Kaip laidoje „Delfi tema“ teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė, prie išaugusių susirgimų neabejotinai prisidėjo ir atidarytos ugdymo įstaigos bei darbuotojų sugrįžimas į darbovietes.
„Visada prieš rudens laikotarpį teikiame tokias prognozes, kad grįšime į ugdymo įstaigas, į darbovietes, ir tikrai paplis tam tikri virusai, kurie sukelia peršalimo ligas. Aišku, tokia kalba būdavo apie gripo infekcijas, kitus peršalimo ligų sukėlėjus. Šie metai, kaip mes sakome, mažiau palankūs, nes prie visos užkrečiamų ligų šeimos prisijungė tas naujasis koronavirusas“, – teigė D. Razmuvienė.
Atvejų padidėjimas buvo neišvengiamas
Anot pašnekovės, išaugusių atvejų skaičius prasidėjus šaltajam periodui buvo prognozuotas, tad „tai nėra stebuklas ar naujiena“.
„Dabartiniu metu, rugsėjo mėnesį, visi susirinkome į ugdymo įstaigas, darbovietes, matome, kad virusas plinta. Jau pusantros savaitės, kaip plitimų atsirado ir sveikatos priežiūros įstaigose, ko nematėme rugpjūčio mėnesį ar rugsėjo pirmomis savaitėmis. Yra sudarytos sąlygos tam virusui plisti. Jeigu kalbame apie sveikatos priežiūros įstaigas, tai taip, yra infekcijų kontrolės režimo tam tikrų vietų, kur tas virusas praslysta. Jeigu kalbėtume apie ugdymo įstaigas, ne visada būna sutvarkyti reikalavimai, kurie turėtų būti pradėti įgyvendinti. Vėlgi galima pastebėti, kad nėra lengva ugdymo įstaigose suvaldyti srautus ir įgyvendinti visus kitus ribojimus“, – teigė D. Razmuvienė.
Kad „atvejų padidėjimas buvo neišvengiamas“, antrino ir premjero Sauliaus Skvernelio komandoje anksčiau dirbęs epidemiologas Paulius Gradeckas.
„Nors mėnesio suminis rodiklis bus arti 2000, bet galima išskirti, kad pirmąją pusę rugsėjo vidutinis skaičius būdavo iki 50 atvejų per parą, paskui staiga mediana, t. y. aplink vidurkį esantis skaičius, šoktelėjo iki 80, 90, ir tada mes turėjome rekordus“, – dėmesį atkreipė jis.
Anksčiau Lietuvoje atliktas populiacijos tyrimas parodė, kad koronavirusas mūsų šalyje paplitęs nestipriai, skirtingose vietovėse su juo susidūrusių žmonių yra 1–3 proc. Pasak Vilniaus universiteto (VU) mokslininkės Aurelijos Žvirblienės, tai tik įrodo, kad populiacija dar tikrai neturi jokios apsaugos.
„Dėl populiacijos tyrimo – nebuvo tikimasi, kad infekuotų žmonių skaičius bus didelis. Jis ir yra iki 1 ar 3 proc. kai kuriose vietovėse. Tai irgi, sakyčiau, visiškai tikėtas rezultatas, vadinasi, iki šiol Lietuvoje virusas buvo nedaug paplitęs. Kol kas nėra ko tikėtis, kad daugelis žmonių būtų jam atsparūs“, – teigė profesorė.
Plitimą skatina izoliacijos pažeidimai
NVSC centro duomenimis, kol kas didžiausias naujų užsikrėtimo atvejų skaičius užfiksuojamas židiniuose, tai reiškia, kad virusas vis dar yra valdomas. Šiuo metu epidemiologams nepavyksta nustatyti 18–20 proc. atvejų pirminio užsikrėtimo šaltinio, bet, anot D. Razmuvienės, patys žmonės dažnai nenori bendradarbiauti.
„Tų priežasčių, kodėl neįmanoma nustatyti, kaip žmogus užsikrėtė, yra labai asmeniškų, kai žmonės nenori pasakyti, negali. Puikiai žinome, kad dabar, kaip skelbia ir Europa, serga nuo 15 iki 49 m. asmenys, jie yra mobilūs, socialiai aktyvūs, ir tas sergančiųjų skaičius, be abejo, didesnis, bet jų klinikiniai simptomai lengvesni arba liga iš viso besimptomė“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Gydytojos teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra izoliuota apie 25 tūkst. žmonių, tačiau būna atvejų, kai nuo jų užsikrečia antriniai kontaktai.
„Nenoriu kartotis, bet tai reiškia, kad vyksta pažeidimų, vyksta bendravimas. Yra net tokių atvejų, kad lengva ar besimptome forma sergantys asmenys, gydomi namie, leidžia sau nuvesti vaikus į ugdymo įstaigą. Reikėtų grįžti prie mūsų piliečių sąmoningumo ir suprasti, kad, nepriklausomai nuo tavo klinikinių simptomų, turėtų būti saviizoliacijos reikalavimai ir visos kitos priemonės. Kitose šalyse tai yra normali praktika, niekas negalvoja elgtis kitaip, negu jiems buvo teikta rekomendacija“, – sakė D. Razmuvienė.
Paklausta, kodėl žmonėms pasireiškia tokia skirtinga ligos eiga, prof. A. Žvirblienė aiškino, jog viskas priklauso nuo imuniteto. Tačiau, pabrėžė ji, nereiškia, kad valgantys daugiau imbierų su koronavirusu dorosis lengviau.
„Tikrai ne, nes mūsų imuninė sistema didele dalimi yra nulemta genetiškai. Aišku, žmogus gali būti kažkiek nusilpęs, nusialinęs dietomis arba pervargęs, neišsimiegojęs, nervų sistema turi poveikį imuninei sistemai, ir toks žmogus, aišku, imlesnis bet kokioms infekcijoms. Bet didele dalimi tai priklauso nuo imuninės sistemos, taip pat nuo to, kokią žmogus gavo viruso dozę.
Laikoma, kad žmogų gali užkrėsti keli tūkstančiai viruso dalelių ir kuo tų dalelių daugiau, tuo imuninei sistemai sunkiau susitvarkyti tame pradiniame infekcijos etape. Jeigu virusas jau įlenda giliau į organizmą, sukeliama sunkesnių komplikacijų. Priminčiau, kad jeigu sergantis žmogus čiaudo arba kosti, tai jis tuo metu, jeigu virusas yra nosiaryklėje, į aplinką išmeta milijonus viruso dalelių. Įsivaizduokit, ką tai reiškia, jeigu mes bendraujame su sergančiu žmogumi, kuris aktyviai platina infekciją, o užsikrėsti reikia kelių tūkstančių?“ – kalbėjo A. Žvirblienė.
Pakartotinis užsikrėtimas koronavirusu – įmanomas
Kol kas ir pats imuniteto nuo koronaviruso susiformavimas, sakė A. Žvirblienė, vis dar kelia daug klausimų. Jos teigimu, dabar jau neabejojama, kad antrinis užsikrėtimas – įmanomas.
„Jau yra aprašytų tokių atvejų, kai tikrai žmogus susirgo pakartotinai. Anksčiau tuo buvo abejojama ir neaišku, ar tai yra to viruso reaktyvacija. Dabar atvejai, kai žmogus pakartotinai užsikrėtė, tikrai yra žinomi. Virusas tais atvejais būna mutavęs, šiek tiek pakitęs ir dėl to įvyksta antras užsikrėtimas. Bet tai nereiškia, kad žmogus visiškai neatsparus, nes, bent jau kiek man žinoma, pakartotinio užsikrėtimo atvejai būdavo lengvesni, tai – arba besimptomės, arba lengvos formos infekcija“, – įžvalgomis dalijosi profesorė.
Ji taip pat pabrėžė, kad lengviausia yra nustatyti, ar žmogaus organizme susiformavo antikūnų, tačiau jų mažėjimas dar nereiškia, kad nėra vadinamojo ilgalaikio imuniteto.
„Apie imunitetą mes žinome tiek, kiek tęsiasi pandemija. Galima patikrinti žmones, kurie buvo užsikrėtę prieš 5–6 mėnesius, bet imunitetą įvertinti nėra taip paprasta. Galima lengvai įvertinti, ar žmonės turi antikūnų, tokie tyrimai atlikti daugelyje šalių. Tokį tyrimą esame atlikę ir mes, taip pat ir su asmenimis, kurie, žinojome, tikrai buvo infekuoti, bet nejautė jokių simptomų. Matome, kad didžioji dalis tų žmonių po dviejų mėnesių turėjo antikūnų. Antikūnai yra imuniteto rodiklis ir kol kas jis toks vienintelis lengvai išmatuojamas. Be abejo, kad tas imuninis atsakas turi ir ląstelinį imunitetą, bet jį išmatuoti labai sunku.
Kitaip sakant, yra duomenų, kad tas imunitetas formuojasi. Kiek ilgai jis trunka? Kol kas sunku pasakyti. Mes turime duomenų, kad po 4–5 mėnesių antikūnų lygis pradeda mažėti, bet vėlgi tai nieko nesako apie išlikusį ląstelinį imunitetą. Tą būtų galima patikrinti tik žiūrint, ar žmonės atsparūs pakartotinam užsikrėtimui, ar ne. Tai būtų vienintelis tikslus rodiklis, kuris parodytų išliekantį imunitetą“, – aiškino A. Žvirblienė.
Didėja ligoninėse gydomų žmonių skaičius
Pastaruoju metu viruso židiniai Lietuvoje vėl užfiksuojami ir gydymo įstaigose, vasarą apskritai to nebuvo. Paklausta, ar šitai jau yra pavojaus signalas, D. Razmuvienė su tuo sutiko.
„Manau, pats pirmas signalas yra tas, kai atsiranda pirmas atvejis bet kurioje gydymo įstaigoje, – nesvarbu, ar tai yra globos, slaugos, ar dar sudėtingesnio paliatyviojo gydymo ligoninė. Tai jau yra signalas, kad virusas praslydo į gydymo įstaigą dėl tam tikro infekcijos kontrolės nesilaikymo.“
Epidemiologės teigimu, šiuo metu Lietuvoje kinta ir ligoninėse nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius.
„Pirmosiomis rugsėjo dienomis, iki pusės mėnesio, kasdien būdavo stacionarizuota nuo 45 iki 55 asmenų, reanimacijos palatose – 3–5 asmenys, dirbtinė plaučių ventiliacija taip pat taikoma 2–3 asmenims. Maždaug nuo trečiosios rugsėjo savaitės (...) jau hospitalizuoti 107 asmenys, reanimacijoje yra didesnis skaičius – 6–7 kiekvieną dieną, dirbtinė plaučių ventiliacija taip pat taikoma didesniam skaičiui. Bet tai neviršija tų skaičių, kurie buvo šių metų balandžio mėnesį“, – vardijo gydytoja.
Ji pridūrė, kad šiuo metu kasdien deguonies kaukių prireikia apie 20–30 žmonių. Kadangi Lietuvoje jau prasideda gripo sezonas, medikė ragino nedelsti ir pirmiausia gydytojams pasirūpinti savo saugumu, kad nenutiktų taip, jog medicinos įstaigose pritrūktų personalo.
Savo ruožtu A. Žvirblienė paneigė kalbas, esą skiepas nuo gripo gali turėti įtakos atsparumui nuo koronaviruso. Profesorė akcentavo, kad tai – du visiškai skirtingi virusai.
„Skiepas apsaugo nuo konkretaus viruso, čia jokio ryšio tikrai nėra. Vienintelis pagelbėjimas, kad pasiskiepijus nuo gripo nebūtų apkrautos ligoninės, nebūtų dvigubos infekcijos rizikos. Kartais visuomenėje dar sklando nuomonė, kad koronavirusas yra tas pats, kas ir gripas. Tai – visiškai skirtingi virusai.“