Tarp galimų kandidatų į BFK pirmininko pareigas įvardinami Seimo nariai Andrius Vyšniauskas, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Paulė Kuzmickienė, Mindaugas Lingė ir t.t.
M. Maldeikis: apie tokią galimybę nesvarstau
Galimu kandidatu į komiteto pirmininko postą minimas BFK narys M. Maldeikis tikina savęs šiose pareigose nematąs. Parlamentaras mano, kad BFK komiteto pirmininko postas apribotų jam galimybę laisviau skleisti savo poziciją, todėl apie tokią galimybę nesvarsto.
„Mane visiškai tenkina dabartinė mano rolė. Aš manau, kad politikai nėra apie postus, o apie idėjas, ir aš neplanuoju kandidatuoti į komiteto pirmininko postą. Mane tenkina dabartinė laisvesnio Seimo nario (pozicija – ELTA), neįpareigoto kažkokiomis pareigomis, tai suteikia man galimybę skleisti savo idėjas. Nes kaip pirmininkas aš turėčiau atlikti tokio moderatoriaus vaidmenį ir, be abejo, negalėčiau taip laisvai reikšti savo minčių, kaip galiu dabar“, – Eltai teigė M. Maldeikis.
Visgi, Seimo narys akcentuoja, kad konservatorių frakcijoje yra nemažai parlamentarų, kurių kompetencijos ir asmeninės savybės BFK pirmininko pareigoms puikiai tiktų.
„Man svarbu, kad komitetas dirbtų gerai ir priiminėtume gerus sprendimus. Ir iš tikrųjų labai malonu, kad opozicija suprato, jog mes turime gerą pirmininką. Paprastai opozicija kritikuoja, kad viskas blogai, o kai reikia pakeisti pirmininką, paaiškėja, kad viskas gerai. Tai tas pats buvo su Žygimantu Pavilioniu, su M. Majausku. Tai tiesiog parodo, kad pas mus yra daug gerų pirmininkų“, – sakė M. Maldeikis.
P. Kuzmickienė: ketinimų kandidatuoti tikrai neturiu
Galima kandidate į BFK pirmininkus įvardijama Paulė Kuzmickienė taip pat tikina ambicijos kandidatuoti į šias pareigas neturinti. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, priklausanti ir Sveikatos bei Ateities komitetams, tikina, kad ir toliau norėtų tęsti pradėtus darbus.
„Tikrai tai, ką darau dabar man yra ir svarbu, ir įdomu. Esu įsitraukus į tikrai svarbius klausimus ir tokių ketinimų tikrai neturiu“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
„Man rodos, kad turime tokią frakciją, kurioje tikrai yra daug ir kompetencijų, ir gebėjimų, ir reikalingų charakterio savybių, tai, manau, kad atsiras kolega ar kolegė, kuris imsis atsakomybės ir dirbs taip, kad vis dėlto būtų susikalbėjimas ir frakcijoje, ir Seime, ir su Vyriausybe. Tai nepaprastai svarbu“, – pridūrė ji.
Politikė svarsto, kad tinkami kandidatai į BFK pirmininko pareigas galėtų būti frakcijai priklausantys parlamentarai Andrius Vyšniauskas, Mindaugas Lingė, Kazimieras Starkevičius, Paulius Saudargas bei Aistė Gedvilienė.
„Tokius kolegas aš matau ir tik apgailestauju, kad talentingas kolega Mykolas neieškojo savyje jėgų susitarti“, – sakė ji.
M. Lingė: šiuo metu esu susikoncentravęs į kito komiteto pirmininko pareigas
Ambicijos kandidatuoti į BFK pirmininko postą kol kas neturi ir parlamentaras M. Lingė. Politikas teigia norįs darbą tęsti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pareigose.
„Šiuo metu aš dirbu ir esu susikoncentravęs į kito komiteto pirmininko pareigas. Tai yra svarbi sritis, svarbios atsakomybės ir aš nesu linkęs užbėgti kokiems nors įvykiams už akių. Manau, kad tikrai frakcija išsakys savo nuomones, iškels kandidatus ir bus apsispręsta. Tai yra mūsų ateities klausimas“, – sakė jis.
A. Vyšniauskas: frakcijai delegavus – svarstyčiau
Tuo tarpu galimu kandidatu įvardijamas Seimo narys A. Vyšniauskas tikina kol kas galimybės užimti komiteto pirmininko postą rimtai nesvarstęs. Visgi, A. Vyšniauskas pripažįsta, kad jei frakcija iškeltų jo kandidatūrą į BFK pirmininkus, apie tokią galimybę svarstytų.
„Aš pats aktyviai labai nesvarsčiau tos galimybės, bet, kitą savaitę, kai mes turėsime aktyvų kandidatų kėlimą ir pokalbius su partijos vadovybe, tada ir kalbėsime. Jeigu bus mano pasiūlyta kandidatūra, be abejo, aš svarstysiu, galvosiu. Kompetencijas galbūt ir turėčiau dirbti komitete, bet, man atrodo, kad čia pirmiausiai reikia rasti sutarimą frakcijoje su vadovybe ir ypač su Vyriausybe, su Finansų ministerija dėl to, kaip mes įsivaizduojame bendro darbo principus, kaip mes įsivaizduojame būsimus biudžetinius metus ir visas kitas problemas arba galimybes, kurias reikia spręsti“, – sakė A. Vyšniauskas.
Anot politiko, konservatorių frakcijoje taip pat yra dar 5–6 asmenys, kurie būtų tinkami užimti BFK komiteto pirmininko pareigas.
„Mes komitete turime tikrai patyrusius kolegas M. Maldeikį, A. Čepononį, turime naują narį J. Džiugelį su tikrai didele patirtimi. Tai neatmesčiau šių kandidatūrų. Taip pat mes turime labai patyrusių žmonių kaip, pavyzdžiui, M. Lingę, E. Pupinį, kurie arba vadovauja komitetams, arba gali būti puikiais komiteto vadovais“, – galimas kandidatūras įvardino A. Vyšniauskus.
„Tų pavardžių yra pakankamai daug, svarbu, kad žmogus suprastų, kaip yra sudaromas biudžetas, turėtų tam tikrą prisilietimą per jo dabartines darbines veiklas ir turėtų vidinį integralumą korektiškai dirbti su Vyriausybe, kadangi dabartinio pirmininko problema yra, jog jis su Vyriausybe dirbti nesugeba“, – pridūrė jis.
A. Vyšniauskas teigia, kad konservatorių frakcija dėl naujo BFK pirmininko turėtų apsispręsti kelių savaičių bėgyje.
J. Džiugelis mano turįs pakankamai kompetencijų būti BFK pirmininku
Tarp realių kandidatų į BFK pirmininko pareigas įvardijamas ir J. Džiugelis, kuris jau kurį laiką aktyviai kėlė klausimus dėl M. Majausko tinkamumo eiti šias pareigas.
Politikas dar spalio mėnesį tikino, kad pats nerodo iniciatyvos užimti vieno iš svarbiausių Seimo komitetų vadovo postą, tačiau neslėpė, kad situacijai susiklosčius, jis kompetencijų tokiam darbui turi pakankamai.
„Proaktyvių veiksmų aš tam nededu, bet jeigu taip atsitiktų, kad keistųsi komiteto pirmininkas, manau, kad galėčiau prisiimti atsakomybę – kompetencijų turiu“, – tuo metu pripažino J. Džiugelis.
ELTA primena, kad trečiadienį TS-LKD partijos Prezidiumas priėmė sprendimą kreiptis į konservatorių frakciją Seime, kad būtų deleguotas naujas BFK pirmininkas vietoje M. Majausko. Tolimesnis politiko likimas kitą savaitę bus svarstomas partijos Priežiūros komitete.
Antradienį, prieš priimdamas 2023 m. biudžeto projektą, Seimas nusprendė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms bus pratęsta metams, o ne iki 2023 m. liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Su Ministrų Kabinetu nesuderintam sprendimui pritarė konservatoriai Mykolas Majauskas, Mindaugas Skirtulskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas ir devyni Laisvės frakcijos nariai, o tarp jų – ir ministrė Aušrinė Armonaitė.
Dėl to, kad Seimas nepriėmė Vyriausybės įstatymo projekto, G. Landsbergis ir antradienį neslėpė apmaudo. Politikas, kalbėdamas tiek apie partiečių, tiek apie koalicijos partnerių balsavimą, metaforiškai užsiminė, kad buvo „peržengtas Rubikonas“.