„Toks pat kaip pernai šalies KSI iliustruoja tam tikrą Lietuvos antikorupcinės politikos fiasko. Nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, mes nematome jokių efektyvių antikorupcinių reformų ir daugybėje kovos su korupcija planų, priemonių, iš esmės kartojami tie patys žodžiai“, - pristatydamas KSI sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius.
Tačiau, anot R. Juozapavičiaus, negalima sakyti, jog padėtis vien tik blogėja – pažaboti korupciją sugeba kai kurios atskiros institucijos. Kaip pavyzdį jis įvardijo Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kuri, remiantis Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimo duomenimis, 2002 –2005 m. sugebėjo stipriai pažaboti kyšininkavimą. Jei, pasak R. Juozapavičiaus, 2002 metais 19 iš 100 inspekcijoje reikalus tvarkiusių įmonių vadovų prisipažino davę kyšį, tai po 3 metų tokių atsirado tik 3 iš šimto.
Nepakantumo skatinimas visuomenėje, gero valdymo diegimas ir efektyvi korupcijos kontrolė – šiomis kryptimis, anot TILS direktoriaus, turėtų būti vykdomos antikorupcinės reformos. R. Juozapavičius teigia, kad šalies politinis elitas turėtų kalbėti apie konkrečias korupcijos priemones, „o ne žaisti korupcinius žaidimus, nes daugumai jų korupcija tėra etikečių klijavimas vieni kitiems“.
„Kyšininkavimas – tik maždaug vienas trečdalis visų korupcijos nusikaltimų. Juk korupcija yra ir prekyba įtaka, ir nepotizmas – artimųjų, giminių protegavimas valstybės tarnyboje“, - atkreipė dėmesį R. Juozapavičius. Pasak jo, nustatyti realų korupcijos lygį – labai sunku, o geriausias būdas įvertinti padėčiai – įvairių šalies žmonių, kurie yra tiesiogiai susiję su korupcijos kasdienybe savo šalyje, patirties ir suvokimo panaudojimas.
Lietuva, kartu su Čekija ir Kuveitu, pagal KSI 163 tyrime dalyvavusių pasaulio šalių sąraše dalijasi 46 -a vieta. Pagal korupcijos indeksą Lietuva lenkia tik 4 ES valstybes – Latviją, Slovakiją (4,8), Graikiją (4,4) ir Lenkiją (3,7). „Transparency International“ ekspertai pastebi, kad skurdžiausios valstybės išsidėsto apatinėje lentelės pusėje, o Šiaurės šalys tradiciškai turi geriausius KSI įvertinimus.
KSI rikiuoja pasaulio šalis pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų. Indeksas išvedamas remiantis nepriklausomų ir garbingų institucijų atliktomis ekspertų ir verslininkų apklausomis. KSI atspindi iš viso pasaulio surinktus požiūrius į korupciją, įskaitant ir ekspertų, gyvenančių vertinamos šalyse. Nulinis KSI įvertinimas reiškia labai aukštą korupcijos lygį, 10 – kad šalis yra skaidri.