Garsiajame kovų turnyre kaip „Dievo karys“ pristatytas, bet jame taip ir nepasirodęs H. Micevičius, atrodo, dar negreit turės galimybę dalyvauti kovų turnyre – šiuo metu jam skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas baigsis tik kitų metų vasarą. Bet bausmės laikas jam gali dar labiau prailgti – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama dar viena H. Micevičiui iškelta baudžiamoji byla. O jų galėjo būti ir daugiau, tik, kaip sakė pats H. Micevičius, prokurorai jau ne vieną tyrimą nutraukė.
„Dėl ko tie tyrimai?“ – dar prieš prasidedant teismo posėdžiui H. Micevičiaus klausė jį atlydėjusi kalėjimo pareigūnė.
„Na, susimušėm, tik aš pareiškimo nerašiau, o jie parašė“, – net nebandė slėpti vyras.
Su neteisėtai panaudotu smurtu susijusi ir byla, kurią nagrinėja Kaišiadorių teismo teisėja Rasa Balsevičienė – įtariama, kad kalėdamas Pravieniškių atvirojoje kolonijoje H. Micevičius smurtavo prieš kitą nuteistąjį.
Kad įkalinimo įstaigoje smurtauta, patvirtino ne tik nukentėjusįjį nuo gresiančių didesnių nemalonumų išgelbėję prižiūrėtojai, bet ir kai kurie tuo metu atvirojoje kolonijoje kalėję nuteistieji. Vienas jų – alytiškis Tomas S., kurį teismas buvo įkalinęs dėl to, kad šis vairavo automobilį neblaivus.
„Nemačiau to įvykio, bet mane pareigūnai išsikvietė pasikalbėti – jie per vaizdo kameras pamatė, kad tuo metu, kai nukentėjusysis buvo sužalotas, aš praėjau pro sekciją, – sakė liudytojas. – Mačiau tik tiek, kad tuo metu iš sekcijos išbėgo vienas nuteistasis, atrodo, Egidijus, – pavardės nežinau, mes ten kalėdami taip artimai nebendraujame, kad žinotume pavardes. Bet tada iš karto atbėgo pareigūnai ir išsivedė. Tik paskui pamačiau, kad toje vietoje, kur jis stovėjo, buvo prilašėję kraujo.“
Dabar jau į laisvę išėjęs Tomas S. pridūrė, kad tuo metu, kai buvo sužalotas kalinys, jis jau miegojo.
„Atsibudau nuo triukšmo, pamačiau, kaip Raimondas, kurį visi vadino vaiku, susikibęs su H. Micevičiumi – juos išskyriau, pasakiau, baikite nesąmones, o paskui mačiau kitą nuteistąjį, kurio ranka buvo kruvina, bet jis sakė, kad susižalojo, kai paslydo ir nukrito“, – kalbėjo jis.
Anot jo, šis nuteistasis dėl sužalojimų dar tą patį vakarą buvo išvežtas į Kauno klinikas.
Šį nusikaltimą, įtariama, H. Micevičius padarė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Kaišiadorių teismas jam paskelbė nuosprendį byloje, kurioje jis buvo nuteistas dėl pasišalinimo iš atvirosios kolonijos – išleistas į darbą kalinys į įkalinimo įstaigą nesugrįžo, o atgal į zoną buvo sugrąžintas tik po penkių dienų, kai jį pareigūnai sulaikė Vilniuje, buvusio taksi parko patalpose – tą vakarą čia turėjo įvykti kovų turnyras „Jungle King pliki kumščiai“, H. Micevičius čia turėjo varžytis su kitu kovotoju.
Ilgą laiką slapstęsis nuteistasis tada pareigūnams papasakojo, kodėl nesugrįžo atgal į įkalinimo įstaigą toliau tęsti atlikti jam teismo skirtos bausmės.
„Į pataisos įstaigą turėjau grįžti iki tos pačios dienos 20 val., tą dieną baigęs darbą vykau į stotį, bet sutikau draugą, su kuriuo po to vartojome alkoholinius gėrimus – išgėręs bijojau grįžti į pataisos namus, todėl likau pas draugą viešbutyje, – sakė H. Micevičius. – Būdamas viešbutyje sužinojau, kad yra paskelbta mano paieška.“
„Būdamas laisvėje sugalvojau dalyvauti „Jungle King plikų kumščių“ varžybose – norėjau padaryti staigmeną savo draugei, – sakė jis. – Iš viešbučio su taksi nuvykau į varžybas, bet ten mane sulaikė pareigūnai.“
Šiam sulaikymui kalėjimo pareigūnai kaip reikiant ruošėsi – į pagalbą pasitelkė kolegas iš policijos, o kai pamatė H. Micevičių, iš karto jį paguldė ant grindų ir panaudojo specialiąsias priemones. Tik vėliau paaiškėjo, kad dalyvauti šiame kovų turnyre H. Micevičius buvo suplanavęs dar prieš pabėgimą – „Jungle King“ yra išplatinęs vaizdo įrašus, kuriuose nuteistasis giriasi, jog dalyvaudamas turnyre pasieks pergalę „iš vieno smūgio“.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai H. Micevičius pasišalino iš pataisos įstaigos – nepraėjus nė pusmečiui po jam sėkmės taip ir neatnešusio kovos turnyro, į Alytaus kalėjimą perkeltas nuteistasis vėl kaip reikiant pareigūnams pridarė nemalonumų. Tik šįkart šie buvo akylesni ir bėglį spėjo sulaikyti.
Atvirojoje kolonijoje kalėjęs H. Micevičius iš įkalinimo įstaigos paspruko, kai būdamas antrajame aukšte išlaužė, o paskui išstūmė apsaugines lango grotas ir iššoko pro langą. Su savimi H. Micevičius turėjo du krepšius.
Kad iš kolonijos pabėgo nuteistasis, pamatė teritoriją per vaizdo kameras stebėjęs pareigūnas – apie tai jis per radijo ryšio stotelę pranešė savo kolegoms.
„Pabėgusio nuteistojo neatpažinau, nes jų nesu įsidėmėjęs, be to, kamerų vaizdo kokybė nėra tokia gera, kad būtų galima atpažinti“, – vėliau sakė apie pabėgimą pranešęs Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas.
Gaudyti bėglio pirmasis suskubo jo kolega, tuo metu buvęs visai netoli tos vietos, kurioje iš kolonijos paspruko H. Micevičius.
„Sėdau į savo asmeninį automobilį ir važiavau pagal nurodytą apibūdinimą ieškoti nuteistojo, – pasakojo pareigūnas. – Važiavau link Šv. Kazimiero bažnyčios, kai pamačiau, kad link manęs eina asmuo su dviem krepšiais, o privažiavęs pamačiau, kad tai – nuteistasis H. Micevičius. Iš karto supratau, kad būtent jis ir pabėgo iš atvirosios kolonijos, jį žinojau iš matymo.“
Bet sulaikyti kalinį pareigūnui nebuvo taip paprasta – kai jis sustabdęs automobilį išlipo ir ėjo link nuteistojo, šis, pamatęs uniformuotą kalėjimo darbuotoją, iš karto suprato, jog būtent jo šis atvažiavo paimti.
„Jau manęs atvažiavot“, – pasakęs H. Micevičius ant žemės metė savo krepšius ir laikydamas rankoje tik segtuką su kažkokiais dokumentais ėmė bėgti link netoliese esančių daugiabučių namų.
„Vijausi jį per kiemus ir netoli buvusių Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų jį pasivijau ir pareikalavau, kad jis sustotų ir gultų ant žemės – nuteistasis pakluso, nesipriešino“, – bėglio gaudynes prisiminė pareigūnas.
Sulaikęs bėglį jis pateko į keblią situaciją – su savimi neturėjo net mobiliojo ryšio telefono, kurį buvo palikęs automobilyje, todėl negalėjo išsikviesti pagalbos.
Kodėl nusprendė pabėgti, H. Micevičius jį sulaikiusiam pareigūnui neaiškino, bet vėliau jis sužinojo, jog nuteistasis tądien buvo parašęs raštą, kuriame prašė tą pačią dieną jį nuvežti į Kaune esantį Priklausomybės ligų centrą.
„Kiek man žinoma, pareigūnas, kuris atsakingas už nuteistųjų išleidimą, išsiaiškino, kad šiame centre reikia iš anksto užsiregistruoti, o H. Micevičius to nebuvo padaręs“, – pridūrė jis.
Anot pareigūno, H. Micevičius yra įtrauktas į linkusių pabėgti nuteistųjų sąrašą, todėl jis visur išleidžiamas tik su lydinčiu pareigūnu.
Tuo metu nesėkmingai iš įkalinimo įstaigos pabėgti bandęs nuteistasis sakė, kad įkalinimo įstaigoje vartojo narkotikus.
„Labai norėjau sustoti, ieškojau įvairiausių būdų, užsiregistravau į ligoninę, man buvo abstinencija, mane ligoninėje gydė vaistais, bet tai nepadėjo, – sakė H. Micevičius. – Bandžiau išvengti narkotikų vartojimo pataisos namuose, todėl bėgau. Ir pats dėl to esu kaltas, nieko dėl to nekaltinu, tik save. Tada nuėjau į septintąjį miegamąjį, iš lango išstūmiau grotas, prisirišau paklode prie lovos ir iššokau pro langą iš antro aukšto.“
Kalinys tikino, kad jį tada paveikė liga: „Dabar nesuvokiu, kodėl taip padariau“.
Po šio nesėkmingo bandymo pabėgti H. Micevičius buvo įkalintas griežtesnėmis sąlygomis – bausmę atlieka kameros tipo patalpose.
H. Micevičius yra pasikeitęs savo vardą – anksčiau jis buvo ne Habibas, manoma, kad kovos menais besižavintis nuteistasis vardą pakeitė, nes pernelyg susižavėjo Rusijos kovotoju Habibu Nurmagomedovu. Mažiausiai 13 kartų teistas H. Micevičius pirmą kartą už grotų pateko dar 2011 m., kai buvo nuteistas dėl vagystės, sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Tais pačiais metais teismas jį taip pat nuteisė dėl grupinio nepilnametės išžaginimo. Vėliau jis buvo teistas dėl pasipriešinimo pareigūnams, vagysčių, plėšimo, viešosios tvarkos pažeidimo, smurto, narkotikų įgijimo savo reikmėms bei dėl sveikatos sutrikdymo, kai per išgertuves savo draugui peiliu ėmė pjaustyti rankas ir kojas.
„Visi mano padaryti nusikaltimai yra dėl alkoholio“, – ne kartą pareigūnams yra prisipažinęs H. Micevičius.