Vaizdingoje Kauno rajono vietovėje, kurią savo reportaže rodo LNK ir kuri laikoma gražiausia vieta aplink Nemuną, karjerus kasanti įmonė kėsinosi į miškingus plotus, norėdama iškirsti medžius ir iš čia išgauti žvyrą. Visgi, po ne vienerius metus trukusių diskusijų ir tarnybų įsikišimo, Aplinkos apsaugos agentūra nusprendė netvirtinti UAB „Rozgonis“ planuojamų darbų, nes rado kitų plotų, kur žvyrą galima kasti neniokojant miško.
„Miškų teritorijoje, jei ten dar yra išžvalgyto ir neišnaudoto ploto, tai galima naudoti tuos plotus. Šioje vietoje, pagal Miškų įstatymą, vykdyti karjero, žvyro paėmimo veiklos negalima“, – LNK komentavo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.
Agentūra rado, kad Kauno rajone yra kone 70 hektarų žemės, kur galima kasti žvyrą ne miške.
„Tą, ką pateikė Geologijos tarnyba, kad dar yra neišžvalgytų karjerų, aš manau, kad dar ir be valstybinės žemės irgi yra tokių teritorijų, kuriose iškasenos tikrai galėtų būti vystomos ir daromos – iš privačių plotų“, – komentavo vicemeras.
Pakarklės mišką būtų galima kasti tik tuo atveju, jei būtų išnaudoti visi ne miške esantys plotai. Visgi šį sprendimą įmonė dar gali skųsti.
„Rizgonių“ direktorius, nekomentavęs žiniasklaidai šios situacijos iki šiol, atsisakė tą daryti ir dabar. Bendruomenė sako kol kas budrumo dar neprarandanti, nes jau ne pirmas kartas, kai žadama mišką išsaugoti, bet vis kažkas nutinka.
„Arba vėl sugalvos kitoje vietoje, tame pačiame plote – taip, kaip pirmą sykį buvo: paėmė vieną plotelį, dabar paėmė kitą. Tai gali būti ir trečias tas plotelis, kodėl gi ne“, – LNK pasakojo vietos gyventojas Julius Paleckis.
Pasak bendruomenės, ruošiamasi toliau kovoti dėl miško.
„Atliekame veiksmus, kad tą pačią miško grupę grąžintume: 2 B – rekreacinių miškų. Aš suprantu, kad lieka tikimybė karjerą kasti, bet ji yra apsunkinama. Nuo to viskas ir prasideda“, – dalijosi gyventojas.
Kol čia uždrausta mišką naikinti, bendruomenė turi savo planų, ką galima nuveikti išsaugotose teritorijose.
„Reikalinga kelti vertę – pakeisti grupę, daryti rekreacinius takus, gal ne tokius kaip visur, plačią informaciją, kad kiekvienas sužinotų, ką mes sužinojome“, – svarstė vietos gyventojas Adolfas Paleckis.
Pasak girininkų, išsaugoti tūkstančiai medžių – palikimas ateities kartoms. Miško sunaikinimas būtų ir miškininkų pinigų švaistymu, kur į naujus daigynus buvo investuota apie 4 mln. eurų.
„Medžių tai čia yra: ąžuolai, pušys, jų yra daug – ir sėklinė plantacija pušų, ir kitų medžių bandomieji želdiniai. Mes esame šalia Natura 2000 teritorijos, šalia draustinių teritorijos“, – pasakojo girininkas Kęstutis Markevičius.
Visgi, negavus leidimo kirsti miško, įmonė neteks daug pinigų. Preliminariai apskaičiuota, kad nuostolių patirs ir valstybė – daugiau nei 1 mln. eurų.
„Jie sau pinigų pasiimtų labai daug, bet, kaip buvo mūsų kolegos paskaičiavę, tai valstybei jie sumokėtų gerokai mažiau, negu dabar yra įdėta ir kokia ta vertė yra“, – sakė vietos gyventojas.
Prieš ketverius metus prasidėjusi kova dėl miško išsaugojimo, panašu, kad baigėsi tol, kol sprendimas dėl žvyro karjero kasimo uždraudimo bus apskųstas teismui.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: