Konstitucijos pataisa dėl šeimos: ar Garliavos mergaitė ir N.Venckienė yra šeima?

Ar pagal Konstitucijos pataisą, kuria šeima apibrėžiama per santuoką bei motinystę ir tėvystę, garsiausia Lietuvos mergaitė ir jos teta Neringa Venckienė yra šeima, ar ne? Tokį klausimą Konstitucijos pataisą dėl šeimos inicijavusiems parlamentarams uždavė socialdemokratas Algirdas Sysas, kurio teigimu, daugumai Lietuvos šeimų labiau nei konstitucinės pataisos reikia lopšelių-darželių.

„Labiausiai noriu paklausti dalies sėdinčiųjų dešinėje, kurie labai važinėja į vieną Kauno rajono vietą. Ar teisėja ir garsiausia Lietuvos mergaitė pagal šią Konstitucinę nuostatą yra šeima? Jūs už ją kovojate? Tai jos yra šeima ar ne, pagal tą užrašą? Mano galva, tai ne. O kaip su antrąja santuoka? Kuri iš santuokų bus tikra ir kuri iš šeimų bus tikroji, kuri netikroji? Ar tik Kauno arkivyskupas gali tokias malones teikti kai kuriems konservatoriams ir tokiu būdu jie gauna indulgenciją?" - klausė A. Sysas.

Seimas antradienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria šeima apibrėžiama per santuoką, motinystę ir tėvystę: už balsavo 62 politikai, prieš buvo 13 Seimo narių ir tiek pat balsuodami susilaikė. Tačiau norint galutinai priimti Konstitucijos pataisą reikia, kad per priėmimą du kartus ją paremtų ne mažiau nei 94 parlamentarai.

Svarstant, kas, politikų nuomone, yra tikra šeima, neapsieita be palyginimų, pašaipų bei pasipiktinimo. Pavyzdžiui, socialdemokratas Bronius Bradauskas pasipiktino, kad neįtvirtinus, kas yra šeima, gyvensime kaip kokie elniai - patinas ir dvylika patelių. Jo partijos kolega A. Sysas domėjosi, kaip bus su antrosiomis santuokomis, o Vytenis Andriukaitis pasiūlė keliskart vedusiems kolegoms pasidalinti patirtimi.

M.Adomėnas pripažino, kad pataisa susijusi su išmokomis

Svarstant Konstitucijos pataisą dėl šeimos apibrėžimo, Seimo narys, konservatorius Mantas Adomėnas viešai pripažino, kad Konstitucijos pataisa, kuria šeima apibrėžiama per santuoką bei giminystę, tiesiogiai susijusi su socialinėmis programomis, kuriomis šeimoms skiriama parama. Jo teigimu, Konstitucijoje tiksliai nenustačius, kas yra šeima, valstybės institucijos vis tiek turės nutarti, kokį apibrėžimą taikyti, todėl taip padidės valstybės kišimasis į asmeninį žmonių gyvenimą.

Taip jis oponavo teigiantiems, kad nustatinėdama, kas yra šeima, o kas ne, valstybė kišasi į privatų žmonių gyvenimą. Pasak M. Adomėno, yra kaip tik atvirkščiai - kišimasis į privačius gyventojų reikalus padidėtų nenustačius, kad šeima sukuriama per santuoką.

„Konstituciniam Teismui iš šeimos apibrėžimo pašalinus laisvo sutikimo momentą, jeigu šeima nebe tai, kai žmonės viešai deklaruoja, kad sudarydami santuoką mes visuomenei paskelbiame, jog esame šeima, tuomet, kas yra šeima turės nustatinėti kažkas iš išorės, kažkaip matuoti tą tarpusavio prisirišimą, įsipareigojimą. Kitaip tariant, tą turės daryti valstybės valdžios institucijos, nes vis tiek jos turės nustatyti dėl visų socialinių programų: kas yra šeima, kas ne", - posėdyje teigė M. Adomėnas.

Jo teigimu, reikia grįžti prie prigimtinės teisės, pagal kurią šeima kyla iš dviejų dalykų: kraujo ryšio arba motinystės, tėvystės santykio arba iš laisvo vyro ir moters sutarimo, kurį jie viešai paskelbia, tai yra santuokos. Visa kita, anot parlamentaro, yra išvestiniai dalykai.

„Kai šeima apibrėžiama per emocines subjektyvias savybes, kaip prisirišimas, žmonių įsipareigojimas vienas kitam, tai iš tiesų valstybė pradeda labiau kištis į žmonių gyvenimą. Tai paradoksalus dalykas, nes esame kaltinami, kad sudarome pagrindą valstybei kištis į šeimos gyvenimą", - kalbėjo M. Adomėnas.

B.Bradauskas: negi gyvensime kaip elniai su ragais?

Socialdemokratas B. Bradauskas, kuris, skirtingai nei jo partijos kolegos, remia šeimos apibrėžimą per santuoką, kalbėdamas pirmiausia susirūpino ne šeima, bet tuo, kad Lietuva panaikino gyventojų registraciją, nesutvarko šiukšlių klausimo, naikina savo kalbą, o Vasario 16-osios koncertai pradedami ne lietuvių, o kitomis kalbomis.

„Pavardes iškraipėm, padarėm čirves, zvonkes ir taip toliau... Tuo tarpu kai Rusijos žinoma dainininkė Kristina Orbakaitė brangina savo pavardę ir netapo nei Orbakova, nei Orbe. Viską norime suniekinti. Šeima, kas yra šeima? Mes krikščioniška valstybė ar nekrikščioniška? Jeigu mes krikščioniška valstybė, tai suprantame šeimą taip, ką paliko mums mūsų proseneliai, seneliai ir tėvai", - piktinosi 68-erių metų parlamentaras.

B. Bradauskas teigė, kad iš dabartinių diskusijų jam peršasi nuomonė, jog turime gyventi kaip kokie elniai, kai vienam patinui tenka dvylika patelių. Tokiu atveju, anot jo, visi turės priprasti prie minties, kad turės tikrus ragus, kuriuos jiems „įstatys partnerės". Apie vyrų neištikimybę politikas neužsiminė.

„Baugu, kai gimsta vaikai, neaišku, kokią pavardę jiems duoti - motinos ar tėvo. Jei pasirenka mamos pavardę, vėliau jis turi įrodinėti paaugęs, kad jo tėvas yra Jonas ar Petras, kad jis ne kažkieno vaikas. Ar mes pagalvojame apie tuos vaikus, kokioje jie padėtyje atsiduria ir ką jie turės išgyventi po to mūsų tokio laisvo apsisprendimo? Nesubrendusiam jaunimui mes turime padėti ateiti į doros kelią", - teigė politikas, pridūręs, kad šiuo metu neva yra propaguojamos vienos lyties šeimos, nors Konstitucijos pataisų priešininkai apie homoseksualų santuokas neužsimena.

A.Sysas: Konstitucijos pataisa - reveransas Bažnyčiai

Kitas socialdemokratas A. Sysas nesutiko su B. Bradausko nuomone bei priminė, kad didžiausią erzelį sukėlė ne Konstitucinio Teismo nutarimas, o konservatorių bei kitų parlamentarų priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, kuria siekta įtvirtinti paramą tik susituokusioms šeimoms.

Jis sukritikavo, kad priėmus koncepciją šeimų ir jų vaikų gyvenimas nepagerėjo - esą iš daugelio šeimų atimti vaiko pinigai, nedarbo socialinio draudimo išmokos sumažintos, atlyginimai mažėjo, tėvai emigravo, o atžalas paliko seneliams.

„Visą tą laiką šeimų pajamos mažėjo, bet košmariško spektaklio uždangai nutaria padaryti dar reveransą Bažnyčiai ir teikiamos šios Konstitucijos pataisos. Visos tos kalbos apie rūpestį šeima man primena krokodilo ašaras. Krokodilas irgi verkia, kai suėda savo vaikus", - piktinosi A. Sysas, kuris nepritarė Konstitucijos pataisai.

Jis pasiūlė žiūrėti į gyvenimą realiai: esą jeigu jauni žmonės nenori gyventi taip, kaip gyvena vyresnieji, kam juos versti paklusti, tuoktis ir priimti vyresniųjų vertybes. Pasak A. Syso, šeimoms galima padėti realiais sprendimais, o ne beverčiais apibrėžimais.

Panašiai kalbėjo ir kitas socialdemokratas V. Andriukaitis: jo teigimu, net skirtingos krikščioniškos denominacijos skirtingai žvelgia į santuoką.

„Net krikščioniškas pasaulis į šeimos sakramentą turi skirtingą požiūrį: protestantai mano, kad nėra santuokos sakramento, provoslavai vertina kitaip, katalikai kitaip. Daugelis krikščioniškų denominacijų turi skirtingą požiūrį. Ir žvelgdamas į kolegą Joną Šimėną gerai prisimenu kai kurias Evangelijos žinias: ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria. Tai neperskirkit, nes Dievas sujungė du žmones meilės ryšiu", - teigė V. Andriukaitis.

Politikas taip pat priminė, kad Lietuva yra pasaulietinė valstybė, o ne katalikiška, bei užsiminė, kad ir Seime yra parlamentarų, kurie yra vedę keletą kartų, todėl negali pamokslauti apie šeimą ir jos laimę.

G.Navaitis siūlo remti tik visuomenės interesus atitinkantį šeimos modelį

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio atstovas Gediminas Navaitis posėdžio metu aiškino, jog tyrimai rodo, kad žmonės laimingesni gyvendami susituokę. Santuoka, pasak jo, susijusi ir su vaikų auklėjimo kokybe.

„Pagal daugelį tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, susituokę ir darnioje šeimoje gyvenantys žmonės yra laimingesni ir geba geriau ugdyti vaikus. Tyrimai parodo ir tai, kad pats santuokos faktas teigiamais veikia poros santykius", - teigė G. Navaitis.

Politikas sako, kad nesantuokinis gyvenimas kartu daugeliu atvejų yra arba pareinama būklė, arba stipresniojo partnerio primestas sugyvenimas silpnesniajam. Tokių porų, anot G. Navaičio, yra apie trečdalį: maždaug tiek yra vaikų, kurie gimsta ne santuokoje, jie registruojami motinos vardu, tad tėvas esą pareigų neprisiima.

G. Navaitis teigia, kad apskritai sunku rasti Europos šalį, kurioje šeimos politika būtų sėkminga - ten gyventojų skaičius auga ne dėl gimstamumo, o dėl imigracijos.

Politikas siūlė nebijoti pasakyti, kad valstybė nori remti tik tas šeimas, kurios atitinka visuomenės interesus, mat vieni šeimos modeliai yra skatintini, kiti ne. G. Navaičio nuomone, valstybė neturi remti visų įmanomų šeimos modelių, nes paskelbus, kad remiama viskas, realiai neberemiama nieko.

„Turime progą spręsti ne tik Lietuvos demografines problemas, bet ir pasiūlyti Europos Sąjungos šalims naują požiūrį į šeimos politiką. Tam reikia drąsos pasakyti, kad žmonių pasirinkimas gyventi, kaip jiems patinka, yra neginčytinas, bet valstybė nerems visų sugyvenimo būdų, net nerems visų šeimų, o rems visuomenės interesus atitinkančius šeimos modelius", - teigė G. Navaitis.

DELFI primena, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo buvo išaiškinta, jog santuoka yra tik vienas iš kelių šeimos kūrimo formų, kai kurie politikai nutarė inicijuoti Konstitucijos pataisą, kuria šeima apibrėžiama tik per santuoką.

Žmogaus teisių gynėjai, liberalai ir socialdemokratai teigė, kad taip gali būti diskriminuojami vieniši tėvai su vaikais bei nesusituokę, tačiau šeimyninį gyvenimą gyvenantys asmenys. Pataisos iniciatoriai iš dalies įsiklausė į kritiką ir pasiūlė šeimą apibrėžti ir per giminystės ryšius – motinystę ir tėvystę.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.