„Reikia papildomų saugiklių, kad pirkimai vyktų skaidriai. Vienas faktas per visą šią pandemiją, būtent iš sveikatos apsaugos priemonių pirkimo, daugiau nei 90 proc. buvo vykdoma neskelbiamų derybų būdu. Taip, greitai yra reikalingas, bet skaidrumas yra ne ką mažiau reikalingas, nes vis dėlto tai viešieji finansiniai ištekliai ir jie turi bet kokiu metu būti naudojami taupiai ir skaidriai“, – „Žinių radijui“ teigė S. Krėpšta.
Pasak jo, prezidentas dar kovo mėnesį perkančiąsias institucijas skatino viešinti derybų sutartis.
„Prezidentas jau kovo mėnesį, koronaviruso pradžioje, kalbėjo su VPT. Skatino šią tarnybą ir visas perkančias institucijas viešinti sutartis, nes daug pirkimų vyko neskelbtų derybų būdu, nes reikėjo greitai vykdyti pirkimus. Tačiau skaidrumas ir tų sutarčių paviešinimas po pirkimų turėjo įvykti ir prezidentas tai skatino“, – teigė jis.
Paklaustas, ar institucijos nepaskęs biurokratinėse procedūrose, S. Krėpšta teigė, kad po įvykdyto viešo pirkimo, paskelbti sudarytą sutartį tikrai nėra sunku.
„Reikalavimas tik paskelbti sudarytą sutartį, matyt, tai nėra sudėtinga. Viskas vyksta elektroniniais kanalais. Čia, matyt, atsakingo ir skaidraus požiūrio klausimas“, – sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais.
Kaip numatyta šalies vadovo dienotvarkėje, su šių institucijų atstovais ketinama aptarti COVID-19 viešuosius pirkimus. Susitikimas rengiamas po to, kai valstybės atsakingos institucijos pranešė pradėjusios tyrimus dėl epidemijos metu vykdytų pirkimų.
„Šiandien platesnis susitikimas, dalyvaus ne tik VPT, bet ir Valstybės kontrolė, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Šio susitikimo tikslas - ne kalbėti apie konkrečius įvykius, bet žiūrėti į ateitį ir galvoti, kokių sistemų sprendimų dar reikia papildomai ateityje, nes su virusu, matyt, gyvensime dar ne vieną mėnesį, kad galėtume suvaldyti tas rizikas ir išvengti tokių nemalonių situacijų“, – sakė S. Krėpšta.
ELTA primena, kad pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) įtarimų susilaukė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Kaip teigia FNTT, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. FNTT teigimu, iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai kol kas pareikšti šešiems asmenims.
Įtarimų susilaukusi L. Jaruševičienė įteikė prašymą ją atleisti iš pareigų.
Prieš dvi savaites Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso reagentų pirkimu. Įtarimai prekyba poveikiu pareikšti tuometiniam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentui Šarūnui Narbutui. Jis, susilaukęs įtarimų, iš šių pareigų pasitraukė.