Vienintelis privatus Kauno fortas
Ne visi Sukilėlių prospektu vykstantys kauniečiai žino, kad šalia Klinikų, kitoje kelio pusėje už aukštų pylimų stūkso senovinių įtvirtinimų kompleksas, Kauno tvirtovės dalis, VII fortas.
I Pasaulinio karo metu visai nenukentėjęs fortas ilgą laiką buvo valdomas kariškių. Sovietmečiu čia veikė karinės prekybos sistemos „Vojentorg“ bazė, Lietuvai atgavus nepriklausomybę jame šeimininkavo kariai savanoriai.
Ilgą laiką tikro šeimininko neturėjęs fortas palaipsniui nyko, buvo virtęs šiukšlynu. Vietos gyventojai nesibodėjo įvairų šlamštą mesti per tvorą forto daubą, kur vėliau aptikta masinė Holokausto aukų kapavietė.
2009 metais fortas buvo privatizuotas, jį įsigijusi viešoji įstaiga „Karo paveldo centras“ ėmėsi titaniško darbo, paversti šią miesto tvirtovės dalį vieta, kurioje veiktų ekspozicija, kur galėtų lankytis žmonės.
Galiausiai viskas pakrypo kiek netikėta linkme. Dabar VII fortas žinomas dėl jame vykstančių neformaliojo švietimo programų, čia veikia modernia moksline įranga aprūpintos, universitetams nenusileidžiančios biochemijos laboratorijos, užsiėmimus lanko moksleiviai ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų šalies miestų.
Rado naują veiklos nišą – gamtos ir tiksliuosius mokslus
„Jau pradėjus muziejinę veiklą pamatėme, kad vien muziejus viso forto neįveiklins, tokios kolekcijos mes nesurinksime ir tokios ekspozicijos nesukursime. Pradėję žvalgytis aplinkui pamatėme švietimą, pradėjome savęs ieškoti, nes nesinorėjo dubliuoti to, kas jau buvo sukurta. Taip atradome gamtos ir tiksliuosius mokslus, sritį, kurią Kaune savivaldybė ir valstybė buvo visiškai apleidusi“, – portalui „Delfi“ pasakojo fortą valdančios VšĮ „Karo paveldo centras“ direktorius Vladimiras Orlovas.
Pradžioje buvo siūlomos gana paprastos edukacijos, būreliai komplektuoti iš pradinių klasių moksleivių. Apie mokslinius tyrimus ir darbą su vyresniais moksleiviais tuomet dar nesvajota.
„Turėjome tik tris kolbas, kurios buvo skirtingų dydžių. Kilo mintis, jog reikia kažkaip užsidirbti pinigų ir įsigyti padorią laboratorinę įrangą. Galiausiai atėjo ta lemtinga diena, kai pradėjome žvalgytis į 10, 11 ir 12 klasių mokinius, kilo mintis suteikti jiems galimybę pamatyti tai, ko jie nemato net geriausiose savo gimnazijose.
Tai buvo prieš trejus metus. Tada biotech'ą pamatėme kaip naują, itin progresyvų sektorių, turintį didžiulį potencialą tiek iš mokslo, tiek iš verslo pusės. Taip pat pamatėme ir begalinį moksleivių smalsumą, kurie domisi biotechnologijomis, molekuline biologija, biochemija“, – pasakojo V. Orlovas.
Laboratorinę įrangą teko remontuoti ir patiems
„Rizika buvo didžiulė: supratome, kad reikia žmonių su itin specifiniu išsilavinimu, vien biologo čia neužtenka. Sunkiausia buvo tai, kad šie žmonės paprastai ateina į puikiai įrengtas laboratorijas, o mes kvietėme į tuščią kambariuką žadėdami nupirkti viską, ką jie pasakys. O čia kalbama apie prietaisus, kurių pradinė kaina siekia 10 tūkst. eurų“, – prisiminė V. Orlovas.
Profesionalios laboratorinės įrangos paieškos buvo itin originalios. Prietaisų ieškota tarptautiniame aukcione „E-Bay“, specializuotuose interneto forumuose ir skelbimų portaluose. Pirkta ne tik naudota veikianti, bet ir defektuota įranga, ji buvo vietoje remontuojama, kartais iš dviejų neveikiančių sukuriant vieną veikiantį įrenginį. Kauniečiams pasisekė ir dėl to, jog turtingos užsienio šalių laboratorijos nuolatos atnaujina įrangą, o senąją parduoda už likutinę vertę.
„Per metus pavyko sukomplektuoti visai padorią laboratoriją. Perkant reagentus susidurta su kita problema – kai kreipėmės į tam tikras įmones, jų atsakymas buvo vienas: „mes mokykloms neparduodame“. Prireikė metų, kol įrodėme, kad esame rimti partneriai ir su mumis verta bendrauti. Visose šiose bendrovėse esame mažiausi klientai, bet dažnai reagentus užsakome ir nuperkame ne vėliau, kai tai padaro universitetai“, – sakė V. Orlovas.
Lankosi ir elitinių gimnazijų moksleiviai
Dabar Kauno VII forte turima įranga pranoksta šalies gimnazijas, tad čia vykstančius užsiėmimus lanko ir aukščiausiai kotiruojamų švietimų įstaigų – Vilniaus licėjaus bei Kauno KTU gimnazijos moksleiviai.
„Universitetinėse studijų kryptyse: mikrobiologijos, biochemijos – genetikos, sintetinės biologijos turime apie 100 moksleivių. Taip, tai yra išskirtiniai vaikai. Ir ne vien garsiose gimnazijose esama vaikų, kurie domisi, turi gerą teorinį pagrindą“, – sakė V. Orlovas.
Carinės Rusijos forto kazematuose įsikūrusi neformaliojo švietimo įstaiga savęs nelaiko mokykla, skirta elitui. Užsiėmimus lanko apie 350 moksleivių, o norint čia patekti nereikia jokių atrankų, mėnesinis mokestis siekia 25 eurus.
„Stengiamės, kad mūsų pamokos būtų prieinamos kiekvienam to norinčiam moksleiviui, nepriklausomai nuo tėvų piniginės storio, jeigu noras yra – išmokysim. Jeigu jo nėra, nieko nepadarysi. Darbuotojus kviečiame negalėdami jiems pasiūlyti aukštų atlyginimų, ateina žmonės, kurie supranta, kad Lietuvai to reikia, kuriems patinka kurti, dirbti su gabiais vaikais“, – konstatavo V. Orlovas.
VšĮ „Karo paveldo centro“ vadovas minėjo, kad buvę jų mokiniai jau dirba tarptautinėse biotechnologijų kompanijose, atėję po antrojo kurso demonstruoja aukštesnes kompetencijas nei bakalaurai.
„Mes kalbame apie naują pramonės revoliuciją. Nes dabar baltymai, fermentai, biotech'as yra tas pats, kuo XIX amžiuje buvo plienas. Biotech'as labai agresyviai lenda į medicinos sritį, kaip kvailai tai beskambėtų, nemažai gydytojų specialybių išnyks, nes atsiras sudėtingi, ląstelių lygmenyje veikiantys medicinos preparatai, kurie spręs problemas ląstelės viduje. O dabar mes arba slopiname ligos pasekmes, arba invaziniu būdu ką nors išpjauname“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo V. Orlovas.
Šiurpiausias forto istorijos tarpsnis – nacių okupacija
Kauno tvirtovės VII fortas ne tik vieta, kurioje auga būsimieji gamtos mokslų talentai. Tai vienintelė neformaliojo švietimo įstaiga, įsikūrusi vietoje, kurioje nacių okupacijos metais veikė pirmoji koncentracijos stovykla ne tik Lietuvoje, bet ir visose okupuotose teritorijose. Čia vyko ir masinės Kauno gyventojų, daugiausia žydų žudynės.
Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o jau kitą dieną – birželio 30-ąją Juozo Ambrazevičiaus vadovaujama Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą ją steigti VII forte. Kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).
Žudynėse šiame ir kituose Kauno fortuose dalyvavo TDA bataliono 1-oji ir 3-oji kuopos. Vykdant itin dideles naikinimo akcijas, tokias kaip VII Kauno forte, dalyvaudavo beveik visas batalionas, pasižymėjęs nematytu žiaurumu.
VII forte daugiausia buvo kalinama ir vėliau nužudyta žydų, tačiau pasitaikė ir okupantų dokumentacijoje „komunistais“ pavadintų lietuvių. Čia pat buvo laikomi sovietų kariuomenės belaisviai. Vyrai po atviru dangumi laikyti forto aikštėje, o moterys ir vaikai – uždaryti kazematuose.
Esama duomenų, jog forte kalintas moteris bei merginas naciai ir jų kolaborantai masiškai žagino. Liepos mėnesį prasidėjo sistemingas suimtųjų naikinimas. Išlikusiais duomenimis, buvo iškasama duobė, prie kurios statydavo pasmerktuosius.
Siaubingos tragedijos vietą žymi kuklus paminklas
Kareiviai egzekuciją vykdė šaudydami į žmones nuo kalvų kulkosvaidžiais bei lengvaisiais ginklais. Rytinėje forto dalyje sušaudyta apie 40 liudininkų rabinais vadintų, religingiems žydams būdingą aprangą vilkėjusių belaisvių. Manoma, jog tai – religinių mokyklų auklėtiniai. Tarp aukų buvo žymių žmonių – rabinas Bunimas Vasermanas, taip pat lietuvis poetas Vytautas Montvila.
Kruviniausia egzekucija forte įvyko 1941 metų liepos 6 dieną. Jos metu nuo pylimų buvo sušaudyta apie 2,5 tūkst. vyrų. Žudynės VII forte tęsėsi iki liepos 19 dienos. Tąkart buvo nužudyti 26 žmonės: 17 žydų, 2 žydės, 4 lietuviai komunistai, 2 lietuvės komunistės bei vienas vokietis komunistas. Manoma, jog šiame forte buvo nužudyta ir masinėse kapavietėse palaidota iki 5 tūkstančių žmonių.
1962 metais išsamų tyrimą apie VII forte vykusias žudynes atliko sovietų specialiųjų tarnybų pareigūnai. Jiems pavyko surasti du lietuvių tautybės nacių kolaborantus, remiantis jų parodymais nustatytos masinių kapaviečių vietos.
Vėliau surasti egzekucijoje dalyvavę lietuviai pripažino, kad masiškai šaudant žydus jie braidydavę tarp lavonų, replėmis lupinėjo auksinius dantis, nuimdavo žiedus.
Informacija apie masines kapavietes nebuvo viešinama. VII fortą privatizavus ir pradėjus tvarkyti jo aplinką Holokausto aukų kapavietė atrasta atsitiktinai. Sausinant daubą joje aptikti žmonių kaulų fragmentai, taip pat kaukolės su kulkų paliktomis kiaurymėmis, batų likučiai.
Dabar vietą, kur užkasta apie 5 tūkst. nacių koloborantų aukų žymi kuklus paminklas, į čia rengiamus tragiškų sukakčių minėjimus atvyksta užsienio šalių diplomatai, meldžiasi rabinai.