Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis su kolegomis pataisas siūlo reaguodami į prezidento Gitano Nausėdos teikiamą Žvalgybos įstatymo pataisų projektą. Juo iš esmės plečiamos žvalgybos institucijų galios.
„Pritariame, kad reikia stiprint nacionalinio saugumo institucijas augančių hibridinių grėsmių iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos akivaizdoje. Tačiau taip pat siekiame, kad visuomenė pasitikėtų, jog papildomos galios ir instrumentai bus naudojami griežtai pagal paskirtį ir nesudarys sąlygų pažeisti demokratinių žmogaus teisių ir laisvių“, – BNS sakė G. Landsbergis.
Konservatorių vadovas G. Landsbergis pažymi, kad frakcija prezidento teikiamam paketui pritars, tik jei kartu bus nagrinėjamos jų siūlomos pataisos dėl ombudsmeno instituto.
Konservatorių vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimas jau yra pasisakęs už ombudsmeno instituto steigimą, kai prieš porą metų patvirtino NSGK tyrimo dėl neleistinos verslo įtakos politiniams procesams išvadas.
„Už tokią instituciją yra pasisakęs visas Seimas, pritardamas NSGK atlikto verslo įtakos tyrimo išvadoms bei rekomendacijoms, tokios institucijos veikia ir Vakarų demokratijose. Pataisoms dėl papildomų galių žvalgybai pritarsime, tik jei bus atsižvelgta į mūsų siūlomus saugiklius“, – teigė konservatorių vadovas.
Pagal trijų konservatorių registruotas Žvalgybos įstatymo pataisas, žvalgybos kontrolierius atliktų nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.
Ombudsmenas vertintų žvalgybos institucijų bei pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.
Žvalgybos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir galintis dirbti su slapta informacija.
Į šias pareigas penkeriems metams Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymu ir Seimo pirmininko teikimu skirtų Seimas.
Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Prezidentas G. Nausėda Kalėdų išvakarėse registravo Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios iš esmės plečia žvalgybos tarnybų galias.
Kai kurie projektą vertinę teisininkai ir parlamentarai laikosi pozicijos, kad dalis siūlymų gali kirstis ir su žmogaus teisėmis, ir prieštarauti pačiai žvalgybos esmei.
Dalis politikų sako, kad siūlant stiprinti žvalgybos funkcijas, svarbu numatyti ir didesnę šių tarnybų kontrolę.
Pataisos siūlo žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Pataisas inicijavo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, rašoma aiškinamajame rašte.
Prezidentas savo siūlymus grindžia sparčiai besikeičiančia saugumo situacija ir naujais iššūkiais augančių hibridinių grėsmių akivaizdoje.
Tuo metu kritikai sako, kad kai kurios žvalgybai numatomos naujos priemonės yra perteklinės ir iškreipiančios žvalgybos esmę.
Paklausus, ar prezidentas G. Nausėda remia žvalgybos ombudsmeno instituto kūrimą, šalies vadovo patarėjas buvęs ilgametis Valstybės saugumo departamento darbuotojas Ainis Razma BNS teigė, kad sprendimas turi būti priimtas po išsamių diskusijų.
„Prieš kurį laiką žvalgybos ombudsmeno instituto įkūrimo idėja buvo pakankamai aktyviai aptarinėjama tiek valdžios, tiek ir žvalgybos institucijose. Tačiau galutiniai sprendimai tuomet taip ir nebuvo priimti. Prezidentas palankiai vertina visas iniciatyvas, kurios didina saugumą ir augina pasitikėjimą valstybe. Tačiau, prezidento nuomone, galutinius sprendimus dėl dabartinio šių institucijų kontrolės modelio keitimo ar ombudsmeno instituto įkūrimo verta priimti atnaujinus diskusiją ir įvertinus ekspertų nuomonę bei užsienio valstybių patirtį“, – nurodė patarėjas.