Tyrimą dėl unikalaus medinio namo sostinės Baltajame skersgatvyje Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus specialistai pradėjo gavę anoniminį pranešimą dėl galbūt savavališkai atliktų statybos darbų – neteisėtai įrengtų papildomų stoglangių ir kultūriniame sluoksnyje išrausto rūsio.
Medinukas Užupyje, kuriame įsikūrusi ir Brandišauskų šeima, yra kultūros paveldo statinys, įtrauktas į Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą 2006 metų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
Kaip DELFI sakė KPD Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas, 2012 metais buvo pritarta šio pastato kapitalinio remonto projektui, leidžiant prijungti neįrengtos palėpės dalį, tačiau projekto sprendiniuose nebuvo numatyta įrengti papildomų patalpų.
„Pas mus projektas buvo suderintas su viena eile stoglangių. Tačiau birželio pradžioje gavome pranešimą, kad name buvo neteisėtai įrengta antroji eilė stoglangių. Drįstu manyti, kad antroji eilė įrengta savavališkai. Ne projektas koreguotas, o tiesiog vadovautasi principu „įsirengiau, nes man daugiau reikėjo“, – kalbėjo paveldosaugininkas.
Jo teigimu, dar rimčiau skamba įtarimas, kad name gali būti iškastas rūsys. „Ten yra senojo miesto priemiesčiai, kasti rūsių negalima, išskyrus archeologinių tyrinėjimų metu, bet išduotų leidimų tuo adresu nebuvo“, – teigė jis.
Tiria pavaldi inspekcija
Pasak V. Karčiausko, neteisėtai įrengtų stoglangių klausimą turėtų spręsti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos. Ši inspekcija patenka į klausimų keliančio buto sudarkytame paveldo statinyje šeimininkės viceministrės R. Brandišauskienės kuravimo sritį. Teisininkės išsilavinimą turinti R. Brandišauskienė Aplinkos ministerijoje yra atsakinga už statybos ir būsto bei teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros sritis.
Kaip DELFI informavo VTPSI atstovas viešiesiems ryšiams Albinas Keturka, ši institucija šiuo metu atlieka tyrimą pagal liepos 7-ąją gautą Kultūros paveldo departamento pranešimą, kuriame keliamos abejonės dėl galbūt savavališkai įrengtų šešių plokštuminių langų minimame Baltojo skersgatvio name.
„Kultūros paveldo departamento pranešime akcentuojama, kad šis namas yra archeologinio paveldo objekto teritorijoje ir kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonyje. Pranešime minimi statybos darbai yra baigti, o tą patvirtina statytojo Š.M. surašyta ir 2012-05-17 registruota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą. Šią deklaraciją (jos atitiktį projektui, su 6 stoglangiais pastato stogo konstrukcijoje) vizavo Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus specialistai“, – nurodoma jo DELFI pateiktame atsakyme.
A. Keturkos teigimu, inspekcija, reaguodama į pranešimą, liepos14 dieną atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, o liepos 31-ąją dalyvavo Kultūros paveldo departamento organizuotame patikrinime.
„Atlikdama šio atvejo tyrimą, inspekcija taip pat kreipėsi į Registrų centrą ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl papildomos dokumentacijos suteikimo. Gavusi šiuos duomenis ir įvertinusi kitą tyrimo metu surinktą informaciją, inspekcija pateiks išvadą“, – rašoma atsakyme.
Negalėjo patekti į butą
Kaip DELFI sakė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas V. Karčiauskas, šios situacijos tyrimą apsunkina tai, kad Brandišauskų šeima nesudarė galimybės patekti į savo butą, siekiant apžiūrėti tiek stoglangius, tiek galbūt įrengtą rūsį, nors tokie prašymai buvo teikiami registruotais laiškais.
„Šio buto savininkai yra aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė ir jos vyras D. Brandišauskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, kuri turi sekti, kad nebūtų jokių nusižengimų šioje srityje, narys. Jeigu faktai pasitvirtins, savininkams būtų teikiamas reikalavimas panaikinti neteisėtos statybos pasekmes – viena eilė langų turi būti panaikinta, ir, be abejo, jeigu pasitvirtins, kad buvo iškastas rūsys, gresia bauda už įstatymo pažeidimą“, – teigė V. Karčiauskas.
Viceministrė R. Brandišauskienė DELFI sakė šiuo metu atostogaujanti ir Kultūros paveldo departamento raštą radusi tik šios savaitės pradžioje. Ji tikino, kad jokių rekonstrukcijų paveldo objektu pripažintame pastate daroma nebuvo – tokį butą ji su vyru įsigijo 2013 metų pabaigoje.
„Jokių pakeitimų nuo buto įsigijimo mes nedarėme. Ta aplinkybė, kad esame nusipirkę tai, ką esame nusipirkę. Ar tai yra padaryta teisėtai, ar ne, mes irgi neturime jokių prielaidų skelbti, išskyrus tai, kad pirkimo dokumentuose viskas buvo užbaigta, deklaruota. Jeigu buvo kokie pažeidimai padaryti, tai yra pardavėjo atsakomybė. Į pardavėją ir kreipsimės, jeigu kažkas blogai“, – sakė ji DELFI.
R. Brandišauskienės teigimu, pirkdama butą jos šeima teiravosi pardavėjo, ar nuosavybės dokumentai tvarkingi. „Jis viską patvirtino, kad viskas užbaigta, pagal projektą, viskas gerai“, – aiškino viceministrė.
Ji sakė, kad įsigijus butą, stoglangiai ten jau buvo, taip pat patvirtino, kad yra įrengtas ir rūsys.
R. Brandišauskienė stebėjosi, kad jos nepasiekė net du savivaldybės laiškai. „Pirmą kartą girdžiu. Jeigu jie atvyksta, kai aš dirbu, ir namai tušti, tai tikiu, kad neranda. Galėtų susisiekti ir sutarti patogų laiką“, – aiškino ji.
DELFI paklausus, ar aukštas pareigas užimanti politikė žino, kad jai gresia antstolių vizitas, R. Brandišauskienė nustebo. „Labai įdomu. Labai laukiu tada. Šiaip labai keista, kad nesugeba sukomunikuoti. Ir dėl laiko. Aš galėjau iš viso net negauti to laiško, nes pašto dėžutėje radau neregistruotą laišką. Ir tai buvo vakarykšte data tas laiškas. Neregistruotas. Tiesiog pašto dėžutėje radau. Tai įdomūs tie veiksmai visame kontekste. Nenori turbūt, kad aš įsileisčiau – nežinau, kaip kitaip paaiškinti. Nes tiesiog paskambintų ir susitartų dėl datos“, – kalbėjo R. Brandišauskienė.
Pasiteiravus, ar nekils problemų dėl to, kad jos nuosavybėje esančio buto pertvarkos klausimus spręs jai pavaldi VTPSI, viceministrė sakė: „Taip, tai vat aš vakar sužinojau šitą dalyką. Tai aš pasirengusi priimti, bet jie turi atvykti apžiūrėti. Tai aš čia kaip eilinė pilietė šitoje situacijoje, ir tikrai esu atvira, viską galiu parodyti kaip yra, nes kaip sakau, nieko nekeitėme nuo tada, kai įsigijome“.
Ji piktinosi niekur nemačiusi, kad „būtų kažkas konstatuota, kad kažkas negerai“. „Kaip minimum turi prieš tai konstatuoti ir informuoti mus, kas negerai. Aš nežinau, kokios pareigos savininko, susijusios. Jeigu būtų konstatuota, kad kažkas buvo negerai padaryta, kažkokie dokumentai blogi, tai kokios yra pareigos tokiu atveju. Jeigu mes turime kažką keisti, atstatyti į pradinė padėtį, tai tada aš atitinkamai regreso teise į pardavėją kreipsiuosi. Bent jau finansine prasme pardavėjas atsakomybę neš, nes parduodamas garantuoja turto kokybę, tai čia įeina į kokybę, patvirtinimas, kad tai yra teisėtas turtas“, – kalbėjo R. Brandišauskienė.
Tuo metu V. Karčiauskas DELFI sakė, kad savivaldybė viceministrei siuntė registruotus laiškus. „Negali būti laiškai neregistruoti. Ką tik tikrinome. Galimas dalykas, kad ji yra gavusi pranešimą iš pašto, o ne laišką, kad pasiimtų registruotą korespondenciją. Šiandien tikrinome – pranešama, kad adresatas nerastas, todėl registruotas laiškas laukia pašte, kol jį teiksis – ar nesiteiks – paimti“, – pabrėžė jis.
Buvo išrinktas pavyzdiniu pastatu
Minimas medinis namas Baltajame skersgatvyje prieš daugiau nei dešimtmetį buvo sutvarkytas savivaldybės lėšomis. 2005-2010 metais savivaldybė, atnaujindama medinius pastatus, sutvarkė medinius pastatus Filaretų g. 8, Baltasis skg. 7, Čiurlionio g. 33, Vytauto g. 27, kooperuojant Savivaldybės ir pastato savininkų lėšas atnaujinti Vytauto g. 63, Traidenio g. 35 ir Pušų g. 16 esantys pastatai.
Kaip DELFI sakė laikinai pavaduojantis Senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorių Kęstutis Masaitis, namas Baltajame skg. nėra įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, tačiau jis vertingas kaip medinės architektūros objektas savo aplinkoje.
Šis pastatas kartu su kitais buvo atrinktas savivaldybės komisijos, nutarusios, kad medinukas Baltajame skg., kaip ir panašus namas Filaretų gatvėje, yra netoli mokyklos, todėl, sutvarkytas, bus jaunimui pavyzdys, kad mediniai namai gali ne tik griūti, stovėti apleisti, bet būti ir prižiūrimi. „Šie namai buvo tvarkomi kaip pavyzdys moksleiviams“, – pabrėžė jis.
K. Masaitis teigė negavęs informacijos, kad saugotinas pastatas galėjo būti sudarkytas. „Jei darbai padaryti savavališki, reiškia, savininkus reikia bausti. Jeigu be projekto, savavališkai, nesvarbu, tai medinis statinys ar kitoks, jie turi būti nubausti. Vilniuje savivaliaujama nuolatos. Tik inspektorių trūkumas, tai kiti pažeidimai gana ilgai būna, kol aptinkami“, – sakė jis.