Tačiau galimybę kandidatuoti nulems ne tik pretendentų norai. Daliai jų koją gali pakišti iki šiol taikytas reikalavimas turėti magistro laipsnį. Žinoma, jei LRT taryba nepersigalvos ir šio reikalavimo neatsisakys.
LRT tarybos pirmininkas profesorius Žygintas Pečiulis DELFI sakė esąs įsitikinęs, kad laikinosios Seimo tyrimo komisijos sudarymas generalinio direktoriaus rinkimams įtakos neturės.
„Demokratinėje visuomenėje, kurioje veikia įstatymai, ir iškyla LRT tarybos vaidmuo. Tokiais atvejais būtent taryba, sudaryta iš prezidento, visuomeninių organizacijų ir Seimo atstovų, kurios nariai skiriami šešeriems metams, kurių niekas negali atšaukti – nei Prezidentūra, nei Seimas, nei visuomeninės organizacijos, nebent jie patys pasitrauktų arba pažeistų įstatymą, – yra tas garantas, kuris turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo stabilumą“, – teigė Ž. Pečiulis.
Ž. Pečiulis sako manantis, kad, nepaisant Seimo sprendimo sukurti komisiją LRT veiklai tirti, generalinis direktorius bus išrinktas nustatyta tvarka. „Tai, aišku, gali kažkiek paveikti pačių kandidatų pasiryžimą kandidatuoti, matant sukuriamą politinį šurmulį, norimą daryti įtaką, taigi dalis galbūt gali persigalvoti ir pasakyti, kad geriau ten neis“, – svarstė Ž. Pečiulis.
A. Siaurusevičius nusiteikęs poetiškai
Antrą kadenciją LRT vadovaujantis Audrius Siaurusevičius kol kas tiesiai neatsako, ar sieks trečiosios. To įstatymas jam nedraudžia.
„Ne, dar nieko, nes dabar, matote, labai daug darbo. Kaip sakoma, aš vis tiek esu žurnalistas, čia mano pagrindinė profesija, ir aš visada turiu variantą būt žurnalistu. Nes tai buvo mano gyvenimo tikslas – generalinis direktorius nebuvo tikslas, tiesiog aplinkybės“, – į DELFI klausimą, ar kandidatuos trečiai kadencijai, atsakė A. Siaurusevičius.
Čia pat jis savo atsakymą papildė eilėmis: „Aš jūsų priekaištus visus priimsiu/ Tik leiskit pasilikt žurnalistu“.
Tačiau, patikslino A. Siaurusevičius, šis pasvarstymas dar nereiškia, kad jis neketina siekti trečios kadencijos ir grįžti į žurnalistiką. Prieš dešimtmetį tapdamas LRT generaliniu direktoriumi, A. Siaurusevičius vedė diskusijų laidą „Spaudos klubas“.
R. Paleckis laukia A. Siaurusevičiaus sprendimo
Nuo A. Siaurusevičiaus sprendimo priklausys, ar kandidatuos jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis.
„Jeigu kas būtų pasakęs, kad bus įvesta tokia politinė kontrolė, kurią artimiausiu metu patirsime sukūrus Seimo tyrimo komisiją, būčiau sakęs: „klausykit, mes ne Baltarusijoje ir ne Rusijoje gyvename, ką jūs čia kliedite“. Bet taip atsitiko, tai dabar jau bijau kažką prognozuoti, jaučiuosi apskritai nekompetentingas suvokti, kas čia darosi ir kur mes sukame.
Viskas priklausys nuo dabartinio generalinio direktoriaus apsisprendimo. Manau, jis pirmiausia turi apsispręsti, nuo jo apsisprendimo, manau, priklausys ne tik mano, bet ir kitų galimų kandidatų sprendimai“, – aiškino R. Paleckis.
R. Paleckis atkreipė dėmesį, kad tik kitą savaitę paaiškės kandidatams į generalinius direktorius keliami kriterijai.
Tarp pretendentų minima ir ilgametė DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji teigė kol kas dar neapsisprendusi, ar sieks LRT vadovo posto.
Andrius Tapinas dalyvavimo konkurse nepatvirtina.
„Aš jau turiu televiziją, kuriai vadovauju“, – klausiamas, ar sieks tapti LRT generaliniu direktoriumi, sakė žurnalistas, „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas.
Apie ketinimus kandidatuoti yra pareiškęs ir laidų vedėjas Arūnas Valinskas, tačiau kol kas jo žiniasklaidai išplatintas pranešimas veikiau primena pokštą.
Iki A. Siaurusevičiaus LRT vadovavęs Kęstutis Petrauskis sakė į nacionalinio transliuotojo vadovus nekandidatuosiantis.
Nacionalinio transliuotojo vadovą renka iš 12 asmenų sudaryta LRT taryba. „Į rankas“ LRT generalinis direktorius turėtų uždirbti apie 3245 eurus.
E. Jakilaitis nusiteikęs rimtai: išdėstė veiksmų planą
Praėjusią savaitę apie galimybę pretenduoti į LRT generalinius direktorius paskelbęs žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis sakė, kad jo svarstymai rimti.
„Turiu daugiau nei 20 metų darbo patirtį televizijoje, esu vadovavęs televizijos kanalams ir juos kūręs, esu vadovavęs žinių tarnyboms, esu kūręs įvairiausio žanro televizines laidas. Turiu absoliučiai visų rūšių televizinio darbo patirtį ir kuo puikiausiai nuo pradžių iki galo suvokiu, kaip yra kuriama televizija. Kuo puikiausiai išmanau net ir technologinius bei techninius dalykus“, – DELFI kalbėjo E. Jakilaitis.
Jis išvardijo esmines nuostatas, kurių laikytųsi vadovaudamas LRT.
Pirma – absoliutus skaidrumas. Žurnalistas sakė ne kartą lankęsis BBC ir žinantis, kaip reguliuojamas britų visuomeninis transliuotojas. Jo nuomone, visų sutarčių sumos ir sąmatos, atlyginimai ir priedai turėtų būti skelbiami viešai.
Antras prioritetas – patikimumas ir objektyvumas, kas numatyta LRT įstatyme.
Trečia – diskusijų kultūros puoselėjimas. Jo nuomone, LRT turėtų aktyviai prisidėti prie kalbėjimo ir susikalbėjimo Lietuvoje, prie didesnės diskusijų kultūros. „Aš pats kaip žurnalistas daug dėmesio tam skiriu, įvesdamas tam tikrą naują standartą politiniuose debatuose, ypač rinkimų metu. Manau, kad politiniai debatai pastaruoju metu Lietuvoje išaugo ir tai didžiąja dalimi ir mano veiklos rezultatas, nes aš būtent tą ir dariau“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Ketvirta – informacinė lyderystė. Jei taps LRT generaliniu, E. Jakilaitis žada tikrai stiprinti žinių tarnybą, kuri turėtų ir žurnalistinių tyrimų padalinį.
Penkta – nacionalinio radijo ir TV veiklos keitimas ir transformacija į visuomeninę žiniasklaidos kompaniją. E. Jakilaičio matymu, LRT neturėtų būti radiju ir televizija – tai turėtų būti visuomeninė žiniasklaidos kompanija.
Iš čia, sako pašnekovas, išplaukia kitas prioritetas – multiplatformiškumas. LRT turi būti visuose šiuo metu naudojamuose įrenginiuose, rodančiuose vaizdą, tranliuojančiuose garsą ar tekstą.
Dar vienas prioritetas – eiti į auditoriją ten, kur ji yra. „Tai idėja, kurią pasiskolinau iš Suomijos visuomeninės televizijos ir radijo, tai yra naujo atskiro padalinio, kuris kurtų specialų turinį jaunai auditorijai, kuris būtų talpinamas „Youtube“, „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ ir kitose platformose, kūrimas. Vienas LRT prioritetų būtų eiti į tas platformas – ten, kur yra jaunimas, o ne laukti, kol jauni žmonės pasens ir ateis žiūrėti „Panoramos“, – aiškino E. Jakilaitis.
Jis taip pat mini esminį naujienų portalo stiprinimą: LRT turi kelti tikslą, kad Lrt.lt per kelerius metus taptų vienu iš penkių lankomiausių portalų Lietuvoje. Nors, jo teigimu, populiauriausia „pletkų žurnalistika“, Lrt.lt turėtų laikyti aukštesnį standartą, bet aukštesnio standarto kėlimas nereiškia mažos auditorijos. Portalas esą turėtų orientuotis ne tik į aktualijas, bet ir į istorines, mokslines, kultūrines naujienas ir analizes, galėtų turėti kultūrinių recenzijų ir grąžinti kultūrinę diskusiją į viešąją erdvę.
Esminiu prioritetu E. Jakilaitis įvardija nacionalinės naujienų agentūros sukūrimą. Pagal šią idėją, ne tik būtų stiprinamas interneto padalinys, bet kuriamas ir dar vienas naujas padalinys. Tai būtų patikimas ir tikslias žinias mažiausiai trimis kalbomis rengianti naujienų agentūra, kuri transliuotų naujienas Lietuvai ir pasauliui. Tokia agentūra platintų tekstinę, foto ir vaizdo informaciją Lietuvoje ir pasaulyje.
E. Jakilaitis taip pat pasisako už visišką LRT dekomercializaciją – absoliutų reklamos atsisakymą visose platformose. Taigi neliktų laidų rėmimų, informacija apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus būtų skelbiama itin retais, visiškai išimtiniais atvejais.
„Aš manau, Lietuvos mokesčių mokėtojai sumoka pakankamai, kad visus šiuos prioritetus būtų galima įgyvendinti. Mano principas toks, kad keliu tikslus, dėl kurių sutariame su taryba, mes su kitais darbuotojais tų tikslų siekiame ir reguliariai kontroliuojame, kaip tikslai įgyvendinami“, – klausiamas, ar šių idėjų įgyvendinimui užtektų LRT skiriamo finansavimo, sakė E. Jakilaitis.
E. Jakilaitis taip pat akcentavo, kad tapęs LRT vadovu, turimas įmonių akcijas už nominalią vertę parduotų verslo partneriui Laurynui Šeškui.
Reikalaujama magistro laipsnio
Prieš penkerius metus LRT tarybos patvirtintuose reikalavimuose buvo numatyta, kad kandidatas į LRT vadovus turi turėti magistro arba jam prilygintą išsilavinimą, mokėti lietuvių kalbą ir bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų, turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. LRT generalinis direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Ž. Pečiulio teigimu, tarybos teisininkų paprašyta peržiūrėti kandidatams į generalinius direktorius keliamus reikalavimus. Kitos savaitės posėdyje LRT taryba šiuos reikalavimus svarstys ir tvirtins. Jis patvirtino, kad iki šiol iš kandidatų buvo reikalaujama magistro arba jį atitinkančio laipsnio.
E. Jakilaitis Vilniaus universitete yra baigęs žurnalistikos bakalauro studijas.
„Aš visiškai tą atitinku, turiu dviejų teisininkų išvadas ir nematau, kad čia yra kokių nors problemų. Įstatymo leidėjas yra numatęs, kad reikia turėtų aukštąjį universitetinį, o jeigu aukštasis išsilavinimas ne universitetinis, tada reikia turėtų neuniversitetinį magistrą. Aš turiu aukštąjį universitetinį išsilavinimą, atitinku įstatymo reikalavimus“, – aiškino E. Jakilaitis.
Tačiau jo minimo neuniversitetinio magistro laipsnio Lietuvoje nėra.
Formuluotė nekorektiška, tačiau prašoma magistro laipsnio
Suprasti, kokio išsilavinimo iš kandidatų prieš penkerius metus reikalavo LRT taryba, nelengva net tos srities specialistams. Konkurso nuostatose reikalauta „turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį)“.
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vadovė Nora Skaburskienė atsakyme DELFI teigė, kad tokia formuluotė dėl išsilavinimo yra nekorektiška, mat pirma dalis iš esmės reiškia reikalavimą turėti bent bakalauro laipsnį, antroji skirta aukštesniam reikalavimui – magistro lygmens laipsniui.
„Pirmoji dalis reikalauja turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Universitetinį išsilavinimą liudija pirmosios pakopos kvalifikacinis laipsnis – bakalauras (universitetinis).
Antroji dalis reikalauja jam prilyginto išsilavinimo. Prilyginimas būna dvejopas. Vienas prilyginimas yra sovietinių kvalifikacijų, įgytų Lietuvoje (t.y. turintis sovietinį aukštojo mokslo diplomą po penkerių metų vientisųjų studijų būtų laikomas kaip turintis universitetinį II pakopos išsilavinimą). Kitas prilyginimas būtų pagal mūsų turimą kvalifikacijų pripažinimo praktiką: tai galėtų būti bet kuris kito pavadinimo užsienyje įgytas kvalifikacinis laipsnis, kuris gali būti prilygintas Lietuvoje suteikiamam bakalauro laipsniui.
Tačiau skliaustuose nurodomas magistro kvalifikacinis laipsnis jau yra daugiau nei tik aukštasis universitetinis išsilavinimas.
Taigi nepaisant netikslios formuluotės, tikėtina, kad iš pretendento reikalaujama magistro laipsnio. Tiks ir toks pretendentas, kuris bus sovietmečiu įgijęs aukštąjį išsilavinimą po 5 metų studijų. Jei pretenduos užsienio magistro turėtojas, jis turės gauti iš SKVC pripažinimo dokumentą“, – teigiama N. Skaburskienės atsakyme.
Politologas: laimės A. Siaurusevičius arba jo aplinkos žmogus
„Visos sąmokslo teorijos, kurias labai palaiko dabartinė LRT vadovybė, kad Ramūnas Karbauskis ruošiasi užgrobti televiziją, neturi jokio pagrindo. Nes visi žaidimo dalyviai, įskaitant ir LRT direktorių bei tarybos pirmininką, puikiai žino, kad gerbiamas R. Karbauskis jokių instrumentų paveikti tarybos sprendimus neturi. Jeigu jau kalbėti apie politikų poveikį tarybai, manau, pagrindinis veiksnys tai, kad keturi tarybos nariai skirti prezidentės“, – situaciją komentuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius.
Jo manymu, iki šiol taryba rodė didelį palankumą dabartinei vadovybei ir kol kas nematyti, kad situacija keistųsi.
„Aš nematau jokių priežasčių, kodėl jie nustotų rodyti prielankumą dabartiniam direktoriui, jeigu jis kandidatuos, arba jo realiai pasirinktam įpėdiniui. Aš čia nematau jokių galimų siurprizų, nebent LRT vadovybėje kiltų vidiniai konfliktai. Kitu atveju dabartinėje situacijoje nematau jokių galimybių, kad nugalėtų kandidatas iš išorės“, – prognozuoja politologas.
Jo nuomone, taryba pastaruoju laiku ir pastarojo skandalo metu vienareikšmiškai parodė, kad jos ir LRT vadovų pozicijos sutampa 100 procentų. V. Valentinavičiaus vertinimu, iki šiol LRT vadovybė kontroliavo tarybą, nors turėtų būti atvirkščiai.
Kita vertus, svarsto pašnekovas, netikėtumų gali įnešti Seime atliekamas tyrimas – jei jo metu paaiškėtų skandalingų dalykų. Kartu V. Valentinavičius mato grėsmę, ar Seimo komisija sugebės išlikti konstitucingumo rėmuose ir nepolitikuoti.
Politologo vertinimu, geriausia LRT gynyba būtų nelaukti komisijos sprendimų, o atsiverti ir viską paskelbti. Tai esą pabaigtų visas spekuliacijas ir neliktų intrigos.