Kartu prašoma įpareigoti tarnybą iš naujo išnagrinėti LGL skundą ir patenkinti jame nurodytus reikalavimus.
Kreipdamasi į tarnybą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, LGL rėmėsi šio teisės akto, o ne Susirinkimų įstatymo normomis.
Anot LGL, Vilniaus miesto savivaldybės administracija „nevykdo savo pareigos užtikrinti lygias teises nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos“.
Kitaip tariant, asociacijos atstovų teigimu, neišduodama leidimo organizuoti viešus renginius, sostinės valdžia diskriminuoja tam tikras Lygių galimybių įstatyme numatytas grupes.
LGL papiktino, kad tarnyba minėta apimtimi net netyrė skundo ir nebandė nustatyti, ar savivaldybės sprendimas neprieštarauja minėtoms Lygių galimybių įstatymo normoms, motyvuodama tuo, kad, pagal Susirinkimų įstatymą, atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos ir formos turi būti nagrinėjamas teisme, o šį atsisakymą kaip renginio organizatorius turėjo teisę apskųsti bendrovė „Integrity PR“.
„Tiek tarnybos, tiek LGL įgalioti atstovai prisidėjo prie aptariamo renginio organizavimo. Todėl akivaizdu, kad savivaldybės institucijų diskriminuojantys veiksmai pažeidė LGL, kaip vieno iš renginį organizavusios darbo grupės narių, teises, todėl ji ir kreipėsi į tarnybą su skundu, siekdama atkreipti dėmesį į galimus Lygių galimybių įstatymo pažeidimus“, - teigia asociacijos atstovai.
Jų teigimu, iš teismui pateikto susirašinėjimo su tarptautinių organizacijų įgaliotais pareigūnais matyti, kad pati Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neoficialiai yra nurodžiusi, esą skundžiami valdininkų veiksmai yra diskriminuojantys, todėl ji pati sieks, kad savivaldybės sprendimas neišduoti leidimo minėtam renginiui būtų apskųstas.
„Dėl galimo diskriminavimo fakto į Vilniaus miesto merą ne kartą kreipėsi Lietuvos ir užsienio oficialios institucijos, tarp jų – ir Užsienio reikalų ministerija, nurodydama, kad panašaus pobūdžio draudimai diskriminuoja asmenis dėl jų lytinės orientacijos, ir pabrėždama, kad išraiškos bei susirinkimų laisvė turi būti taikomos be jokios diskriminacijos“, - pažymi LGL.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsisakė nagrinėti skundą dėl Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso veiksmų, teigdama, jog nenagrinėja viešų politikų ar valstybės pareigūnų pareiškimų. LGL primena, kad tyrimas dėl to paties J. Imbraso žodžių apie tėvystės atostogas buvo pradėtas.
Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą yra atsisakiusi išduoti leidimus viešiems renginiams, kuriais buvo norima kovoti su diskriminacija. Tarp jų organizatorių būdavo ir homoseksualų atstovų.
Pavyzdžiui, 2007 m. gegužę neleista Vilniuje apsilankyti antidiskriminaciniam sunkvežimiui. Lietuvos sostinė buvo įtraukta į jo kelionės po Baltijos šalis, minint Lygių galimybių metus, maršrutą.
Renginys „Vaivorykštės dienos 2007” esą buvo uždraustas dėl saugumo sumetimų, baiminantis galimų prieš renginį ir homoseksualus nusiteikusių asmenų išpuolių. Dėl to ne tik į Vilnių neužsuko minėtas sunkvežimis, bet ir nebuvo išskleista didžiulė vaivorykštės spalvų vėliava.
Vilniaus Rotušės aikštėje išskleisti gėjų vėliavą miesto valdžia uždraudė ir tų pačių metų rudenį. Ši akcija turėjo tapti Tarptautinės homoseksualų konferencijos dalimi.
Neigiamą atsakymą sostinės vadovai oficialiai motyvavo tuo, kad aikštėje vyko remonto darbai. Tačiau neoficialiai valdžios atstovai pripažino, kad leidimas renginiui neišduotas baiminantis neigiamos visuomenės reakcijos ar net riaušių.