„Riešutėlio“ remonto istorija „papuošė“ P. Vadopolo biografiją įtariamojo statusu. Tačiau į teisiamųjų suolą politikas nesėdo, mat prokurorams pritrūko įrodymų. Pats eksmeras tvirtina, kad teisėsauga jam visais įmanomais būdais mėgino sukurpti bylą, o pradžioje jam nepalankūs buvę verslininko parodymai esą apsiribojo vienu neteisingai interpretuotu žodžiu.
Sutartį pasirašė, kai darbai jau buvo pabaigti
Įtarimai P. Vadopolui buvo pareikšti 2010 m.: eksmeras, teisėsaugos nuomone, galimai protegavo statybų bendrovę „Statybų tempas“.
Istorijos ištakos – 2008 m. vasara. Tuo metu „Statybų tempas“ jau buvo įvykdęs tam tikrus darbus „Riešutėlyje“, tačiau miesto valdžiai nepatiko priešais netrukus duris atverti turėjusią „Cido“ areną esančio pastato išorė. Taigi ją imtasi tvarkyti, nors joks konkursas šių darbų pirkimui paskelbtas nebuvo.
Tyrimo metu, DELFI žiniomis, nustatyta, kad sutartis pasirašyta 2008 m. gruodį, kai darbai už solidžią pinigų sumą jau buvo atlikti. DELFI turimais duomenimis, tyrėjai paėmė statybos darbų žurnalą ir aptiko akivaizdų neatitikimą: nors darželio stogo remonto darbai buvo baigti 2008 m., žurnale buvo nurodyta, kad darbai pradėti tik 2009 m. vasarį, o baigti – tų pačių metų balandį.
Prisiminė mero instrukcijas
Ne vienas tyrimo metu apklaustas asmuo, tarp jų – ir pirkimą kuravęs savivaldybės specialistas, davė P. Vadopolui nepalankius parodymus. Esą meras susitarė su statybų kompanijos savininku, ir darė įtaką remonto procedūroms.
DELFI turimais duomenimis, apklaustas savivaldybės specialistas Mykolas Buzys liudijo, jog mero pareigas ėjęs P. Vadopolas 2008 m. reiškė nepasitenkinimą priešais naująją Panevėžio areną esančio darželio „Riešutėlis“ išvaizda. Artėjo arenos atidarymas, o vaikų darželis, anot liudytojo, merui atrodė nepakankamai sutvarkytas. Tuo metu pastatą tvarkė įmonė „Statybų tempas“, o P. Vadopolas, valdininko žodžiais, deklaravo aiškų norą, kad ta pati bendrovė atliktų daugiau darbų, kuriems viešųjų pirkimų konkursas nebuvo paskelbtas.
„Taip jis mano, nes, kiek atsimena, būtent meras P. Vadopolas jam pasakė, kad firma „Statybų tempas“ lopšelį-darželį „Riešutėlis“ tvarkys pilnai“, - teigiama DELFI turimuose su tyrimu susijusiuose dokumentuose.
Valdininkas taip pat paliudijo, kad planas buvo įgyvendintas – „Statybų tempas“ ėmėsi papildomų darbų „Riešutėlyje“, nors jokios tai numatančios sutarties nebuvo. Ji sudaryta gerokai vėliau – statybininkams pabaigus darbus. Sutarties suma – daugiau nei 207 tūkst. Lt.
„Jo vadovaujamas skyrius organizavo viešųjų pirkimų procedūras, kaip pavesta pagal skyriaus funkcijas, buvo pasirašyta minėta 2008-12-15 rangos sutartis, nors darbai realiai jau buvo atlikti ir juos atliko firma „Statybų tempas“, - teigiama dokumente.
M. Buzys taip pat prisipažino susitaręs dėl kyšio – 6 procentų nuo sutarties vertės.
Tyrimo eigoje nustatyta, kad šios istorijos herojai taip pat sumanė pažaisti su laiku – dokumentuose nurodytos datos neatitiko realios „Riešutėlio“ rekonstrukcijos eigos. DELFI turimais duomenimis, rekonstrukcija pradėta 2008 m. birželį ir baigta tų pačių metų gruodį. Tuo tarpu statybos darbų žurnale nurodyta, neva darbai pradėti 2009 m. vasarį, o baigti – 2009 m. balandį. Be to, taip pat nurodyta, kad statybos leidimas šiems darbams išduotas tik 2009 m. vasario 12 d.
Teisėsauga taip pat paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinimo. VPT nustatė, kad trimis pirkimais iš „Statybų tempo“ įsigydama darbų už bendrą 685 tūkst. Lt sumą Panevėžio savivaldybė pažeidė daugelį svarbių įstatymo reikalavimų.
Per akistatą pakeitė parodymus
P. Vadopolas neslėpė esąs suinteresuotas „Riešutėlio“ rekonstrukcija – apie tai jis kalbėjo ir miesto taryboje. O „Statybų tempo“ savininkas Leonas Rožėnas, DELFI turimais duomenimis, netgi patvirtino sulaukęs asmeninio mero prašymo darbus darželyje vykdyti be sutarties. Tačiau verslininkas netruko pakeisti parodymus.
„Atliekant akistatą tarp P. Vadopolo ir L. Rožėno (...), L. Rožėnas nurodė, kad tokio susitarimo tarp jo ir P. Vadopolo nebuvo, išskyrus P. Vadopolo pažadą ieškoti finansavimo tiems darbams, t.y. L. Rožėnas akistatos metu paneigė savo anksčiau duotus parodymus, kad P. Vadopolas jo prašė pradėti darbus anksčiau, nepasirašius sutarties“, - nurodoma dokumente.
Verslininkui pakeitus parodymus, o kitiems apklaustiesiems nepateikus pakankamai duomenų, turimą P. Vadopolo atžvilgiu nutarta nutraukti.
P. Vadopolo istorija – dalis kur kas didesnio tyrimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2011 m. rudenį, kai byla perduota teismui, informavo, kad korupcija galėjo paliesti net 27 Panevėžio savivaldybės viešuosius pirkimus. Politikų nenaudai liudijo ir savo kaltę pripažino net trylikos statybų įmonių vadovai – jie nuo atsakomybės atleisti.
P. Vadopolas: buvau apkaltintas dėl vieno žodžio
Buvęs meras P. Vadopolas DELFI neneigė buvęs susirūpinęs dėl „Riešutėlio“ išvaizdos. Tačiau tai esą tebuvo nuoširdus rūpestis, kaip Panevėžio arenos atidarymo dieną atrodys jos apylinkės.
„Kai aš buvau jau meru, vieną kartą, važiuodamas pro šį objektą, pamačiau, kad tas objektas, na, margas. Langai dedami, durys dedamos. Ir aš užsukau į tą objektą. Jis labai prastai atrodė. Ir buvau sunerimęs, kaip čia dabar bus. Ir kaip tik tame objekte buvo tas savininkas L. Rožėnas. Mes ir kalbėjomės. Jis pasakė, kad trūksta pinigų, reiškia, stogui, fasadui sutvarkyti ir nudažyti. Esmė viso to pokalbio buvo tame, kad reikėtų šitą objektą pabaigti iki gruodžio 31 d., nes buvo kalbama, kad turime iki gruodžio 31 d. priduoti areną“, - prisiminė P. Vadopolas.
Politikas tikino pasiūlęs kompromisinį variantą: įmonė darželį baigia tvarkyti iš savų lėšų, o savivaldybė su ja atsiskaito kitais metais, kai biudžete bus laisvų pinigų.
„Jeigu savininkas sutiktų su tokiomis sąlygomis, tai tada aš šitą klausimą keliu taryboje ir taryba priima sprendimą. Tuom ir pasibaigė mūsų pokalbis. Todėl, kad būtų nelogiška palikti sudėjus langus, sudėjus duris, nenudažius fasado ir nesutvarkius stogo. Nes stogas tikrai buvo kiauras“, - tęsė buvęs meras.
Politikas tvirtino buvęs apkaltintas dėl vieno „Statybų tempo“ savininko žodžio, kuris esą buvo paprasčiausias nesusipratimas.
„Yra toks posakis: „paleisti negalima sušaudyti“, - ragindamas rinktis, kur dėti kablelį, kalbėjo P. Vadopolas. - Protokole (L. Roženo apklausos protokole – DELFI), kurį vedė STT, tardė tą vadovą, kaip akistatoje išsiaiškinome, įrašyta, kad „meras liepė“ užbaigti darbus. Meras neliepė. Meras sakė, kad reikėtų užbaigti šiuos darbus šiais metais. Ir apkalbėjome sąlygas, prie kokių galima būtų tą padaryti, jeigu taryba pritartų. Ir viskas. Ir tai buvo pagrindas, kad man pateiktų įtarimus, kad man priklijuoti etiketę, kad aš esu nusikaltėlis. Buvo pagrindas pateikti įtarimus pagal du straipsnius. Šešeri metai kalėjimo. Tokio absurdo tikrai ir tarybiniais laikais nemačiau. (...) Sakau – kablelis ne ten padėtas ir gali tave sušaudyti. Žmogus paneigė viską, žinot. Išsiaiškinom viską.“
Pašnekovas teigė nebuvęs informuotas apie tai, kad darbai vykdyti be sutarties, dokumentuose įrašytos realios darbų eigos neatitinkančios datos ir t.t. O STT darbą buvęs meras vadino gėdingu.
„Oponentai, kiek žinau, net ir fotografuodavo darbus. Ir štai – pamatė betikrindami, kad būtent savivaldybės administracijos darbuotojas, statybos vadovas, davė komandą darbus pradėti gal dviem savaitėm anksčiau nei buvo priimtas sprendimas tarybos dėl papildomų lėšų. Ir didžiausias „nusikaltimas“ padarytas. Ar jūs suvokiate, apie ką aš kalbu? Žinote, absurdų absurdas. (...) Man gėda už tokius, sakyčiau, jėgos struktūrų darbuotojų darbus. Gėda“, - piktinosi P. Vadopolas.
Žiniasklaidos dėmesį jis taip pat aiškino politinių oponentų suinteresuotumu – esą gali būti bandoma paveikti 2015 m. pirmoje pusėje vyksiančių savivaldos rinkimų rezultatus.
„Dirbau, dirbu ir dirbsiu Lietuvai. O ne įvairaus plauko pataikūnams ir paskudoms. Taip galėčiau pasakyti. Prieš mane bylų buvo kurpiama aibė. Ir, kaip ne keista, nepriklausomos Lietuvos metais kaip iš rago pylėsi tos bylos“, - sakė P. Vadopolas.
„Negalvokite, kad mūsų jėgos struktūrose dirba vien sąžiningi, padorūs darbuotojai. Eina kova tarp partijų. Žlugdo vienas kitą. Naudojamos juodžiausios technologijos, kad susidorotų su sąžiningais politikais“, - pridūrė jis.
Vicemerės kaltės įrodymų nesurinko
Kaip ir P. Vadopolas, šiame tyrime figūravo buvusi Panevėžio vicemerė, liberalė Zita Kukuraitienė. STT užfiksavo dviprasmišką jos ir kito tuomečio vicemero, „tvarkiečio“ Kastyčio Vainausko, pokalbį apie pirkimuose taip pat dalyvavusią bendrovę „Steiga“, kuri vėliau laimėjo Panevėžio savivaldybės skelbtą viešojo pirkimo konkursą statybos darbams Lėlių vežimo teatre. Tyrėjai nurodė nustatę, kad Z. Kukuraitienė susitarė su šios bendrovės direktoriumi Juozu Latvėnu ir „pažadėjo jiems padėti laimėti Lėlių vežimo teatro darbų viešąjį pirkimą“.
Tyrimas Z. Kukuraitienės atžvilgiu nutrauktas – mat neaptikta įrodymų, kad su vicemere ar jos partija buvo kaip nors atsiskaityta. Pati politikė tikino, jog kaltinimai jai buvo laužti iš piršto.
Šioje istorijoje minimas M. Buzys 2011 m. kovą nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, konfiskuota dalis jo turto – 38,4 tūkst. Lt. Tarp motyvų, dėl kurių valdininkui neskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas nurodė ir tai, kad jis pripažino savo kaltę ir padėjo tyrėjams atskleisti organizuotos grupės nusikalstamas veikas.