Kontrolierės teigimu, Europos Sąjungos (ES) direktyvoje numatomos minimalios tėvystės atostogos gimus vaikui, vaiko priežiūros atostogos, prižiūrinčio asmens atostogos šeimos nario slaugymui, lanksčių darbo sąlygų principai.
Pasak A. Skardžiuvienės, Lietuvai labiausiai aktuali vaiko priežiūrai skirtų dviejų neperleidžiamų mėnesių naujovė.
Ministerija siūlo, kad apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė būtų 24 mėnesiai, iš kurių du būtų skirti mamai, kiti du – tėčiui, o likusį atostogų laiką šeima galėtų dalintis savo nuožiūra.
„Likusiu atostogų laiku šeima galėtų dalintis savo nuožiūra. Jei, pavyzdžiui, tėtis nuspręstų atsisakyti eiti 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų, šio laikotarpio nebūtų galima perleisti mamai“, – rašoma pranešime.
Jame teigiama, kad tokiu atveju vaiko priežiūros atostogos truktų ne 24 mėnesius, o 22.
Pagal antrąjį modelį, apmokamos vaiko priežiūros atostogos galėtų tęstis iki 18 mėnesių, iš kurių dviejų nebūtų galima perleisti nei mamai, nei tėčiui. Jei šios galimybės kuris nors atsisakytų – vaiko priežiūros atostogų trukmė būtų 16 mėnesių, teigiama pranešime.
„Tėčiai abiem siūlomais atvejais galės rinktis: išeiti dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų, ar neišeiti. Tėčiai turės visas teises nuspręsti patys. Neperleidžiamas laikotarpis yra ne prievarta, o vertinga galimybė pabūti su vaiku, jį prižiūrėti, išmokti juo rūpintis, užmegzti ryšį“ – tvirtina A. Skardžiuvienė.
Ji taip pat įžvelgia diskriminacijos riziką dėl grįžimo į darbus.
Abejose alternatyvose, anot kontrolierės, numatoma, kad vienam iš tėvų sutikus prižiūrėti vaiką neperleidžiamu dviejų mėnesių laikotarpiu, šiuo metu išmoka būtų mokama jam, o kitas tėvas arba grįžtų dirbti, arba galėtų likti vaiko priežiūros atostogose, bet be išmokos.
„Kadangi šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu būtų galima pasinaudoti bet kuriuo vaiko priežiūros atostogų metu, lieka neaišku, kaip bus užtikrinamos, pavyzdžiui, viduryje vaiko priežiūros atostogų dviem mėnesiams į darbą grįžusių darbuotojų teisės“, – sako kontrolierė.
„Manytina, kad asmenys, grįžtantys į darbą šiam trumpam laikotarpiui ir po jo vėl pasitraukiantys į vaiko priežiūros atostogas, gali susidurti su diskriminacijos rizika, darbo sąlygų pabloginimu, spaudimu iš darbdavio negrįžti į darbą šiam laikotarpiui dėl per sudėtingų administracinių aplinkybių“, – teigia A. Skardžiuvienė.
Jos teigimu, būtų tikslinga įvertinti visus galimus neperleidžiamo laikotarpio panaudojimo variantus ir detalizuoti, kaip bus užtikrintas pasinaudojimas šia teise, išvengiant nepalankių pasekmių tėvams darbovietėse.
Kontrolierė taip pat siūlo neperleidžiamą laikotarpį pasiimti dalimis, kas ir numatoma ES direktyvoje, tačiau tai nenumatyta ministerijos siūlomose alternatyvose.
„Manau, kad reiktų užtikrinti tėvų teisę prašyti pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ir ypač neperleidžiamu laikotarpiu lanksčiai, pavyzdžiui, suteikiant galimybę neperleidžiamą laikotarpį prašyti pasiimti dalimis“, – sako kontrolierė.
„Jei būtų lankstesnės galimybės pasinaudoti šiomis atostogomis, išspręstume dilemą ir tų tėčių ir mamų, kurie nori būti su vaikais, bet dėl savo darbo pobūdžio (pvz., individualios veiklos) negali tiesiog pasitraukti iš darbo visiems dviems mėnesiams“, – teigia A. Skardžiuvienė.
Ji taip pat pridūrė, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms svarbu užtikrinti, kad tėvai gautų kokybiškas ir prieinamas vaiko priežiūros paslaugas – galimybę pasinaudoti vaikų darželiais ir lopšeliais.
Lygių galimybių kontrolierė sako, kad todėl būtų tikslinga įvertinti vaiko priežiūros paslaugų poreikį ir prieinamumą Lietuvoje bei užtikrinti, kad vaiko priežiūros paslaugų sistema būtų suderinta su priežiūros atostogų trukme, kad abu tėvai po jų galėtų sėkmingai įsilieti į darbo rinką.