„Aš čia matau mažiausiai kelių tarptautinių nusikaltimų požymių, kuriuos galima vadinti ir nusikaltimais žmoniškumui. Tai yra, pavyzdžiui, žudymai ir kankinimai masinio pobūdžio. Antras dalykas yra prievartinis dingimas – kada valdžios institucijos pagrobia tam tikrus žmones ir nieko nežinome apie jų likimą. Galiausiai, aišku, dažnai jie randami nužudyti arba iš viso nerandami. Trečias dalykas yra masinis persekiojimas dėl politinių pažiūrų“, – penktadienį portalui 15min.lt sakė D. Žalimas.
Jis pabrėžė, kad nors viešoje erdvėje matome daug tokio elgesio įrodymų, tačiau jiems ištirti reikia ir būtent šiems įvykiams skirto sistemingo tyrimo.
„Klausimas, kas galėtų tirti šiuos nusikaltimus, čia vėlgi reikėtų kalbėti apie ateitį, jei Baltarusijoje pasikeistų valdžia. Tai matyt šitoje vietoje galėtų reikėti unikalių sprendimų, kadangi nacionaliniai Baltarusijos teismai dabartiniame pavidale akivaizdžiai funkcionuoja kaip režimo marionetės. Tikrai turbūt Baltarusijos teisėsauga yra nepajėgi tokių nusikaltimų ištirti“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Jo manymu, galbūt šioje vietoje galėtų padėti tarptautinė bendrija.
„Tokiais atvejais dažnai tarptautinė bendrija gali padėti. Vienas iš variantų galėtų būti specialus Baltarusijos ad hoc tribunolas“, – svarstė jis.
Šis tribunolas galėtų būti kuriamas tarptautine sutartimi arba per Jungtinių Tautų Saugumo tarybą. Tiesa, antrasis variantas, D. Žalimo manymu, yra „daugiau iš fantastikos srities“.
Jis tvirtino, kad pirmiausia reikia, kad valdžia Baltarusijoje pasikeistų, tik tuomet būtų galima svarstyti apie nusikaltimų ištyrimą, tačiau abejojo ar nauji rinkimai galėtų būti organizuojami dabartinės valdžios.
„Aš labai abejoju, kad Baltarusijos žmonės sutiktų, kad rinkimus organizuotų tos pačios institucijos, bent jau ta pačia sudėtimi, kuria dabar buvo organizuota. Akivaizdu, kad Baltarusijos centrinė rinkimų komisija, ją taip sąlyginai būtų galima vadinti komisija, skirta rinkimams klastoti“, – sakė D. Žalimas.
Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose, žinomos ir patvirtintos trys mirtys, šimtai žmonių sužeisti.