Nors profesorius akcentuoja, kad šis šalies vadovo kreipimasis jokių teisinių padarinių teismui nesukelia, tačiau, pasak jo, prezidentui derėtų nuo tokių raginimų susilaikyti.
„Teisiškai toks raginimas nieko nereiškia, jis tiesiog parodo, kad prezidentas mato, jog turbūt yra teisinė problema, ir tiesiog išreiškia savo pageidavimą arba norą, kaip ir kiekvienas kitas pilietis, kad teismas tą prašymą išnagrinėtų greičiau. Bet jis jokių teisinių padarinių teismui ar jokių pasekmių nesukelia. Tik pats teismas sprendžia, kada jis bus pasirengęs išnagrinėti tą prašymą“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Tai nėra nei joks kišimasis į teismo veiklą, nei teismo pareiga atsiliepti į tą paraginimą. Aš manau, teismas ir pats supranta, kad tą bylą turi išnagrinėti kuo greičiau, ir Konstitucinio Teismo pirmininkė yra pareiškusi, kad, atsižvelgiant į tai, jog dalykas liečia daugybę žmonių, pats teismas paskubins šios bylos nagrinėjimą“, – pridūrė jis.
Vis tik V. Sinkevičius pabrėžia, kad prezidentui nuo tokių raginimų Konstituciniam Teismui derėtų susilaikyti.
„Nuo tokių raginimų vis tik prezidentas ir visi kiti politikai turėtų susilaikyti. Nes gali kilti kažkam įtarimas ar susidaryti prielaidos, kad prezidentas gali vienaip ar kitaip daryti įtaką teismo veiklai: paskubinti, palėtinti, pagreitinti ir panašiai. Tai tokių raginimų turėtų būti išvengta, nes labai svarbu išsaugoti teismo nepriklausomumą, jo nešališkumą ir galimybę pačiam spręsti, kada kokią bylą išnagrinėti“, – pabrėžė jis.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad šis prezidento Konstituciniam Teismui adresuotas prašymas nėra įprasta praktika.
„Tai absoliučiai neįprasta praktika, ir aš neprisimenu, kad koks nors prezidentas būtų raginęs Konstitucinį Teismą greičiau išnagrinėti bylą“, – sakė jis.
V. Sinkevičius mano, kad greičiausiai prezidentas nusprendė atsisakyti minčių oficialiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso taikymo vaikams nuo 12 metų, įvertinęs tai, kad toks sprendimas sustabdytų šio dokumento galiojimą.
„Jis, matyt, suprato, kad gali sulaukti priekaištų, kad neprisideda prie pandemijos stabdymo, o netgi priešingai elgiasi, todėl jis pasirinko, mano galva, išmintingą sprendimą – palaukti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą iš esmės, nes Seimo narių grupės prašymas, kiek aš suprantu, yra platesnis ir susijęs ne tik su galimybių pasu vaikams, bet ir visiems kitiems žmonėms“, – svarstė MRU profesorius.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda paprašė Konstitucinio Teismo „maksimaliai greitai“ išnagrinėti dalies Seimo narių kreipimąsi dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai, trečiadienį informavo šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Lietuvos regionų ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Konstitucijai bei įstatymams.