Didelis nežinomų atvejų procentas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas patvirtino, kad šiuo metu Panevėžys net pusantro karto viršija sergamumą lyginant Lietuvos rodiklius.
„Kad sergamumas didėja, jaučiame jau nuo lapkričio vidurio. Labiausiai neramina, kad mieste yra labai didelis nežinomų atvejų procentas, nes asmenys nenurodo kur užsikrėtė. Taip pat didelis procentas užsikrėtusiųjų yra šeimyniniai atvejai“, – aiškino E. Vilčinskas.
Židiniai pramonės įmonėse
Panevėžio mieste ypač daug židinių pramonės įmonėse. „Nors tiksliai įvardyti visų įmonių negaliu, bet galiu patvirtinti, kad beveik visose pramonės įmonėse yra susirgimų: kai kur daugiau, kai kur mažiau. Reikalavimai visoms įmonėms yra žinomi, tačiau didžiausias klausimas yra, ar darbdaviai reikalavimų laikosi. Teko girdėti ir gandų, jog įmonėse slepiami susirgimai“, – pasakojo E. Vilčinskas.
Vienas iš pirmaujančių miestų
Panevėžio miesto savivaldybės gydytojas Mindaugas Burba teigė, kad miestas jokių papildomų saugomų priemonių, be Vyriausybės rekomenduojamų, nesiima. „Darome tai, ko reikalauja Vyriausybė. Kiekvienas mūsų sektorius atlieka savo darbą ir kiekvienas turi kuo rūpintis, koronaviruso situacijai gerinti. Naujų priemonių mes neprigalvojame“, – aiškino M. Burba.
Jis pripažino, kad Panevėžyje situacija kasdien ryškiai blogėja. „Žiūrint į pastarųjų 14 dienų rodiklius, Panevėžys šiuo metu pagal sergamumą yra antroje vietoje šalyje. Jei situacija nesikeis, tuoj atsidursime ir pirmoje vietoje“, – pabrėžė Savivaldybės gydytojas.
Didelė grėsmė – susirgimai šeimose
Pasak M. Burbos, yra kelios ryškios problemos, kurios skatina tokį viruso plitimą.
„Visų pirma, gyventojai dažnai nesupranta, kas yra tinkama saviizoliacija. Pavyzdžiui, kai serga vienas šeimos narys, jis toliau būna savo namuose ir kontaktuoja su visu namų ūkių. Tokiu būdu užsikrečia ir kiti asmenys. Na, o iš tiesų, neturint kur izoliuotis atskirai, reikėtų sėdėti užsidarius kambaryje ir nekontaktuoti su artimaisiais, dažnai vėdinti savo kambarį, o atsiradus poreikiui išeiti į bendrąsias patalpas, būtina vaikščioti su kauke ir dezinfekuoti viską, ką sergantysis lietė“, – pasakojo M. Burba.
Tai, kad šeimose atsiradę susirgimai yra didelė grėsmė, patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas. „Nors Panevėžyje ypač daug židinių ir atvejų įvairiose pramonės įmonėse ar gydymo įstaigose, vis dėlto tokius atvejus suvaldyti nėra sunku, o štai susirgimai šeimose – didžiausia problema, nes mes jų suvaldyti negalime“, – aiškino jis.
Slepia kontaktų sąrašą
Dar viena problema – kontaktų sąrašo slėpimas. „Gyventojai ne visada adekvačiai žiūri į šią situaciją, slepia su kuo kontaktavo. Dažna priežastis – baimė. Jie bijo, jog į kontaktų sąrašą pakliuvę asmenys supyks, nesupras, todėl sergantieji nepasako visų asmenų, su kuo teko turėti kontaktą“, – atskleidė M. Burba.
Netinkamai dėvi kaukes
Netinkamas kaukės dėvėjimas taip pat priskiriamas prie pagrindinių viruso plitimo priežasčių. „Kaukės po nosimi yra ne tik neefektyvu, bet dar ir pavojinga. Gyventojai, taip dėvėdami kaukę, jaučiasi drąsiau prie kitų žmonių, nes galvoja, kad laikosi taisyklių, todėl nebijo prieiti arčiau kitų. Tai sukelia ypač dideles rizikas“, – aiškino M. Burba.
Didinamos mobiliojo punkto darbų apsukos
Beje, nuo šiol Panevėžyje esančiame koronaviruso mobiliajame punkte dirbs 5 komandos. „Nusprendėme padidinti mobiliojo punkto apsukas, kad būtų galima ištirti daugiau žmonių, o darbas būtų efektyvesnis, todėl, per dieną nuo šiol dirbs net 5 komandos“, – sakė Savivaldybės gydytojas.
Situacija negėrės
M. Burba prašo miesto gyventojų į situaciją žiūrėti rimčiau. „Mano prašymas būtų – laikytis reikalavimų. Žiūrint į blogėjančią situaciją, į apsipirkti važiuojančių žmonių srautus, galima teigti, jog sergamumas toliau išliks panašus. Manau, dar bent 10-14 dienų sergamumas tikrai nemažės, o tik didės. Apie gerėjimą bus galima galvoti tik po dviejų savaičių“, – tvirtino jis.
Susirgimai Lietuvoje
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 80 tūkst. 556 asmenys, 45 tūkst. 798 – tebeserga, 33 tūkst. 708 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 704 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 348 užsikrėtusieji.