„Atsižvelgiant į stiprėjantį aktyviojo ir parengtojo rezervų vaidmenį šalies gynybos planuose (...) tikslinga sudaryti teisinę galimybę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti kai kuriuos A kategorijos ginklus“, – pranešime spaudai teigia vienas iš pataisų iniciatorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad tokią teisę šie karo prievolininkai turėtų iki kol jiems sukaks 60 metų.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad leidimas laikyti ir nešiotis kai kuriuos A kategorijos ginklus pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams galiotų 2 metus, o po to galėtų būti pratęsiamas kas 5 metai.
Norėdami įsigyti nurodytus ginklus, ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus minėti karo prievolininkai turėtų pateikti Lietuvos kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jie turėjo leidimą nešiotis šaunamąjį ginklą, išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą.
Visgi aktyviojo rezervo kariams numatomos išimtys. Siūloma, kad jie, kaip ir kariai savanoriai, profesinės karo tarnybos kariai ar šauliai, ginklus įsigyti galėtų nuo 18 metų. Aktyviojo rezervo kariams taip pat nereikėtų laikyti egzamino, nes jie naudotis ginklais jau papildomai apmokomi tarnybos metu.
Šiuo metu parengtąjį rezervą sudaro per 100 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą, iš jų apie 28 tūkst. – aktyviojo rezervo kariai, kurie reguliariai kviečiami atnaujinti turimų įgūdžių. Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą laikomi tie karo prievolininkai, kurie atliko privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigė jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad tik šauliai ar profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali įsigyti ir turėti kai kuriuos A kategorijos ginklus, kuriuos naudoja šaulio tarnybai ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti.