LNK žinios klausė vienos vilnietės, ar dėl to jaučiasi diskriminuojama.
„Ne, tokios problemos nesu turėjusi, susidūrusi su ja nesu“, – sakė viena vilnietė.
Kita vilnietė iš klausimo juokėsi.
„Dar viena naujiena... Baikit jūs tas nesąmones“, – tikino moteris.
„Ne, niekada, tiesą pasakius. Viskas tvarkoje. Ir tos kišenės nėra tokios mažos“, – teigė kita vilnietė.
„Kaip tik šiuo metu madingos labai didelės kišenės“, – pabrėžė kita LNK žinių kalbinta Vilniaus gyventoja.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipė dėmesį, kad moterys yra diskriminuojamos ir dėl standartinio dydžio pianino klaviatūros. Kuri esą nėra pritaikyta moteriško dydžio plaštakoms. Tas pats ir su išmaniaisiais telefonais. Esą moterims nepatogu naudotis jų ekranais dėl netinkamo jų dydžio.
„Kelis kartu feisbuke tikrinau, ar tai tikrai yra valstybinės institucijos paskyra. Porą kartų atnaujinus puslapį realybė nesikeitė“, – LNK žinioms sakė Seimo opozicijos atstovė Agnė Širinskienė.
Po tokių valstybinės institucijos tyrimų, užvirė ir socialiniai tinklai. Piktinosi ir žinomi žmonės, politikai. Esą lygių galimybių sergėtojai galėtų ir prasmingiau išnaudoti savo laiką.
Metus išlaikyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą mokesčių mokėtojams kainuoja daugiau nei pusę milijono eurų.
„Nežinau, ar reikia tokio dalyko. Čia yra pasirinkimo klausimas: kišenės ar telefono dydis. Manau, kad čia tikrai nėra aktuali tema. Manau, kad tikrai yra, kur naudingiau šias lėšas išleisti“, – LNK sakė viena vilnietė.
„Čia ne ta vieta, kur reikėtų ieškoti diskriminacijos apraiškų, kur reikėtų leisti ar fondų lėšas, ar valstybės tarnautojų apmokamą laiką“, – pabrėžė Seimo opozicijos atstovė A. Širinskienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sako, kad tyrimas apie kišenių gylį ir mobiliųjų telefonų dydį tėra skirtas dėmesiui į nelygybės problemas atkreipti. Anot jų, tai yra baigiamasis penkerių metų akcentas. Taip esą nuspręsta pareklamuoti tinklalapį, kuriame aiškinama, kaip lyčių lygybės siekti.
„Kišenės yra tik viena iš temų. Ir tarnyba neatliko tyrimo iš mokesčių mokėtojų pinigų. Naudojosi tarptautiniais duomenimis“, – LNK sakė tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Esą tik norėta atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie daiktai yra gaminami pagal vieną įprastai vyrišką standartą.
„Daugelyje sričių, ar mes kalbėtume apie džinsų kišenes, ar apie pianino klaviatūras, apie saugumą automobiliuose, medicinos tyrimus ir panašiai, daugelyje sričių mes vis dar stokojame duomenų pagal lytis. Reiškia, kad mes atliekame tyrimus pagrinde su vyrais, arba kaip žmogišką standartą imame vyrišką kūną, ne moterišką“, – pasakojo tarnybos atstovė M. Jurkutė.
Seimo opozicijos atstovė A. Širinskienė pabrėžė, jog pati kalba apie socialinę nelygybę.
„Tai tikrai norėtųsi iš tokios institucijos pasiūlymų, kaip tą nelygybę mažinti. Tokių siūlymų Seime mes niekada nematėme. Bet matome tokius tyrimus, kurie sugeba išmatuoti kišenių gylį ir plotį“, – stebėjosi politikė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: