LNK „Vidurdienio žinios“ primena, kad ant į Lietuvą kontrabandą gabenusio baltarusio automobilio buvo įrengtas numerių keitimo mechanizmas.
Kybartų kelio posto muitinės pareigūnai atsarginėje automobilio padangoje rado paslėptus net 42 kilogramus nelegaliai gabento gintaro.
Kenoje sulaikytos trys kontrabandos siuntos. Muitininkai rūkalus rado cemento ir aliejaus išspaudų kroviniuose.
Ir tai – tik keli pavyzdžiai.
Ar kontrabandininkų išmonė yra beribė? Apie tai LNK „Vidurdienio žinios“ kalbėjosi su Kriminalinės muitinės tarnybos vadovu M. Kaušilu.
„Iš tiesų reikia pripažinti, kad tos išmonės yra daug ir jos kiekvieną kartą atsiranda vis įvairesnės“, – teigė jis.
Tačiau komentuodamas automobilio su keičiamais numeriais atvejį M. Kaušilas pabrėžė, jog tai nėra dar nematytas dalykas.
„Esame sulaikę dirbtuves, kuriose krovininėse transporto priemonėse buvo tik rėmas, įtaisoma hidraulika ir įtaisomi tokie patys numeriai, kurie automatu iš salono pasikeisdavo ir tikrintojams pateikdavo tokius numerius, kurie, tikėtina, nėra pakliuvę į kažkokius rizikos profilius. Tai nėra kažkas naujo, tačiau – pakankamai išmanu“, – laidoje kalbėjo tarnybos vadovas.
Paklaustas, ar jį kas nors yra nustebinę, M. Kaušilas minėjo kontrabanda gabenamų daiktų supakavimą į sunkiai suvokiamus objektus.
„Tiek reikia laiko skirti padaryti taip vadinamam „karstui“, į kurį reikia įdėti kelis pakelius cigarečių. Kur tas atsiperkamumas? Bet, matyt jis yra“, – svarstė jis.
Pasak laidos pašnekovo, nepaisant kontrabandininkų išmanumo, tikrintojai dažniausiai žino, kur pradėti ieškoti nelegalių daiktų.
Anot jo, pavyzdžiui, krovininiuose automobiliuose įrengiamas dvigubas stogas arba dvigubas dugnas, sienelės.
„Vizualiai atrodo, kad transporto priemonė yra tuščia, nors į ją gali tilpti keli šimtai dėžių“, – pasakojo jis.
Kitose transporto priemonėse kontrabanda slepiama po biriais kroviniais.
„Naivu būtų tikėtis, kad visa kontrabanda yra užkardoma. Statistiškai užkardoma tik apie 10 procentų bandymų pergabenti. Tvirtinti, kad visa ji užkardoma tikrai negalėčiau“, – pripažino M. Kaušilas.
Jo teigimu, šunys ieškant kontrabandos yra pasitelkiami, tačiau dažniausiai ieškant narkotinių medžiagų, o ne cigarečių.
Anot tarnybos direktoriaus, muitininkai pradeda apie keliasdešimt ikiteisminių tyrimų per metus dėl bandymų pergabenti narkotikus.
„Tačiau tai yra mažesnės siuntos ir jos yra labai populiarios. Asmenys internetinėse parduotuvėse užsisako nedidelius kiekius, dažnai jie teigia, kad tai yra asmeniniam vartojimui“, – pasakojo jis.
M. Kaušilas priminė, kad už tai gresia rimta atsakomybė ir galima gauti iki 10 metų kalėjimo.
Anot jo, muitinei didelis iššūkis buvo geležinkeliu gabenama kontrabanda.
„Neturėjome eilę metų rentgeno aparato, jis buvo valstybės nupirktas. Kontrabandai užkardyti rentgeno aparatai yra labai svarbūs. Kenoje stovintis rentgeno aparatas jau duoda savo rezultatus“, – pabrėžė jis.
Visą LNK „Vidurdienio žinių“ pokalbį su M. Kaušilu žiūrėkite čia: