„Tai – elementari logika. Sekmadienį su jaunesniuoju sūnumi ketinome užsukti į Karinės technikos muziejų, bet jis nedirbo. Tuomet pasukome atgal gatve, tačiau mano akis patraukė ta transformatorinė. Man kilo klausimas: kaip transformatorinė gali būti sumūryta iš granitinių luitų?
Kadangi domiuosi Vilniaus istorija, žinau, kad netoli ten 1961-1963 metais buvo nugriautos didelės žydų kapinės. Man kilo įtarimas, kad po to likę antkapiai buvo panaudoti sumūrijimui. Priėjau arčiau. Pradėjau juos čiupinėti, įdėmiau įsižiūrėjau ir supratau, kad luitų viršus – šlifuotas. Tai reiškia, greičiausiai, antkapis. Dvejose vietose cementas buvo ištrupėjęs, matėsi atsivėrusios raidės“, – pasakojo G. Sakalauskas.
Jis įsitikinęs – antkapių vieta yra kapinėse, o ne transformatorinėje.
„Įdomu, kas davė tokį nurodymą – griauti kapines. Matyt, tas, kas tai padarė, leido antkapius panaudoti įvairiose vietose. Pavyzdžiui, Profsąjungų rūmų laiptai buvo sumūryti iš tų pačių antkapių. Mačiau, kad kitoje gatvės pusėje, žiūrint nuo transformatorinės, yra atraminė sienelė. Esu užtikrintas, kad ji irgi yra sumūryta iš tų pačių antkapių. Tik skaldytų, nes jie yra mažesni“, – pastebėjo vilnietis.
Turi du savininkus
Nustatyta, kad transformatorinė turi du adresus ir du savininkus – LESTO ir Vilniaus šilumos tinklus.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius patikino dar besiaiškinantis visą situaciją ir laukiantis visos informacijos, kas čia nutiko ir kaip tai bus išspręsta.
„Tačiau bet kokiu atveju, manau, nepriimtina normaliame, civilizuotame mieste, kai transformatorinė yra sumūryta iš antkapių nuolaužų. Aišku, kad civilizuotam miestui reikia tai išspręsti“, – patikino jis.
Anot R. Šimašiaus, dabar laikas, kai tokie atvejai (buvusių žydų kapinių likučių panaudojimas statybose – DELFI) yra išaiškinami.
„Mes srebiame sovietinę praeitį. Net neabejoju, kad tokių dalykų gali iškilti ateityje“, – sakė jis.
Aplinkybes tikslina
Lietuvos žydų bendruomenė kol kas nieko komentuoti nenori. Jos narys, verslininkas Alanas Levinas DELFI sakė, kad visos aplinkybės yra tikslinamos.
„Man sunku komentuoti. Dar neturiu informacijos, tik pirminę, kad tai buvo pastebėta. Reikia nuvažiuoti, pasižiūrėti. Šiandien mes turėsime tai padaryti“, – sakė jis.
A. Levinas atsiminė, kad atvejų, kai statyboms buvo panaudota tai, kas liko išniekinus žydų kapines, buvo ne vienas.
„Buvo nemažai tokių atvejų Panevėžyje“, – prisiminė jis.