Tačiau dalis iniciatyvinės grupės narių DELFI pripažino buvę suklaidinti. Jie tikino nežinoję, kad sutinka su tokiais siūlymais kaip, pavyzdžiui, draudimas prekiauti alkoholiu masinių renginių, švenčių, koncertų metu ar išduoti licencijas nestacionarioms tik vasarą veikiančioms kavinėms prekiauti alkoholiu.
Savo ruožtu iniciatyvinę grupę subūręs ir parašų rinkimą organizavęs komandos „Už blaivią“ koordinatorius Juozas Dapšauskas tik skėsčioja rankomis – esą viskas buvo pateikta juodu ant balto, tik štai žmonės pasirašinėdavo impulsyviai, nespėję gerai susipažinti, su kuo sutinka.
Iniciatyvinę grupę sudaro 18 žmonių
Kaip pateikta Seimui dar praėjusių metų kovą, iniciatyvinė grupė, teikianti įstatymo projektą dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo, sudaryta iš 18 žmonių.
Paradoksalu, bet piliečių balsu pramintos grupės gretose – ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Kiek neįprasta tarp visuomenininkų, sveikatos specialistų ir sveikuolių matyti ir dviejų dainininkų pavardes. Kaip iniciatyvinės grupės nariai pristatomi ir Rosita Čivilytė su Donatu Montvydu.
Informacija, kad priklauso iniciatyvinei grupei, sukėlė nuostabą
„Ką raginu kitus prisijungti? Kur tas draudimas yra? Ten parašyta, kad D. Montvydas „eina“ prieš ką? Matote, aš kadangi truputėlį pasinėręs dabar į muziką...“, – paklaustas apie priklausymą sambūriui, vis tikslinosi D. Montvydas.
Pasidomėjus, ar jis iš viso priklauso iniciatyvai „Už blaivią“, atlikėjas atsakė kiek dvejodamas: „Man rodos, kad aš esu“.
„Klausimas, kaip žmonės tą pateikia. Ten buvo daugybė šiaip dalykų paraleliai padarytų mūsų neatsiklausus ir taip toliau. Tas pateikimas – „Už blaivią Lietuvą“, jį interpretuoti galima labai įvairiai“, – kalbėjo atlikėjas.
D. Montvydas tikino esantis kiek atitrūkęs nuo aktualijų, tad ir apie draudimą, pavyzdžiui, festivaliuose vartoti alkoholį aiškino girdėjęs tik viena ausimi. Dainininkas leido suprasti apie tokius planus nežinojęs ir tuomet, kai sutiko būti iniciatyvinės grupės narys.
Dėl alkoholio draudimo festivaliuose dvejoja
„Aš visą laiką palaikau sąmoningą visuomenę. Tai pirmas dalykas. Mano akimis, balansavimas, nėjimas į kraštutinumus ir yra sunkiausias dalykas. Aš visą laiką už sąmoningą žmogų, kuris pats gali nuspręsti ir pasirinkti“, – sakė atlikėjas, paklaustas, ką mano apie šią iniciatyvą.
Todėl, jo teigimu, viena vertus, gerai, kai yra kalbančių apie alkoholio žalą, tai esą padeda informuoti ir jaunimą, tačiau, kita vertus, pastebėjo, kraštutinumai prie gero nepriveda.
„Sakyčiau, kad vis dėlto tas draudimas (vartoti alkoholį festivaliuose – DELFI) yra labiau sistemos dalykas. Dėl to sąmoningumo žmoguje neatsiras daugiau. Kažkuria prasme, tai galbūt varžymas kiekvieno žmogaus pasirinkimo laisvės“, – svarstė jis.
D. Montvydas prisiminė pats buvęs festivaliuose, kur muzika puiki, bet dėl supusios aplinkos, pripažino, savo vaikų ten nesivestų.
„Ką daryti, kad to nebūtų? Ar reikia uždrausti alkoholį festivaliuose? Nežinau, ar tai yra sprendimas. Tai drastiškas sprendimas. Bet aš už tai, kad apie tai reikėtų kalbėti, žmonių sąmoningumą kelti kitais būdais“, – kalbėjo jis.
Sutiko, kad greičiausiai neskaitė visko, dėl ko pasirašė
Savo ruožtu atlikėjo vadybininkas Martynas Tyla užtikrino, kad iniciatyvinės grupės nariai gerai nežinojo, su kuo sutinka.
„Aiškiai matosi, kad šiai minutei šie žmonės nebuvo informuoti ir dabar tuo raštu piktnaudžiaujama“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, gal tuomet svarstoma išstoti iš iniciatyvinės grupės narių, M. Tyla tikino, kad „nei kažkas į ją įstojo, nei kažkas išstojo“. Pastebėjus, kad greičiausiai atlikėjas turėjo duoti sutikimą, galiausiai padėti ir parašą dėl iniciatyvų, vadybininkas kartojo, kad greičiausiai jie nebuvo visiškai supažindinti su teikiamu aktu.
„Visi yra prieš alkoholį, bet tai turi būti daroma be jokių draudimų. Ne taip kaip dabar – ištraukiamas kažkoks 2016 m. aktas ir bandoma tuo spekuliuoti“, – aiškino jis.
Atkreipus dėmesį į tai, kad ir aptariamame akte yra siūloma drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu, M. Tyla užtikrino, kad apie niekas niekada nekalbėjo.
„Greičiausiai kad neskaitėme. Jei būtų taip parašyta, tikrai nebūtų pasirašyta. Galite traktuoti, kaip norite, bet aš manau, kad tai buvo pateikta šiek tiek kitaip Donatui, gal be to lapo“, – svarstė jis.
Turi dvejopų minčių
Savo ruožtu R. Čivilytė, paklausta, ar tikrai pritaria iniciatyvoms drausti alkoholį festivaliuose ir tik vasarą veikiančiose nestacionariose lauko kavinėse, sakė šiais klausimais turinti dvejopų minčių.
„Jei žmogus užaugęs normalioje šeimoje, išsilavinęs, žino, ką reiškia alkoholis, kad tai nėra produktas, be kurio žmogus negali apsieiti, ta išgerta vyno ar šampano taurė festivalio metu nieko nepakeis į blogąją pusę. Tačiau kalbame apie žmones, kuriems alkoholis tampa kaip maistas, tai trūkumas kažko, ką alkoholiu jie bando užmarinti“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės teigimu, elgesio normos esą priklauso nuo šeimos, iš kurios žmogus kilęs, jo auklėjimo. Todėl ji ėmė siūlyti teikti pagalbą šaimoms, kurios blogai gyvena, galbūt yra asocialios.
Paklausus, ką tai turi bendro su siūlymu uždrausti alkoholį kavinėse ir festivaliuose, R. Čivilytė minėjo, kad yra ir muzikinių renginių, kuriuose alkoholis tampa problema. Tiesa, ji tikino abejojanti, ar reikėtų alkoholį, pavyzdžiui, festivaliuose visiškai uždrausti.
Tikina, kad jos nuomonės niekas neklausė
„Aš jau senokai su jais bendravau, bet aš seku tiek, kiek yra spaudoje, kalbama viešai. Aš nei už, nei prieš. Norėčiau pasikalbėti apie tai. Arba paprieštarauti. Man reikėtų didesnių įtikinimų“, – pabrėžus, kad ji priklauso iniciatyvinei grupei, kuri pasisako už tai, kalbėjo R. Čivilytė.
Ji patvirtino įstojusi į aptariamą grupę, tačiau aiškino pastaruoju metu su kitais jos atstovais nebendravusi.
„Aš abejoju, nes nesikalbėjau dėl to su niekuo ir nereiškiau savo nuomonės. Manęs niekas to neklausė“, – toliau kalbėdama apie alkoholio draudimą festivaliuose kalbėjo atlikėja.
Paklausta, ar pritaria draudimui vartoti alkoholį lauko kavinėse, R. Čivilytė pasidalijo nuomone, kad tai daryti turėtų būti leidžiama.
Persigalvojo įsigilinęs, kas siūloma
Anksčiau skelbta, kad į iniciatyvinės grupės gretas buvo įtrauktas ir Saulius Urbonavičius. Tiesa, dabar jo pavardės sąraše nematyti.
„Mane tuo metu truputį suklaidino vienas pilietis, kuris ten aktyvistas toks – greitu būdu, kažką. Aš visą laiką palaikau viską, kas blaivintų mūsų tautą, bet, iš esmės, aš niekaip nebuvau įsigilinęs, kas ten vyksta, kas ten siūloma. Man buvo pristatyta visiškai kitaip. Po to, kai pasigilinau, paprašiau, kad mane išbrauktų iš ten. Ten buvo per daug visokių neprotingų, radikalių nesąmonių“, – tokių savo veiksmų aplinkybes aiškino S. Urbonavičius.
Jis dėstė esantis prieš tokį draudiminį vajų, kuris šiuo metu vyksta. Panašu, aiškino jis, kad greitai mums bus pradedama aiškinti net tai, kaip kvėpuoti.
„Mane šie dalykai labai nervina. Ši valdžios pozicija – visažiniai – mane tiesiog iš proto veda“, – pripažino pašnekovas.
Pripažino, kad juo buvo pasinaudota
S. Urbonavičius tikino neprisimenantis, koks asmuo jį agitavo prisijungti prie iniciatyvinės grupės.
„Buvo labai aktyvistas didelis, lakstė ten po visus mus sakydamas, kad tas, anas dalyvaus. Paklausiau, kaip ir kas... Žodžiu, buvau prigautas“, – pripažino pašnekovas.
S. Urbonavičiaus teigimu, dabar jam net sunku atsiminti, kaip ši idėja buvo pristatyta. Esą vis kišamos buvo ir kažkokios knygelės, apeliuojama garsiomis pavardėmis.
„Aš esu kaltas, nes neįsigilinau, po kuo pasirašiau. Kadangi blaivų gyvenimo būdą vedu, visi kažko vis prašo. Kartais tiesiog tas įkyrumas – lakstė, gaudė mane visur.... Bet po šito atvejo aš dabar labai atsirenku, kas ir kaip, įsigilinu, kas slepiasi. Dabar supratau, kad ten buvo politinis reikalas jiems prasistumti į valdžią, pasinaudota buvo“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, pernelyg piktintis šia situacija jis negali, nes pats tuomet gerai neperskaitė, ką pasirašė, esą pasitikėjo žmonių gerumu.
„Aš nemanau, kad viskas čia buvo labai sąmoninga. Kartais tokie aktyvūs piliečiai savo damuša, taip sakant. Tas toks parašų rinkimas, žinote, gali pristatyti labai paprastai. Taip ir man buvo pristatyta – apvaliai, gerai, viskas čia į gėrį, o jei nepasiskaitai... Čia kaip ir politikoje – dažnai visokios simpatijos, gera kalba, aktyvumas paveikia žmogų“, – aiškino jis.
Paaiškino, kas nutiko su S. Urbonavičiumi
Tuo metu J. Dapšauskas pripažino, kad žmogus kalbėjęs su S. Urbonavičiumi – jis pats.
„Pajuto spaudimą ir paskui sako: „Oi, ne, nenoriu būti kišamas“. Sakykim, atsitraukė. Aš jam skambinau, siunčiau, tada jis pasirašė, bet po kurio laiko paskambino ir sako: „Ne“. Jis oficialiai toje grupėje, kuri pateikė pačius parašus, nebebuvo“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė manantis, kad įtaką tokiam S. Urbonavičiaus sprendimui esą galėjo padaryti jo darbovietės – televizija, renginių organizatoriai neva gausiai remiami alkoholiu prekiaujančių įmonių. Tiesa, pats S. Urbonavičius J. Dapšauskui, prisiminė jis, paaiškino, kad tai susiję su politika ir dėl to jo nedomina.
„Tada aš sakau: „Tavo laisvė spręsti“. Jūs žinojote, kas yra kas, dabar manote kitaip. Čia jokia tragedija“, – kalbėjo jis.
Nurodė asmens kodą, padėjo parašą, tačiau nesuprato, su kuo sutinka?
Tuo metu tai, kad D. Montvydas ir R. Čivilytė nevisiškai palaiko idėjas, kurių iniciatyvinės grupės nariai yra, jis tikino girdintis pirmą kartą.
„Į visus niuansus galbūt ir nebuvo įsigilinę“, – kodėl girdime tokią atlikėjų nuomonę, aiškino J. Dapšauskas.
Paklaustas, kaip žmonės prisijungė prie iniciatyvinės grupės, jis tikino, kad jie turėjo nurodyti ir asmens kodą, ir pasirašyti. Be to, dar prieš tai esą buvo išplatinta informacija su sprendimų argumentacija, planuojami pakeitimai nurodyti ir dokumentuose, ant kurių buvo pasirašoma.
„Tai nėra įstojimas, tai iniciatyvinė grupė, kuri teikia įstatymo projektą“, – sambūrio svarbą pabrėžė J. Dapšauskas.
Pasirašydavo impulsyviai
Jis skaičiavo, kad 50 tūkst. žmonių parašai buvo surinkti per 2 mėnesius. Pradėti jie rinkti nuo kovo mėnesio, o baigti – gegužės viduryje.
„Daug kas bijojo pasirašyti, nes reikia asmens kodo ir panašiai, bet šiaip žmonių reakcija buvo gana teigiama. Kartais net jaunus žmones atrodo kažin, ar reikia kalbinti – mieste ypač, bet: „O, gerai, pritariu, matome, kad yra labai blogai“. Paklausdavau: „Pritariate? Ten yra ir specializuotos parduotuvės kaip Norvegijoje, Švedijoje“ ir girdėdavau: „O, pritariame, pritariame, to tai tikrai reikia“. Net patys nustebome“, – pripažino J. Dapšauskas.
Jis neslėpė, kad žmonės pasirašydavo gana impulsyviai, neskyrė daug laiko susipažinimui.
„Tai yra oficialus Vyriausiosios rinkimų komisijos išduodamas dokumentas, kurį būtina paskui grąžinti. Ant to lapo yra visas įstatymo projektas, viršuje – trumpai, patys pagrindiniai dalykai, ir paskui visas projektas“, – paklaustas apie parašų rinkimo procesą dėstė pašnekovas.
Apeliuoja į žmonių norus
DELFI primena, kad netrukus Seime bus svarstomas alkoholio vartojimo mažinimo projektas, kuriam pritarus keisis alkoholio pardavimo viešojo maitinimo įstaigose tvarka. Pagal naująją tvarką licencijos nestacionarioms tik vasarą veikiančioms kavinėms nebus išduodamos. Tuo metu visus metus veikiančios stacionarios kavinės, restoranai, viešbučiai galės ir toliau aptarnauti klientus tiek viduje, tiek lauke.
Šį pasiūlymą pristatęs A. Veryga priminė, kad jį pateikė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi ir 50 tūkst. žmonių parašų.
„Galutinį sprendimą dėl naujosios tvarkos priims Seimas, tačiau vien pats faktas, kad tokią pataisą inicijavo žmonės, rodo, kad miestuose iš tiesų kyla didelių problemų dėl alkoholio vartojimo. Jeigu visus tenkintų viešoje vietoje alkoholį vartojantys asmenys, niekas dėl to nesiskųstų ir nerinktų parašų siekiant apriboti jų veiklą“, – sakė jis.
Kokie draudimai gali įsigalioti?
DELFI primena, kad balandžio viduryje Vyriausybė pritarė Seime svarstomoms pataisoms, kurios labiau ribotų galimybes įsigyti alkoholį ir jį reklamuoti.
Vyriausybės išvadoje keliems Seime svarstomiems įstatymų paketams pritariama iniciatyvai, kad alkoholį būtų galima pirkti tik sulaukus 20 metų (dabar jo galima įsigyti nuo 18 metų). Ministrų kabinetas taip pat pritarė siūlymui, kad alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio būtų leidžiama prekiauti nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – iki 15 valandos (dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 8 iki 22 valandos visą savaitę).
Be kita ko, Vyriausybė pritarė ir visiškam alkoholio reklamos draudimui. Pataisomis savivaldos institucijos būtų įgaliotos pačios spręsti prekybos alkoholiu viešų renginių metu klausimą. Taip pat savivaldybės turės teisę apriboti alkoholio pardavimo laiką, nustatyti konkrečias teritorijas, kuriose galima juo prekiauti viešų renginių metu.
Pagal patvirtintą išvadą, Vyriausybė siūlo Seimui kol kas nenustatyti specialių reikalavimų alkoholio parduotuvėms, nes dar planuojama įvertinti specializuotų parduotuvių galimybę. Dokumente taip pat sakoma, kad šiuo metu Seimas neturėtų keisti akcizų alkoholiui. Pažymima, kad Vyriausybė yra pavedusi kelioms ministerijoms iki metų pabaigos įvertinti 2016 metai priimtų akcizų pakeitimų poveikį viešiesiems finansams, šalies ekonomikai, akcizų mokesčio surinkimui.
Šiuo metu Seimui yra pateikti du įstatymų paketai – jie numato steigti specializuotas alkoholio prekybos parduotuves, vėlinti amžių, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, ir ankstinti laiką, kada draudžiama parduoti alkoholį. Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiu. Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.