Apie tai ketvirtadienį parlamentarė paskelbė feisbuke. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apie įstatymines iniciatyvas prabilo po to, kai, kilus savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išlaidų skandalui, buvusi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, negalėdama pagrįsti savo anksčiau patirtas išlaidas, pateikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą.
„Daugelio savivaldybių išmokų tvarkos nepakankamai skaidrios ir ydingos. Matome, kad tai liečia ir rinkiminius komitetus, ir skirtingų partijų atstovus“, – feisbuke rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot jos, parlamente yra 53 buvę savivaldybės tarybų nariai, priklausantys įvairioms frakcijoms, tad, kaip teigė konservatorė, atsakomybę, siekiant tobulinti išmokų sistemą, turėtų prisiimti įvairių partijų atstovai.
„Aš nežinau, kiek dabar veikiančių politikų turėtų prisiimti vienokią ar kitokią atsakomybę, matyt 99 proc. Nes visiems galima užduoti klausimų, tik nežinau, ar visų atsakymai patenkins visus“, – dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jis ragino vietoje raginimų politikams trauktis iš pareigų svarstyti savivaldybių tarybų narių išmokų, darbo užmokesčio sistemos pakeitimus.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė paskelbė, kad TS-LKD yra parengusi įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo numatyti fiksuotą darbo užmokestį savivaldybių tarybų nariams. Anot jos, šis darbo užmokestis galėtų siekti 10 proc. savivaldybės mero algos.
Taip pat, kai rašė konservatorė, siūloma numatyti, kad savivaldybių administracijos tarybos narius aprūpinti jų veiklai reikalingomis darbo priemonėmis, pavyzdžiui, telefonais ar kompiuteriais. Kartu, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, norima nustatyti skaidresnę išlaidų tarybų narių veiklai kompensavimo sistemą.
„Bus visiškai kitokia atsiskaitymo už tas veiklos išlaidas tvarka, nes viskas vyktų per savivaldybių administraciją, su visais buhalterinės apskaitos standartais: sąskaitom-faktūrom, banko pavedimų kopijom, nurašymo aktais ir visu tuo, ko matome šiandien stokojant“, – feisbuke rašė konservatorė.
Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kitą savaitę Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas renkasi į klausymus su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekdamas išgirsti šios organizacijos nuomonę.
„Po komiteto klausymų inicijuosime visų frakcijų seniūnų susibūrimą ir apsisprendimą dėl galutinės įstatymo projekto redakcijos. Šie pokyčiai turi būti pasiekti plačiu bendru frakcijų sutarimu“, – rašė Seimo narė.
Anot TS-LKD narės, įstatymo pataisos turi būti priimtos per birželį ir įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
ELTA primena, kad prieš savaitę visuomenininko Andriaus Tapino atliekamame tyrime įtarimų dėl galimai neskaidriai įsisavinamų lėšų kilo ir dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės.
Prieš pradėdama darbą ministerijoje, ji buvo Kauno miesto tarybos narė. A. Tapinas paskelbė, kad politikė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Galiausiai, nors premjerė I. Šimonytė teigė pasitikinti J. Šiugždiniene, ši ketvirtadienį paskelbė pateikusi Vyriausybės vadovei atsistatydinimo pareiškimą.
Naujienų portalas lrt.lt pranešė apie dar du ministrus, dirbusius laikinosios sostinės savivaldoje – Gintarę Skaistę bei Simoną Kairį. Jie, taip pat kaip ir J. Šiugždinienė, negali dokumentais ir išlaidų čekiais pagrįsti visų deklaruotų išlaidų.
Įsisiūbavus buvusių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų panaudojimo skandalui, apie pasitraukimą iš pareigų pranešė prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Anksčiau Kauno vicemeru dirbęs P. Mačiulis teigė negalinti naudojęsis tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, tačiau dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, neturi.
Prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad ministrai, dėl kurių veiksmų skaidrumo kilo abejonių, turėtų pasekti jo patarėjo P. Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.