Europarlamentas Seimo priimtą įstatymą įvertino kaip prasilenkiantį su žmogaus teisėmis ir nurodė Lietuvos politikams jį taisyti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sudariusi darbo grupę šiam įstatymui, kuris turėtų įsigalioti tik nuo kitų metų kovo, taisyti. Žlugus jos pastangoms, ES Taryba 4/5 balsų gali atimti iš Lietuvos balso teisę tol, kol bus pakeisti teisės aktai.
Klausimas nepriklauso EP kompetencijai?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų parengtame projekte Seimui siūloma pareikšti nuomonę, kad EP rezoliucija dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir ypač jos 1 punktas yra „neteisėtas veiksmas dėl kompetencijos trūkumo“. Šiuo punktu EP paprašė Pagrindinių teisių agentūros pateikti nuomonę apie įstatymą ir pakeitimus, atsižvelgiant į Bendrijos teisę ir sutartis.
Priėmus rezoliuciją, Vyriausybė būtų paraginta iki lapkričio 17 d. pateikti ieškinį Teisingumo Teismui dėl rezoliucijos teisėtumo ir pareikalauti, kad dokumentas, o ypač minėtas punktas, būtų paskelbti negaliojančiais.
Seimui siūloma išreikšti susirūpinimą, kad jei rezoliucija nebus oficialiai pripažinta negaliojančia, ji „gali tapti pavojingu precedentu“, kuris sudarytų sąlygas EP ir Pagrindinių teisių agentūrai „kėsintis į Europos Komisijos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prerogatyvas“.
Kartu norima išreikšti apgailestavimą ir gilų susirūpinimą dėl EP „mėginimo abejoti valstybės narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių dauguma priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina, nepriklauso EP kompetencijai“.
Priimta rezoliucija turėtų būti perduota D. Grybauskaitei, premjerui Andriui Kubiliui, EP, ES Tarybai, Europos Komisijai, ES narių ir kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, ES Pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybai.
Atkreipė dėmesį ir į svarstomas pataisas dėl homoseksualų
Kaip žinoma, rugsėjo 17-ąją priimta rezoliucija dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo EP pareiškė susirūpinimą, kad šio teisės akto formuluotės yra „miglotos, teisiniu požiūriu neaiškios ir gali būti prieštaringai interpretuojamos“. Europarlamentarams ypač užkliuvo 4 straipsnis, kuriame apibrėžiama neigiamą poveikį daranti informacija.
Įstatyme, be kita ko, kalbama apie informaciją, kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs arba poligaminiai santykiai, iškreipiamos šeimos vertybės. Šios nuostatos prilygina informacijos apie homoseksualumą teikimą tokiems veiksmams, kaip fizinio smurto vaizdavimas, mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno rodymas ir sukeliančios baimę ar siaubą, skatinančios savęs žalojimą ar savižudybę informacijos teikimas.
Kartu EP išreiškė susirūpinimą dėl kitų įstatymų pakeitimų, kurie šiuo metu svarstomi Seime, – turimas omeny parlamentaro Petro Gražulio siūlymas kriminalizuoti agitavimą už homoseksualumą.
Pagal rezoliucijos projektą, vienas iš Pagrindinių teisių agentūros uždavinių yra savo iniciatyva arba EP, ES Tarybos ar Komisijos prašymu rengti išvadas bei nuomones tam tikrais klausimais. Įtariant, kad ES narė nevykdo Europos Bendrijos steigimo sutarties, pirmiausiai jei leidžiama išdėstyti savo samprotavimus. Todėl agentūra esą negali teikti nuomonės dėl įstatymo ir jo pataisų, o EP neturėjo teisės prašyti jos teikti tokią nuomonę dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo,
Europos Bendrijos steigimo sutartis numato galimybę ES narei pateikti ieškinį Teisingumo Teismui dėl kompetencijos trūkumo. Šis prižiūri EP aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.