„Pagal Vienos konvenciją, priimančioji valstybė gali pasiūlyti, kad atstovybės personalo dydis gali būti sumažintas, ką padarė Baltarusija, kaip jie sako, dėl destruktyvių veiksmų iš Lenkijos ir Lietuvos. Kol kas nėra įteikta Persona non grata pažyma Lietuvos diplomatams, kol kas tai labiau politinis pareiškimas“, – laidoje „Delfi diena“ kalba V. Ušackas.
„Skaičius, kaip supratau, remiasi vadinamuoju pariteto (lygaus šalių atstovavimo – „Delfi“) principu. Kadangi Baltarusija Vilniuje turi 14 diplomatų, Lenkijoje 18“, – aiškina jis.
Pasak V. Ušacko, jei Lietuva vis dėlto gautų oficialią notą su konkrečių diplomatų pavardėmis, tie asmenys, privalėtų išvykti iš šalies. Tokiu atveju, anot jo, vienintelis dalykas, ką galėtų padaryti Lietuva, – atsakyti Baltarusijai tokiais pačiais reikalavimais.
„Mes taip pat galime paskelbti veidrodines priemones, klausimas, ar tai būtų mums naudinga“, – svarsto V. Ušackas.
Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, su atsakomosiomis priemonėmis skubėti nereikėtų.
„Gąsdintis dėl to, kad Baltarusija imasi kažkokių priemonių, nematau pagrindo. Taip, jei mūsų diplomatų ten sumažėtų, mūsų galimybės veikti taip pat sumažėtų, bet atsakomosios priemonės irgi įmanomos. Nesiūlyčiau to daryti dabar, kol Lietuvos diplomatai ten dirba, bet jeigu Baltarusija imsis kokių nors veiksmų, Lietuva turėtų atsakyti lygiai tuo pačiu ir pašalinti iš Lietuvos Baltarusijos diplomatus, kurie čia dažnai užsiiminėja paprasčiausiai šnipinėjimu“, – sako jis.
„Lietuva turėtų tartis su savo partnerėmis, nebūtinai su Briuseliu, kuriame dėl tos pačios Baltarusijos ne visada lengva sutarti. Kažkokių ypatingų veiksmų iš ES, nukreiptų prieš Baltarusiją, nebūtinai reikia“, – priduria jis.
V. Ušackas teigia pasigendantis ir Lietuvos siūlymų Baltarusijai, jeigu būtų įgyvendinti ES reikalavimai, įvyktų skaidrūs rinkimai.
„Reikia pasimokyti iš Lenkijos, Višegrado, kurie mažiau kalba apie sankcijas, o daugiau apie pozityvią darbotvarkę, jeigu būtų laikomasi reikalavimų, kurie yra išreikšti ES, t. y. įvykus rinkimams ES pradėtų derybas dėl laisvos prekybos, sugrįžtų prie bevizio režimo, kalbėtų apie milijardinį paramos fondą Baltarusijos ekonomikai tokiu būdu įgalinant Baltarusijos visuomenę ir sprendimų priėmėjus matytų alternatyvą“, – aiškina jis.
„ES labai svarbu neįsistumti savęs vien į sankcijų darbotvarkę, norint turėti poveikį, išsikovoti sau vietą prie stalo, apie ką kalbėjo prezidentas Macronas. Šiuo metu ES neturėdama pakankamai įtakos negali atlikti šito vaidmens“, – įsitikinęs jis.
Tuo tarpu M. Laurinavičius teigia, kad tokie pasiūlymai yra, tačiau pagrindinė problema, kad A. Lukašenka trauktis nenori.
„Viena yra Baltarusija, kita yra Lukašenkos režimas. Tai skirtingi dalykai. Mes dabar kalbam apie situaciją, kai Lukašenka nenori trauktis, o žudo, žaloja žmones. Tai su tokiu nusikaltėliu kalbėtis apie kažką daugiau nei apie tai, kad jis turi pasitraukti, nėra galimybės. Lygiai taip pat ir su konflikto gilinimu. Jeigu šitas nusikaltėlis imsis kažkokių veiksmų prieš mūsų diplomatus, tai mes turime adekvačiai į tai reaguoti“, – pabrėžia jis.
Anot jo, konkrečių priemonių, kurios paskatintų A. Lukašenka trauktis, Lietuva neturi.
„Kalbant apie patį Lukašenką, manau, kad neturime. Bet grįžtant prie režimo žmonių, kurie dar neapsisprendę, manau, kad rimtos sankcijos (net ne tokios, kokios įvestos) tūkstančiams pareigūnų, kurie prisidėjo prie žmonių žudymo, kaip tik paskatintų juos susimąstyti. Nes šiuo metu, nepasisant įvestų sankcijų, žmonės, kurie žaloja žmones, gali atvažiuoti į Vilniaus „Akropolį“, į Druskininkus gydytis, į mūsų restoranus. Jeigu išvengtume bent šitos dalies, gal žmonės pradėtų daugiau galvoti, kas jų laukia po neišvengiamo Lukašenkos režimo žlugimo“, – laidoje „Delfi diena“ sako M. Laurinavičius.