūkau, dirbu. Pasistačiau namą, auginu vaikus. Aš padedu kaimynams. O jis mane juodina. Nežinau, ką daryti. Tai pas mane dronas nusileido, tai aš važinėju transporto priemonėmis. Aš jas tvarkau, tai mano hobis, ar aš tuo negaliu užsiimti?“, – klausia nevilties apimtas vyras.
Šeimos argumentai, kad yra grėsmė jų vaikų saugumui, anot Martyno, yra naudojami jau ne pirmą kartą. „Prieš du metus jis buvo televizijos laidoje. Toje laidoje jis sakė tą patį, ką dabar. Tada konfliktas kilo todėl, kad po kaimą traktoriais važinėdavo ūkininkas. Argumentai tie patys: važiuos traktorius, nublokš vaikus, jo vaikai patiria stresą. Tai tas pats, ką jis sako apie mane: važiuosiu automobiliu, nutrenksiu vaikus“, – sako Martynas.
Rašte ir pokalbio metu Martynas pabrėžė faktą, kad Ugnės ir Luko šeima nelegaliai filmuoja važiuojamąją kelio dalį. Taip pat, pastebi vyras, dalis Luko šeimos argumentų jau teisme yra paneigti.
Anot jo, Luko ir Ugnės šeima puikiai žino, kas jiems sulankstė metalinius vartus, tačiau ir toliau pareigūnams sako, kad kaltas Martynas.
Martyno rašte teigiama, kad šeima sulaukė net vaikų teisių specialistų apsilankymo, nes neva šeima netinkamai prižiūri vaikus. „Tačiau mums kyla pagrįstas klausimas – ar Ugnės ir Luko pyktį kaimynams (o ypatingai mums) galima perkelti į vaikų nepriežiūros motyvus ir tokiu būdu dar labiau traumuoti vaikus? O tokių skundų pasekmės iki šiol jaučiamos, nes vaikai iki šiol klausinėja kodėl lankėsi vaiko teisių apsaugos specialistė ir kokios galimos tokio apsilankymo pasekmės“, – teigiama rašte.
Rašte toliau teigiama, kad nepaisant visų skundų, Martyno šeima gerbia visus kaimynus ir neturi noro konfliktuoti su jais. „Tačiau jau be atsakingų asmenų tarpininkavimo manome nepavyks išspręsti šios situacijos“, – pastebima rašte.
Lietuva „apsidergs iki ausų“
Tačiau redakcija gavo ir Ugnės bei Luko šeimos raštą. Šeima ir toliau teigia, kad negali apsaugoti savo vaikų, todėl nusprendė imtis protu vargiai suvokiamų veiksmų. Laiške Lukas teigia, kad planuoja pasigaminti automobilines priekabos dydžio reklamą su Martyno nuotrauka ir šalies vadovų nuotraukomis. Su šiuo plakatu jis neva aplankys kiekvieną Lietuvos Respublikoje reziduojančią užsienio šalių ambasadą ir atstovybę su prašymu padėti Lietuvos Respublikai išspręsti jo problemą, o tuo pat kartu apsaugoti Lietuvos Respublikos vaikus nuo panašių nusikaltėlių išsišokimų.
„Manau, kad Vakarų valstybių ambasados vangiai reaguos į mano pareiškimą, bet Rytų kaimynių televizijose tapsiu tikra žvaigžde. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos vadovai ir visos atsakingos institucijos apsidergs iki ausų“, – teigia jis.
DELFI susisiekus su Luku ir net nespėjus iki galo užduoti klausimą, vyras pareiškė, kad tokį raštą gali parašyti tik arba psichiškai nesveikas žmogus, arba žmogus, kuris yra įspraustas į kampą.
Vyras teigia, kad cituojamą laišką jis parašė būdamas afekto būsenoje, tačiau savo žodžių nesigaili ir juose neįžvelgia šantažo pobūdžio. Jis taip pat tikina, kad yra patriotas.
Vyras ir toliau laikėsi savo, kad jo vaikai yra pavojuje. Bandant pasiteirauti, ar vaikų saugumo argumentą naudoja jau ne pirmą kartą, Lukas pradėjo klausinėti, ar žurnalistė turi vaikų ir į klausimą konkrečiai taip ir neatsakė.
Tačiau Lukas pareiškė, kad galbūt nereiks imtis drastiškų priemonių, nes kitą savaitę konfliktuojančias puses bus bandoma sutaikyti mediacijos metodu.
Psichologo komentaras: tai klasikinė konflikto dinamika
Psichika.eu portalo įkūrėjas, psichologas Edvardas Šidlauskas pastebi, kad institucijų įtraukimas į konfliktą yra klasikinis nebrandaus konflikto sprendimo stilius. „Remiamasi galios ar autoriteto pagalba, bandoma galia išspręsti konfliktą, pasikviesti institucijas, policiją ir taip nugalėti. Kas stipresnis, tas teisus“, – sako psichologas.
Tokį būdą jis vadina nebrandžiu, nes įsiveliama į klasikinę konflikto dinamiką, kai viskas vyksta švytuoklės principu: vienas sako A, kitas B ir konfliktas įsisiūbuoja. „Jei pradžioje buvau tik aš ir kaimynas, arba tai buvo ne vietoje padėtas kilimėlis, ar ne visai teisingai pastatyta mašina, tai prieinama prie teismų, įsitraukia kelios namo bendrijos ir taip toliau. Tas sūkurys įtraukia vis didesnį skaičių žmonių. Ir taip iki galo būti, kol blogiausiu atveju – išsižudo“, – sako E. Šidlauskas.
Anot jo, toks konflikto sprendimo būdas niekur neveda. „Tai tik vienas iš konflikto sprendimo būdų – konkuravimas. Laikinai išplešiame pergalę, bet žmogus laukia ir ieško progos revanšui“, – pasakoja pašnekovas.
Brandus sprendimo būdas, teigia jis, būtų išaiškinimas, kokie yra konfliktuojančių pusių interesai. „Pasakoma, kokie yra interesai. Noriu to ir to, o ne sakoma, kas aš esu, ne koks aš galingas, o ko aš noriu. O kita pusė sako, ko ji nori. Aš sakau, kad noriu čia statyti automobilį, nes matau, kad čia saugiau. O kitas sako, o man nepatinka, kad yra triukšmas. Sakau gerai, aš ryte tyliai užvesiu variklį, o tu leisi man statyti automobilį. Abiejų interesai yra atstovaujami ir mes išlipame iš tų pozicijų: teisus neteisus Pereiname prie interesų derino, dažniausiai randame kūrybinį sprendimą. Ir abu patenkinti, laimėtojai“, – pavyzdį pateikia psichologas.
Anot jo, dauguma žmonių pasiduoda emocijoms, reaguoja reflektyviai, o kuo konfliktas gilėja, tuo bus sunkiau iš jo išlipti.
Rūpi ne teisingumas, o pergalė
Anot psichologo, kai konfliktuojančios pusės įsivelia į konkuravimą, rūpi ne teisingumas, o nugalėjimas. „Kai aš sakau tiesą, bet matau, kad tai neveikia pareigūno ar teismo, tada prikuriu, jog argumentai būtų svaresni. O vėliau net įtikiu tuo, ką prikūriau. Tada prasideda fantazijos, kliedesiai. Tai nėra klinikinis atvejis, bet yra tokių žmonių, kurie nuoširdžiai pradeda tikėti savo melu. O melas yra todėl, kad jie negali priimti pralaimėjimo, nes įsivėlė į konfliktą teisus/neteisus, stipresnis/silpnesnis, į budelio ir aukos santykį, o ne lygiaverčių pašnekovų“, – tikina E. Šidlauskas. Anot jo, kaltinimai gali tapti tikrai absurdiškais.
Taip pat pašnekovas pastebi, kad yra tipas žmonių, kurie kiekvieną pažeidimą praneša atsakingoms institucijoms. „Teisuolio amplua po savimi dažnai slepia nemažą pyktį, agresiją. Tai proga arba legalus būdas tą agresiją išreikšti.
Kas dar įdomiau, po tų perdėtų teisuolių veiksmais galima dažnai atrasti didelį, gilų kaltės jausmą. Kadangi tai yra per daug stiprus kaltės jausmas, įvyko tai, ko negalime pakeisti arba nesinori sau apie tai prisipažinti, tai tada ieškoma kaltų kitur“, – sako E. Šidlauskas ir priduria, kad tai vyksta nesąmoningai.
Psichologas sako, kad tokiam žmogui atrodo visi kalti, tik ne jis. „Jei taip girdime, tai didelis signalas, kad pats tas žmogus kažkada buvo stipriai prisidirbęs ir taip bando kompensuoti, juodindamas kitus, kad geriau pasijustų. Bet tai nėra piktybiškai, jis nežino, kad taip daro.
Tai net vadinama konfliktiškos asmenybės tipu. Jie visur rašo skundus. Tai jau gali būti arti sutrikimo ribos. Yra ir psichopatologinių atvejų. Manau, kad pareigūnai juos žino, atpažįsta ir rimtai nereaguoja“, – pastebi psichologas.