Eilinis konfliktas tarp konservatorių ir valdančiųjų įsiplieskė po to, kai DELFI Dienos laidos eteryje TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasakė, jog S. Jakeliūnas darė spaudimą KT teisėjams dėl to, kad šie nesiimtų tirti pensijų reformos. Seimo narių grupė dar liepą kreipėsi į KT su prašymu išnagrinėti, ar pensijų reforma neprieštarauja Konstitucijai.
DELFI šaltinių žiniomis, S. Jakeliūnas galėjo spausti D. Žalimą nesiimti pensijų reformos klausimo dėl to, kad išankstinį kreipimosi vertinimą atliko KT teisėja Daiva Petrylaitė, kurios sesuo, advokatė Vida Petrylaitė, yra atlikusi pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai. Dėl to, jeigu KT imtųsi pensijų reformos svarstymo, kiltų klausimas dėl teismo nešališkumo. Po to, kai buvo paviešintas S. Jakeliūno ir D. Žalimo susitikimo faktas, KT pranešė, jog D. Petrylaitė yra nušalinama nuo pensijų reformos išankstinio vertinimo.
Tiek S. Jakeliūnas, tiek D. Žalimas DELFI teigė, kad susitikimas buvo kolegiško pobūdžio ir jo metu nebuvo jokio spaudimo ar grasinimo.
Antradienį TS-LKD išplatino pranešimą, jog šios frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Stasys Šedbaras kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl parlamentaro Stasio Jakeliūno veiklos. Parlamentarai pažymi, jog tokio precedento, kad Seimo narys bandytų daryti spaudimą prieš pradedant nagrinėti bylą, Lietuvoje nebuvo, rašoma TS-LKD išplatintame pranešime.
„Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno poelgis šokiravo. Bandymas iš pradžių spausti Seimo narius atsisakyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, o paskui, kaip praneša žiniasklaida, ir spaudimas Konstitucinio Teismo pirmininkui, galimai siekiant sau palankaus sprendimo yra visiškai netoleruotini teisinėje valstybėje. Tai beprecedentis atvejis, todėl būtinas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, kad tokie veiksmai niekada nepasikartotų. Taip pat kyla klausimas, ar tokie veiksmai suderinami su Seimo nario priesaika bei neverti ir galimos apkaltos“, – teigė G. Skaistė.
Seimo opozicija parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pensijų reformos atitikties Konstitucijai. Tuo metu buvo skelbiama, kad S. Jakeliūnas „žada inicijuoti parlamentinį tyrimą, kaip atsirado antra pensijų kaupimo pakopa“, jeigu toks opozicijos kreipimasis pasiektų KT.
Parlamentarai G. Skaistė ir S. Šedbaras prašo išaiškinti, ar S. Jakeliūnas tokiu elgesiu nenusižengė etikai.
„Į sveiko proto rėmus sunkai telpa Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko aiškinimas, kad praėjus beveik dvejiems metams po rinkimų jis netikėtai panoro „susipažinti“ su Konstitucinio Teismo pirmininku, ir būtent tuo laiku, kai Teismas rengia sprendimą, priimti ar nepriimti Seimo narių kreipimąsi komiteto pirmininkui labai aktualiu klausimu“, – pabrėžė S. Šedbaras.
Jakeliūnas kreipsis į prokuratūrą
Pats Seimo narys S. Jakeliūnas visus kaltinimus atmeta ir neigia daręs spaudimą ar grasinęs KT pirmininkui. Jo versiją patvirtina ir pats KT pirmininkas D. Žalimas. Konservatorių veiksmus jis vadina neįtikėtina arogancija.
„Tai yra neįtikėtinos arogancijos ir desperacijos derinys po to, kai Gabrielius Landsbergis DELFI portale pareiškė kaltinimus man (...). Jeigu tai yra jo reakcija į tai, kad aš nuėjau į susitikimą su KT pirmininku, tai yra net nepalyginami dalykai. Susitikimas, kad ir kaip jis bebūtų vertinamas ir komentuotas, viskas buvo paneigta, taip pat ir KT pirmininko, kad nebuvo jokio spaudimo, tuo labiau jokių grasinimų. Jeigu to neužtenka, tie, kurie kreipėsi dabar dėl tyrimo ar galimos apkaltos, diskredituoja ir nepasitiki KT pirmininku, tai tokias išvadas irgi galima daryti. Aišku, komisija ištirs tas aplinkybes, jeigu matys, kad to reikia, priims atitinkamus sprendimus“, – DELFI sakė S. Jakeliūnas.
Anot jo, dėl G. Landsbergio išsakytų kaltinimų jo adresu jis ruošiasi kreiptis į prokuratūrą.
„Jis (kreipimasis - DELFI) jau parašytas, dabar derinamos paskutinės teksto detalės, advokatas pasamdytas, sutartis sudaryta. Taigi taip, sprendimas yra priimtas. Kreipimasis bus dėl šmeižto padarius apysunkį nusikaltimą“, – DELFI komentavo S. Jakeliūnas.
Tačiau tai dar ne viskas. Anot S. Jakeliūno, „valstiečiai“ ruošiasi pradėti tyrimą dėl 30 Seimo narių kreipimosi į KT teismą su prašymu išnagrinėti, ar pensijų reforma neprieštarauja Konstitucijai. Jam kliūva tai, kad dalis minėto kreipimosi yra perrašyta iš teisinio vertinimo, rengto Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai.
„Lygiai taip pat mes dabar svarstome galimybę inicijuoti tyrimą dėl 30 Seimo narių veiksmų ir sprendimų, susijusių su kreipimusi į KT. Nes paaiškėjo šokiruojantys faktai – KT pirmininkas minėjo, kad į tą kreipimąsi yra pažodžiui perkelti teiginiai, ar net papuslapiui, iš teiginių advokatų, kurie rengė išvadą pensijų fondams. Dabar svarstome, kas galėtų tą tyrimą atlikti“, – sakė LŽVS frakcijos narys.
Paklaustas, ar reikėtų Seime laukti naujos komisijos, S. Jakeliūnas teigė, kad dar nėra nuspręsta, kaip atrodys tyrimas ir kas jį atliks.
Ekspertas: toks elgesys nepriimtinas
Anksčiau DELFI kalbintas konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius sakė, kad tokie susitikimai yra nepriimtini, o konkrečiai S. Jakeliūno elgesys, anot jo, yra neatsakingas.
„Šita situacija gali kelti tam tikrų klausimų. Pirma, kodėl ponas Jakeliūnas nutarė būtent dabar nueiti pas KT pirmininką, kaip jis sako, susipažinti? Jis jau beveik dvejus metus yra komiteto pirmininkas, nebuvo poreikio susipažinti, o dabar atsirado poreikis susipažinti, kai KT sprendžia, ar priimti nagrinėti bylą. Antras klausimas, jis pats užsiminė, kad bandė aiškinti pensijų reformų praktiką pasaulyje, tai rodo akivaizdų mėginimą arba zonduoti galimą situaciją, arba netiesiogiai pasakyti, kaip yra, gal jūs atkreipkite dėmesį. Tai tokie dalykai yra nepriimtini“, – sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, tokiu elgesiu politikas į keblią padėtį pastatė KT pirmininką D. Žalimą, mat jis negali atsisakyti susitikti su Seimo komiteto pirmininku, jeigu iš politiko pusės toks pageidavimas yra.
„Bet susitikimas kam skirtas? Jeigu tai, tarkime, susiję su KT finansavimu, jeigu būtų individualus skundas darbuotojų ir panašiai, tai galima suprasti tokius dalykus, kad komiteto pirmininkas ateina pas KT pirmininką ir aiškinasi tokius dalykus. Bet kai komiteto pirmininkas ateina prieš teismui apsisprendžiant, ar priimti nagrinėti Seimo narių grupės prašymą, tai bent aš galiu suprasti, kad toks elgesys komiteto pirmininko yra netoleruotinas, nes jis netiesiogiai bando psichologiškai daryti poveikį. KT pirmininkas labai aiškiai pasakė: apie bylą jokių kalbų nebuvo, bet pats Seimo komiteto pirmininkas sako, kad jis aiškino reformų prasmę ir panašiai“, – komentavo ekspertas.
Jis pabrėžė, kad lygiateisiškumo principas ir teisingas teisinis procesas reikalauja, kad visos šalys būtų lygios. Jeigu pačiam teismui kiltų klausimų, teisėjas pranešėjas galėtų pakviesti suinteresuotus asmenis, tačiau visus, ne tik vieną pusę.
„Kai dabar kuriama situacija, kai Seimo komiteto pirmininkas ateina vienas pas KT pirmininką ir nesuprantama, apie ką kalba. Čia ir kyla klausimas. Aš labai gerbiu KT pirmininką, jis yra tolerantiškas, mandagus žmogus, jis negali atsisakyti priimti Seimo komiteto pirmininką, bet Seimo nariai, kiti pareigūnai turi jausti milžinišką atsakomybę – ko jiems eiti į KT? Ko jiems ten eiti apskritai? Jeigu jie nori išsiaiškinti procedūras, kaip kas svarstoma, kokios pasekmės kyla, kaip atstovaujama byloje, yra Seimo teisės departamentas, ten žmonės puikiausiai tuos dalykus žino, tai pakanka iš vieno aukšto pereiti į kitą ir viską sužinosi“, – DELFI sakė MRU profesorius.
Jis nesupranta tokio politikų vaikščiojimo į KT ir yra įsitikinęs, kad tokia praktika yra netoleruotina. Be to, anot profesoriaus, KT pirmininkas tokiais vizitais pastatomas į dviprasmišką padėtį ir turi aiškintis visuomenei, kad susitikimo metu apie bylą kalbėta nebuvo. Anot profesoriaus, tokie vaikščiojimai į KT turi aiškią potekstę ir yra nepriimtini.