Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį skaitė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas. Teismo prašyta įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.
KT prašyta išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos, kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
Kaip nurodė KT pirmininkas G. Goda, KT atkreipė dėmesį į tai, kad Stambulo konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris, patraukti smurtautojus atsakomybėn, taip pat panaikinti moterų diskriminaciją, skatinti lyčių lygybę. Pasak KT, konvenciją ratifikavusios šalys turi diskreciją spręsti, kai bus užtikrinti konvencijos nuostatų taikymą.
„Taigi, visos konvencijos nuostatos, tarp jų – ir sukėlusios abejonių pareiškėjui, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į konvencija siekiamus tikslus“, – tvirtino G. Goda.
KT, vertindamas „lyties socialinio aspekto“ sąvoką, pažymėjo, kad tai yra traktuojama kaip galimo smurto priežastis.
„Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai yra vienas iš požymių, kuriuo konvencijos nuostatų prasme gali būti apibūdinamas smurto, su kuriuo siekiama kovoti šios konvencijos nuostatomis, priežastis“, – nurodė G. Goda.
Pasak jo, KT atkreipė dėmesį, kad „socialinės lyties“ sąvoka, kuri naudojama Stambulo konvencijoje, siekiama kovoti smurtu, kurį gali išprovokuoti paprastai moteris priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.
„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė – moters ir vyro – lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – dėstė G. Goda.
Parlamento kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimui teiktą nutarimo projektą pasirašė ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Visgi kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.
Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę paragino ir nevyriausybinės organizacijos.
Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
Seimo pirmininkė apie KT išvadą dėl Stambulo konvencijos: sugrįšime prie šio klausimo, kai turėsime reikiamą palaikymą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugiasi Konstitucinio Teismo (KT) išvada, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Visgi, pasak jos, Seimas prie šios konvencijos ratifikavimo turėtų grįžti tik tuomet, kai bus aišku, kad šis dokumentas sulauks reikiamo parlamentarų palaikymo.
„Viskas yra mūsų rankose. Aš manyčiau, kad reikėtų grįžti tada, kai turėsime užsitikrinę balsus, tai yra, tikrai žinosime, kad ratifikavimui reikalingi balsai, palaikymas yra. Ir tai galime sužinoti padiskutavę tarp Seimo narių, susižinoję nuomones. Tai, manau, kad artimiausiais mėnesiais tai ir bus padaryta. Svarbu yra eiti į Seimo salę tada, kai turime 71 balsą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė vylėsi, kad po šio KT išaiškinimo bent daliai parlamentarų dings abejonės dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai.
„Tikiuosi, argumentas abejojusiems, besibaiminusiems, tiems, kurie bijojo šios Stambulo konvencijos, kad tos baimės nėra pagrįstos. Kiek tai pakeis kai kurių kolegų Seimo narių nusiteikimą ir jų nusiteikimą palaikyti Stambulo konvenciją, matyt, matysime diskusijų metu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tačiau, žinoma, sveikinu tokį Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir džiaugiuosi, jog bent jau daliai žmonių, kurie turėjo kažkokių abejonių dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai, tų abejonių turėtų nebelikti“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė, nesureikšmina ir dalies politikų kritikos, kad buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras taip pat dalyvavo teikiant išvadą dėl Stambulo konvencijos. Politikė nemano, kad buvęs politikas turėjo nusišalinti priimant sprendimą.
„Stasys Šedbaras yra Konstitucinio Teismo teisėjas ir jei jis ir turi nusišalinti, tai dėl klausomų, dėl kurių jis ir pats kaip buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas dalyvavo. Aš bent jau neįžvelgiu čia problemos“, – patikino ji.
Didžioji dalis opozicijos KT verdikto dėl Stambulo konvencijos nesureikšmina: būtinybės ratifikuoti – nėra
Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš. Partijos lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, nepaisant to, jog nėra prieštarų Konstitucijai, nevienareikšmiškai vertinama konvencija gali tapti įrankiu ir toliau griauti tradicines vertybes.
Savo ruožtu ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“ kartoja – būtinybės ratifikuoti Stambulo konvenciją nėra, mat, joje numatytos nuostatos jau yra perkeltos į nacionalinės teisės aktus.
Tuo metu Seimo kreipimąsi į KT rėmę socialdemokratai abejoja, ar ši teismo išvada gali esmingai paveikti klausimo skeptikų pozicijas. Todėl, teigia jie, neaišku, ar šioje kadencijoje konvencija bus ratifikuota.
R. Budbergytė: KT išvada veikiausiai nepakeis skeptikų nuomonės
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė, reaguodama į žinias iš KT, teigė dar nespėjusi detaliai susipažinti teismo išvada. Visgi, politikė teigė mananti, kad KT sprendimas gali būti tam tikru postūmiu klausimo skeptikams.
„Tai gali būti tam tikras postūmis, nes Konstitucija yra svarbus dalykas. Kai žmonės žino, kad nėra to prieštaravimo, galbūt gali ramiau pakelti ranką „už“ – kad reikia ratifikuoti“, – Eltai sakė R. Budbergytė.
Tačiau esminių pasikeitimų Seimo narių pozicijose R. Budbergytė nesitiki.
„Postūmis nėra tiek didelis, kiek tikrai būtų pritarta ratifikavimui“, – teigė frakcijos seniūnė.
„Jų galvose, kaip sakoma, yra baimė, kad gali ateiti kažkokie kiti dalykai, kuriems jie dar nėra subrendę ir nepribrendę“, – pridūrė ji.
S. Skvernelis: tai nieko nekeičia
Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis KT sprendimo nesureikšmino. Kaip Eltai teigė ekspremjeras, jo pirmininkaujamai partijai bei kolegoms Seime toks teismo išaiškinimas nieko nekeičia – nėra poreikio ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Mes manome, kad visos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę ir nematome prasmės dar kažką daryti. Dabar kažkas turi tai pateikti ratifikavimui, o Seimas apsispręs“, – sakė S. Skvernelis.
„Mes nepalaikėme kreipimosi į teismą. Konvencija skirta kovai su smurtu – jos nuostatos ne tik yra perkeltos į mūsų nacionalinę teisę, bet ir įgyvendintos. Tai padaryta skirtingai nuo kitų valstybių, kurios ratifikavo, bet nieko nepadarė“, – sakė S. Skvernelis.
R. Karbauskis įžvelgia liberalų klastą
Tai, kad toliau nepalaikys Stambulo konvencijos, tvirtino ir praėjusiame Seime su S. Skverneliu ranka rankon dirbęs „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Tiesa, politikas tokį sprendimą argumentavo ne tik įsitikinimu, kad Lietuvoje jau viskas yra padaryta sprendžiant smurto prieš moteris problemą, tačiau ir ideologiniais argumentais.
LVŽS pirmininko manymu, verdiktą pateikęs KT neatkreipė dėmesio į tai, dėl ko politikai labiausiai nesutaria – kaip šią konvenciją vertinti vertybiniame kontekste.
„Konvencijos vertinimo skirtumai Seime yra. Mes negalime to ignoruoti, tad negalime pasakyti: ačiū, Konstitucinis Teisme, dabar viskas išaiškinta. Juk kitą dieną ateis liberalai, jei Stambulo konvencija bus ratifikuota, ir pasakys: dabar reikia daryti tai ir tai“, – Stambulo konvenciją tarsi su Pandoros skrynia lygindamas kalbėjo R. Karbauskis.
„Konvencijos reikia tik liberaliai daliai politikų, kurie mato tik LGBT bendruomenės interesus. Tad Stambulo konvencija gali būti naudojama pagrindžiant visai kitus sumanymus nei sakoma“, – sakė R. Karbauskis.
„Lietuvoje įstatymai veikia, esame gerus įstatymus priėmę ir jie veikia, gina moteris. Nesuprantu, kaip konvencija pakeis moterų padėtį“, – apibendrino jis.