„(...) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – antradienį teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Šiuo veiksmu (...) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.
Po išvados paskelbimo, paneigdami paties parlamentaro išsakytą argumentą, kad mygtuką jis paspaudė netyčia, KT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Seimo nario Lino Jonausko darbo vieta balsavimo metu nebuvo tuščia, Seimo narys dalyvavo posėdyje. Tačiau iš posėdžio vaizdo įrašo matoma, kad pats L. Jonauskas balsavime nedalyvavo ir pulto nelietė. Taip pat matyti, kad šalia jo sėdintis P. Gražulis kaire ranka „atlieka nenustatytą veiksmą“ prie kolegos pulto.
„Atsižvelgiant į (...) darytina išvada, kad tik Seimo narys Petras Gražulis galėjo paspausti Seimo nario Lino Jonausko balsavimo pulto mygtuką“, – argumentus išsakė G. Goda.
KT teisėjas Aurelijus Gutauskas patikino, kad net ir vienkartinis balsavimas reiškia atstakomybę prieš tautą ir valstybę.
„Šis žingsnis, balsuojant už kitą Seimo narį, būnant šalia jam pačiam ir ignoruojant, kad tas Seimo narys sėdi šalia ir vis dėlto išreikšti savo valią, buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Net ir vienkartinis balsavimas suponuoja Seimo nario atsakomybę prieš tautą, prieš valstybę ir tas laikymasis Konstitucijos nuostatų privalo būti bet kokiu atveju“, – po išvados paskelbimo žurnalistams komentavo KT teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Ši KT išvada yra galutinė ir neginčijama.
Trauktis neketina
Pavasarį, iki Seimui apsisprendžiant dėl kreipimosi į KT, parlamentaras teigė neatmetantis galimybės trauktis iš Seimo iki KT paskelbiant savo sprendimą.
Tačiau dabar pats P. Gražulis po KT sprendimo tikino neketinąs pats atsisakyti mandato.
„Aš prieš juos nesiklaupsiu – nei prieš šį Konstitucinį Teismą, nei prieš konservatorius. Tegul atima mandatą – aš tikrai jo nedėsiu“, – antradienį po KT sprendimo žurnalistams tikino P. Gražulis.
„Tai, ko nematė teisės ekspertai ir nenustatė, kad aš balsavau ir kokius veiksmus atlikau, tai Konstitucinio Teismo teisėjai pasikvietė spiritizmo seanso metu piktąsias dvasias ir nustatė, kad aš balsavau. Ir dar nustatė, kad dar šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją“, – teismo sprendimu stebėjosi jis.
Klausiamas, ar, jo nuomone, parlamente bus pakankamai balsų, jog jis būtų pašalintas iš Seimo, P. Gražulis svarstė, kad veikiausiai apkalta įvyks.
„Greičiau, kad užteks (balsų – ELTA)“, – pridūrė jis.
Seimas Gražulio apkaltos procedūrą galėtų užbaigti kitą savaitę
KT pripažinus, kad parlamentaras P. Gražulis pažeidė Konstituciją, apkaltos procedūra Seimo nariui galėtų būti užbaigta jau ateinančios savaitės ketvirtadienį, sako konservatorius, parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma.
„Viskas Seimo valioje“, – Eltai sakė Seimo valdybai priklausantis politikas.
J. Razmos teigimu, dar šią savaitę, jei parlamento pirmininkė registruos nutarimo projektą, Seimas gali nustatyti apkaltos datą.
„Tokį nutarimo projektą mes galėtume svarstyti ir priimti jau šios savaitės ketvirtadienį ir tada apkaltos data galėtų būti gruodžio 14 d.“, – teigė J. Razma.
Parlamentui pritarus, galutinė apkaltos procedūra galėtų būti realizuota po 7 dienų.
„Tai būtų slaptas balsavimas, kur reikalingi 85 balsai, jei norime, kad apkalta būtų rezultatyvi“, – teigė J. Razma, pažymėdamas, kad dažniausiai tokį balsavimą sunku prognozuoti.
Kita vertus, pripažino konservatorius, apkaltos procedūros P. Gražulis gali išvengti, jei pats atsisakys Seimo nario mandato.
„Dar yra laiko pačiam Petrui Gražuliui pagalvoti ir nunešti atitinkamą pareikšimą į Vyriausiąją rinkimų komisiją“, – sakė politikas.
Tokiu atveju, pažymėjo jis, P. Gražulis išvengtų draudimo 10 metų kandidatuoti į Seimą.
„Jeigu būtų apkaltos procedūra įvykdyta iki galo ir slaptas balsavimas pavyktų, dabartinis Seimo narys negalėtų 10 metų kandidatuoti“, – apibendrino J. Razma.
Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.
Valdantieji planą turi
Valdantieji yra pasiruošę balsuoti už parlamentaro P. Gražulio pašalinimą iš Seimo, sako „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius. Pasak jo, tokiam sprendimui reikalingi 85 parlamentarų balsai jau yra užtikrinti.
„Laisvės frakcija vieningai balsuos už mandato panaikinimą. Reikia iš viso 85 Seimo narių, kad būtų panaikintas mandatas ir mano žiniomis, šitas skaičius yra sutartas ir užtikrintas. Gražuliui atėjo galas Seime. (...) Labai džiaugiuosi šiandien tokiu Konstitucinio Teismo sprendimu“, – žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.
„Mano vertinimu, balsavimas Seime nėra kažkoks pokštas ar linksmas nuotykis. (...) Jei mes laikome vieną mygtuką ne šiurkščiu pažeidimu, o tiesiog kažkokiu papokštavimu, tai taip papokštavus didelei Seimo narių grupei bus iškreipta Seimo valia“, – pažymėjo jis.
Visgi liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymi, kad pirmiau reikia sulaukti, kad šis klausimas atsidurtų Seimo salėje. Mat, pasak politiko, P. Gražulis Seimo nario mandato dar gali atsisakyti pats. Tokiu atveju P. Gražulis išvengtų draudimo 10 metų kandidatuoti į Seimą.
Bet kuriuo atveju, akcentavo E. Gentvilas, KT sprendimas jau tapo aiškiu precedentu ateičiai.
„Net ir vienkartinis balsavimas, atimant kitam Seimo nariui teisę išreikšti savo nuomonę, yra šiurkštus priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas. Visi būsimų Seimų nariai turės žinoti, kad taip negalima elgtis. Konstitucinė doktrina suformuluota“, – sakė E. Gentvilas, pažymėdamas, kad jo atstovaujama frakcija veikiausiai balsuos už mandato panaikinimą P. Gražuliui.
Nutarimo projektą dėl P. Gražulio apkaltos Seimo pirmininkė teiks parlamentui ketvirtadienį
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako jau ketvirtadienį Seimui teiksianti nutarimo projektą dėl parlamentaro P. Gražulio apkaltos datos.
Kaip pranešta anksčiau, Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, jog politikas, balsuodamas už kitą parlamentarą, sulaužė Seimo nario priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Ši KT paskelbta leis Seimui spręsti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo.
„Tikėtina, kad ketvirtadienį teiksiu Seimui nutarimą dėl kito etapo datos“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manyčiau, kad dar kitą savaitę galėsime pradėti apkaltos procesą Seime“, – nurodė ji.
Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą ir kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d.
Panaikinus P. Gražulio mandatą dėl balsavimo už kitą Seimo narį, politikui būtų draudžiama kandidatuoti į parlamentą 10 metų. Jeigu jis netektų mandato dėl baudžiamosios bylos – tokia sankcija nebūtų taikoma.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, būtų logiška, kad Seimas pirmiau priimtų sprendimus, remdamasis KT išvadomis dėl P. Gražulio balsavimo už kitą parlamento narį.
„Logiška, būtų, kad pirmiausiai Seimas apsispręstų dėl šios apkaltos, nes ir Seime kreipimasis į Konstitucinį Teismą buvo anksčiau. Pagal terminus, tai būtų logiškiausia“, – teigė parlamento vadovė.
Opozicija neturi vieningo plano dėl P. Gražulio mandato panaikinimo
Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad parlamentaras P. Gražulis pažeidė Konstituciją, Seimo opozicinių frakcijų seniūnai neturi vieningos nuomonės dėl jo mandato panaikinimo.
Seimo opozicinių „valstiečių”, „darbiečių”, Demokratų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės vadovai nežada teikti kažkokių rekomendacijų dėl balsavimo, teigdami, kad per slaptą balsavimą kiekvienas Seimo narys asmeniškai galės apsispręsti. Tuo tarpu Seimo socialdemokratai leidžia suprasti, kad palaikytų P. Gražulio pašalinimą iš parlamento.
Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, slaptas balsavimas – tai ypatinga procedūra, kai kiekvienas Seimo narys balsuoja taip, kaip galvoja.
„Nemanau, kad čia turėtų būti bendri frakcijų sprendimai, pats jau pavadinimas pasako, kad tai yra slaptas balsavimas. Kiekvienas Seimo narys yra prisiekęs Konstitucijai, yra išrinktas tautos atstovas. Tikrai nebus rekomendacijos, kaip balsuoti frakcijos nariams”, – Eltai sakė A. Norkienė.
Pasak jos, P. Gražulio veiksmus, ar jis balsavo už kitą Seimo narį, svarstė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Manęs neįtikino faktai ir filmuota medžiaga, kad jis tą padarė. Konstituciniam Teismui gal aiškiau matosi”, – svarstė A. Norkienė.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė sako, kad šios grupės nariai greičiausia nedalyvaus balsavime.
„Manau, kad turi būti taikomi vienodi standartai visiems Seimo nariams. Jau buvo tokių faktų, kai parlamentarai registravosi už kitą kolegą. Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo P. Gražulio veiksmus, tačiau, mano vertinimu, įrodymų nepakanka, kad jis būtų pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs Seimo nario priesaiką”, – sakė R. Tamašunienė.
Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, Seimo etikos sargams tikrai nebuvo aišku, ar P. Gražulis paspaudė balsavimo mygtuką už kitą Seimo narį.
„Gal Konstitucinis Teismas rado kitų motyvų?”, – svarstė jis.
Pasak jo, Seimo „darbiečiai” tikriausia neturės kažkokios bendros nuomonės balsuojant dėl apkaltos P. Gražuliui.
„Matyt, bendros nuomonės frakcijoje neformuosime. Frakcijos nariai laisvi bus patys pasirinkti kaip balsuoja. Jeigu dalyvausime balsavime, tai kažkokios bendros nuomonės neformuosime, tuo labiau, kad neturėjome dar diskusijos frakcijoje”, – Eltai sakė V. Fiodorovas.
Seimo Demokratų frakcija “Vardan Lietuvos” irgi dar nesvarstė KT sprendimo dėl P. Gražulio.
„Frakcijoje dar nesame aptarę šio KT sprendimo. Iki šiol svarstant P. Gražulio apkaltos klausimą balsuodavome laisvai. KT paskelbus sprendimą, manau, kad frakcijoje turėsime diskusiją ir tikėtina, kad daugiau frakcijos narių palaikys apkaltą. Tačiau, kadangi tai slaptas balsavimas, jokia frakcijų bendra pozicija neturi prasmės, nes galiausia žmogus balsuos pagal savo sąžinę”, – Eltai sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojas Linas Kukuraitis.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė labai rimtai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą ir jo nekvestionuoja.
„Seimo narys turi atsakyti už savo veiksmus, kokie jie bebūtų”, – sakė R. Budbergytė.
Seimas apkaltą parlamento nariui P. Gražuliui pradėjo ir į KT kreipėsi šių metų birželio mėnesį. Parlamentas prašė KT atsakyti, ar P. Gražulio veiksmai, kai šis balsavo už kitą Seimo narį, prieštarauja Konstitucijai. Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už socdemą Liną Jonauską, taip esą pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Pavasarį, iki Seimui apsisprendžiant dėl kreipimosi į KT, parlamentaras teigė neatmetantis galimybės trauktis iš Seimo iki KT paskelbiant savo sprendimą.
Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d. Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.
ELTA primena, kad 2022 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Seimo narys P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Šių metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat atmetė politiko skundą, LAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti apkaltinamuosius žemesnių instancijų teismų sprendimus.