Pirmadienį J. Panka savo feisbuko paskyroje pasiūlė pasipuošti firminiais „homofobų“ marškinėliais po 12 eurų. Greičiausiai jie imti platinti artėjant šeštadienio LGBT eitynėms „Baltic Pride“ Gedimino prospekte.
Šią J. Pankos iniciatyvą netruko pastebėti žiniasklaida bei žmogaus teisių aktyvistai, įžvelgę, kad tokiais veiksmais po Orlando žudynių J. Panka kursto neapykantą. Dalis dėl to kreipėsi į J. Pankos darbdavį – kompaniją „Lidl Lietuva“. Tarp jų – teisingumo ministro Juozo Bernatonio patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.
„Vakar JAV įvyko siaubinga tragedija – pusprotis nužudė per 50 nekaltų žmonių. Į dienos šviesą (daugiausiai komentaruose) išlindo ir mūsų hater'iai. Vienas jų – toks „Lidl Lietuva“ darbuotojas Julius Panka – šiandien ragina pasiskelbti homofobu. Paklausiau „Lidlo“, ar jų darbuotojo pozicija atitinka ir visos įmonės poziciją. Laukiu atsakymo“, – savo feisbuko paskyroje parašė S. Tichomirovas.
Čia pat jis sulaukė kritikos bangos: esą viena yra kovoti už toleranciją, prieš neapykantą, ir visai kita – daryti spaudimą darbdaviui, kad jis spaustų savo darbuotoją dėl jo nuomonės, kurios įvairovę gina įstatymai. Kiti feisbuke diskutavo, kad taip politikas J. Panką persekioja už įsitikinimus. S. Tichomirovui priminta, kad jis – ministro atstovas spaudai ir kandidatas į Seimą.
Ginti J. Pankos stojo gėjus
Į iniciatyvas skųsti J. Panką darbdaviui sureagavo ir Vilniaus universiteto doktorantas Justinas V. Daugmaudis. Homoseksualios orientacijos vyras ironizavo, kad siurrealistiškiausiame sapne nebūtų susapnavęs, kad vieną dieną gins J. Panką.
„Ir štai, nelabai mėgstu traukti savo homoseksualumo kortą, bet šiuo atveju tvirtai galiu pasakyti, jog man visiškai nekliudo Pankos saviraiška. Žmogus tikrai turi teisę kažką mėgti, kažko nemėgti, dalyvauti politiniame procese ir laisvai reikšti savo pažiūras. Jau kas tomis pažiūromis susižavės ar nesusižavės – irgi jo reikalas.
Man asmeniškai pono Pankos pažiūros visiškai nepatinka ir manau, kad yra vietų, kur jis tikrai klysta. (Man, pavyzdžiui, labai keistai skamba jo įsitikinimas, kad LGBT žmonės siekia vestuvių bažnyčioje? What!? Iš kur tokia man gyvenime negirdėta LGBT asmenų agendos dalis ištraukta?!).
Ir ko dar tikrai nemėgstu, tai kai prisidengiant gėjais pradedama kažkas cenzūruoti. Ačiū, minkšta ar neminkšta ta cenzūra, tai vis dėlto yra cenzūra. Labai aiškiai suvokiu vieną dalyką: pasikeitus politinei konsteliacijai cenzūruojamas galiu būti aš...“, - dėl atsirandančios cenzūros grėsmės perspėja doktorantas.
„Lidl“ leidžia reikšti asmeninę nuomonę
„Lidl“ S. Tichomirovui atsakė.
„Gerbiame kultūrų įvairovę ir pripažįstame vertybių bei tradicijų skirtumus. Kaip bendrovė, pasisakome už pagarbą ir prieš įžeidinėjimą ar diskriminaciją bet kokiu pagrindu. Savo kolektyvo narius vertiname pagal jų indėlį ir atliktą darbą. Kiekvienas „Lidl“ darbuotojas ne darbo metu yra laisvas reikšti savo asmeninę nuomonę, net jei ji ir neatitinka bendrovės pozicijos. Tačiau tuo pat metu „Lidl Lietuva“ gerbia Lietuvos įstatymus, ir jei mūsų darbuotojų veiksmai pažeis Lietuvos Respublikos įstatymus, netoleruosime šių pažeidimų“, – paskelbė „Lidl Lietuva“.
DELFI paklausus, kas lėmė iniciatyvą dėl J. Pankos, S. Tichomirovas papildė savo įrašą feisbuke: pridūrė, kad ši jo pozicija yra asmeninė ir niekaip nesusijusi su darbu Teisingumo ministerijoje arba veikla Socialdemokratų partijoje.
„Į „Lidlą“ kreipiausi kaip eilinis pilietis ir vartotojas, norėdamas išsiaiškinti, kaip pono Pankos pozicija koreliuoja su „Lidl“ vertybinėmis nuostatomis. Mano kreipimesi buvo įvardinti du aiškūs klausimai. „Lidl“ atstovai į juos atsakė, už ką esu jiems dėkingas. Esu įsitikinęs, kad kliento klausimai prekybos centrui niekaip negali būti traktuojami kaip spaudimas. Noriu pabrėžti, kad aš klausiau kaip eilinis pilietis, o ne kaip Teisingumo ministerijos atstovas, LSDP narys arba kandidatas į Seimą“, – savo atsakyme aiškina S. Tichomirovas.
Bausti nėra už ką – užtenka viešos pajuokos
Ar tikrai J. Pankos platinami marškinėliai skatina neapykantą?
„Užrašas ant marškinėlių „Taip, aš – „homofobas““ vargu ar gali būti vertinamas kaip neapykantos kurstymas. Deklaruoti savo pažiūras nesityčiojant, neskatinant neapykantos ir nekurstant susidoroti su visuomenės grupėmis nėra joks kriminalas, net jei tos pažiūros ir yra nepriimtinos“, – aiškina Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė.
Pasak M. Adutavičiūtės, baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma. Būtent todėl ją užtraukia veika, kuri yra pavojinga visuomenei.
„Jeigu baudžiamąja teise imsime piktnaudžiauti norėdami nutildyti mums nepatinkančią protesto kalbą, sukelsime grėsmę žodžio laisvės būklei šalyje. Tokiais atvejais tikrai pakanka ir viešos pajuokos“, – sako specialistė.