Dvylikoje puslapių K. Prunskienė paaiškina opozicijos atstovams užkliuvusių rašinių publikavimo aplinkybes, cituoja teisės aktus, įpareigojančius ją ir ministeriją informuoti apie savo veiklą, pateikia duomenų apie ministerijos išlaidas informacijai skelbti žiniasklaidoje.
“VTEK neįvertino visų faktų ir aplinkybių, susijusių su Žemės ūkio ministerijos informacijos publikavimu, nesilaikė savo pačios ankstesniuose sprendimuose suformuotos praktikos, netinkamai taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, kas, manau, daro šį sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, todėl ir negali būti keliami interpeliacijos 3, 4 ir 5 klausimai, - pareiškė ministrė.
Anot jos, Žemės ūkio ministerijos viešiesiems ryšiams skiriamos lėšos “tikrai nėra žiniasklaidos papirkimo įrankis”, o spaudoje nebuvo užsakinėjama nei politinė, nei jos kaip ministrės reklama. K. Prunskienė taip pat pažymėjo iš žiniasklaidoje paskelbtos informacijos negavusi jokios asmeninės naudos.
“Nėra jokių aplinkybių, dėl kurių turėčiau, interpeliantų siūlymu, prisiimti asmeninę atsakomybę ir atsistatydinti”, - pažymėjo ministrė.
Kaip teigiama atsakyme, po neigiamos VTEK išvados Žemės ūkio ministerijoje buvo sudaryta komisija sprendime nurodytoms aplinkybėms įvertinti. Ši komisija pareiškė, kad Visuomenės informavimo įstatymas nustato pareigą valstybės institucijoms informuoti apie savo veiklą. Tokią prievolę numato ir Vyriausybės įstatymas, Vyriausybės darbo reglamentas bei Žemės ūkio ministerijos nuostatai.
“ teiginys apie tai, kad K. Prunskienė užsako spaudoje straipsnius, neatitinka tikrovės, nes ne ministras(-ė) užsakinėja spaudoje straipsnius, o ministerijos Viešųjų ryšių skyrius”, - pabrėžiama atsakyme.
Anot ministrės, sausį laikraštyje “Joniškis” spausdintas rašinys „Paėjusių metų aruoduose – gausus nuveiktų darbų derlius“ yra paremtas konkrečiais faktais.
“Neaišku, iš kokių Žemės ūkio ministerijos tekstų yra cituojami teiginiai „apie didžiulius ministerijos laimėjimus ir nuopelnus ūkininkams“. Šios sąvokos – „didžiuliai laimėjimai“, „nuopelnai ūkininkams“, jei jos yra VTEK nustatomosios dalies tekstas, o ne citatos, aiškiai rodo, jog VTEK nuomone teigiama informacija apie ministerijos veiklą, net jeigu ji yra atitinkanti tikrovę, iš principo yra negalima ir nepriimtina, - teigiama atsakyme. – Ar tai reiškia, kad valstybės institucijų veikla ir jų įvaizdis turi būti pristatomas visuomenei vien kritišku, negatyviu būdu? Ar visais atvejais negatyvi informacija ir niekuo nepagrįsti puolimai yra tarnybinės etikos atitikmuo?”
K. Prunskienė atrėmė ir priekaištus dėl „Respublikoje“ pasirodžiusio straipsnio „Pirmąjį vasario šeštadienį visi kviečiami į Sartus“, kuriame oponentai įžvelgė jos interesą prisikviesti kuo daugiau galimų rinkėjų. Tarp respublikinių ristūnų lenktynių organizatorių yra ir Žemės ūkio ministerija, todėl esą ji turėjo teisę rūpintis, kad renginį galėtų pamatyti kuo daugiau žmonių.
“VTEK sprendime nėra jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįsta VTEK nuomonė, kad „neatmestinas K. Prunskienės suinteresuotumas, jog į žirgų lenktynes, kuriose bus agituojama ir už jos vadovaujamą partiją, atvyktų kuo daugiau potencialių rinkėjų“, o daryti išvadas vien pagal prielaidas ar nuomones negalima ir neteisėta”, - sakoma atsakyme.
Kaip patikino K. Prunskienė, laikraštyje “Ūkininko patarėjas” publikuoti rašiniai „Ankstesniųjų klaidos – kaip rąstai prie bėgiko kojų“ bei „Apie viešąjį ir privatų žemės nuosavybės interesą“, nebuvo savireklama. “Ministerijos komisijos nuomone, tai, kad Viešųjų ryšių skyrius pateikė publikavimui ministro straipsnius, susietus su jo valdymo sritimi, teisės aktų pažeidimų įžvelgti negalima”, - teigiama atsakyme parlamentarams.
Anot K. Prunskienės, atsižvelgus į žemės ūkio sektoriaus specifiškumą, auditorijos pobūdį bei sutarčių su kiekvienu regioniniu laikraščiu kiekį, buvo sudaryta sutartis su informacinės sklaidos operatoriumi dėl informacijos publikavimo regionų ir rajonų laikraščiuose.
“Viešųjų ryšių skyriaus operatyvesnė ir kryptingesnė ES paramos viešinimo ir informavimo apie ją veikla naudojantis šiomis paslaugomis tiesiogiai prisidėjo prie sėkmingo ES paramos lėšų panaudojimo”, - rašoma atsakyme. Gegužę „Vilmorus“ atliktas tyrimas esą parodė, jog 66 proc. ūkininkų apie Kaimo plėtros programos priemones informaciją gavo iš žiniasklaidos.
K. Prunskienė pareiškė, esą VTEK teiginys, kad „visuomenės informavimas apie Žemės ūkio ministerijos veiklą, vykdomas skelbiant politinės reklamos ar ministrės savireklamos požymių turinčius straipsnius, apmokamus valstybės biudžeto lėšomis bei kartais skiriant ministrei už šiuos straipsnius autorinį atlyginimą ar publikuojamus jos vadovaujamos politinės partijos tinklalapyje, nesuderinamas su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis“ yra neteisingas.
Anot ministrės, jokie šiuo metu galiojantys teisės aktai neapibrėžia, kaip valstybės institucijos ar ministrai turi informuoti visuomenę apie savo veiklą, nors ir nustato pareigą tai daryti.
Kaip pažymėjo K. Prunskienė, publikacijose buvo pateikiama visuomenei aktuali informacija apie ministerijos ir jos veiklą, strategiją, reformas, tikslus ir kitas aktualijas, todėl “tekstų turinys neduoda jokio pagrindo teigti, jog tai buvo politinė reklama ar buvo propaguojama kokia nors politinė partija ar aš, kaip partijos vadovė, juo labiau, kad savivaldybių tarybų rinkimuose nebuvau politinės kampanijos dalyve, t. y. nesiekiau būti išrinkta”.
K. Prunskienė taip pat informavo, kad 2005 metais informacijai skelbti žiniasklaidoje buvo panaudota 1,06 mln. litų, pernai – 816 tūkst. litų.
Šiemet sausio-birželio mėnesiais informacijos sklaidai žiniasklaidoje iš Specialiosios kaimo rėmimo programos išmokėta 620 tūkst. litų.