Meras vadovaujasi teisės aktais
Raštą su išdėstyta problema ir klausimu, ką toliau daryti, jis yra išsiuntęs aplinkos apsaugos ministrui Simonui Gentvilui, laukia, ką šis atsakys. Mero Antano Kalniaus atsakymas aiškus: niekuo padėti negali.
„Negaliu, kad ir kaip norėčiau, nes privalau vadovautis galiojančiais teisės aktais. Taryboje esam priėmę sprendimą mieste gyventojams jungtis prie centralizuotų tinklų. Šiuo atveju žmogus pirmiau įsirengė „traidenį“, kuris toli gražu – ne ekologinis sprendimas, o dabar tą įrenginį bando legalizuoti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Kalnius.
Su rajono tarybos Sveikatos komiteto pirmininke Jolanta Girdvaine ir Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaite-Mažoniene jie yra aptarę galimybę ateityje inicijuoti visiškai naują programą, pagal kurią šeimoms, socialiniais darbais prisidedančioms prie rajono gerovės (tokia yra ir Bružų šeima – aut. pastaba), taip pat būtų galima bent kiek pagelbėti finansiškai, taip, kaip Paramos teikimo komisija padeda, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems nuo gaisro, sergantiesiems onkologinėmis ligomis ar panašiai.
„Mes, savivalda, investuoti į privačią nuosavybę negalime – tokia taisyklė, mano rankos yra surištos, tą ir pasakiau gyventojui“, – kalbėjo meras.
Jaučiasi paliktas likimo valiai
A. Bružas papasakojo, kodėl įsirengė „traidenį“. Jo gyvenamajame kvartale buvo pradėti tinklų renovacijos darbai iš europinių lėšų. Namas Birutės g. 23, kuriame įsikūrė 2021-aisiais, anksčiau priklausė kitiems žmonėms, šie 2019 metais nesutiko dalyvauti tame projekte.
„Klausdami, ką daryti, su žmona „Kretingos vandenų“ duris varstėm kone dvejus metus, bet reikalai nė kiek nejudėjo. Mums tik išdavė prisijungimo prie nuotekų tinklų technines sąlygas, bet jas išpildyti – per daug sudėtinga“, – sakė A. Bružas, juolab kad, anot, pašnekovo, buvęs „Kretingos vandenų“ direktorius nuteikęs, jog iš artimiausių kaimynų prisijungti negalės, vienintelis būdas – patiems už savo lėšas pasistatyti nuotekų siurblinę.
„Iš kur gauti tiek pinigų – 10 tūkstančių eurų?“ – stebėjosi A. Bružas. Jo žodžiais, bendrovės „Kretingos vandenys“ naujosios direktorės nuomonė priešinga: pažiūrėjusi dokumentus, ši nusprendusi, kad iš kaimynų pasijungti į tinklus vis dėlto galima ir būtų patogiausiai.
„Paprašiau atsiųsti žmogų, kuris bent supranta, kad tiksliai pasakytų – galima ar negalima. Atsakymas buvo, kad tai yra mūsų reikalas, mes patys ir turim rūpintis. Žodžiu, paliko likimo valiai“, – pasakojo kretingiškis.
Jo šeimoje auga vaikai, į mokyklą juos privalu išleisti tvarkingus, išsimaudžiusius. Ieškodamas išeities, už 1 tūkst. 500 eurų Arvydas ir nusipirko nuotekų valymo įrenginį „traidenį“ – sakė, saugų, kokybišką, su tai patvirtinančiais dokumentais.
Bet atsitiko bėda: aplinkosaugininkai vieną dieną ieškojo, iš kur į Akmenos upę bėga teršalai ir aptiko traidenį. A. Bružo įsitikinimu, teršalų, jei ir buvo, tai ne iš jo nuotekų valymo įrenginių, o iš kažkieno pakrapštytos pro namą einančioje upės vagoje buvusios bebravietės.
Apie „traidenį“ – nė kalbos
Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė patvirtino, kad Birutės g. vykdomas iš dalies ES lėšomis finansuojamas tinklų plėtros projektas, ir tiems gyventojams, kurie pasirašė įsipareigojimus prisijungti prie centralizuotų tinklų, tinklai iki sklypo ribos bus pakloti. O Birutės g. 23 Kretingos mieste buvęs žemės sklypo savininkas atsisakė pasirašyti įsipareigojimą, todėl į įgyvendinamo projekto apimtį buitinių nuotekų išvadas minėtam sklypui nenumatytas. Pakeisti projektą ir įtraukti buitinių nuotekų išvado iki Birutės g. 23 sklypo ribos įrengimą nebėra galimybės.
E. Alonderienės teigimu, A. Bružo šeima į bendrovę kreipėsi su prašymu įteisinti jų vietinius nuotekų valymo įrenginius, tačiau tokių leidimų vandens tiekimo įmonė nesuteikia. „Apie „traidenį“ mieste, kur įrengti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, negali būti nė kalbos, nes tai potencialus taršos šaltinis. Galioja bendra nuostata: jungtis prie centralizuotų “, – paaiškino direktorė.
Anot jos, gyventojams tas ir buvo pasiūlyta, žemėlapiuose parodytos kelios galimybės, kurioje vietoje tai galima padaryti. Patogiausia ir artimiausia prisijungimo vieta – gretimame sklype esantys privatūs tinklai, tačiau šiuo atveju reikėtų gauti tinklų savininko sutikimą.
„Sutikimą turi gauti sklypo savininkas, o ne vandens tiekimo įmonė“, – sakė E. Alonderienė. Prisijungti nuo artimiausios vietos A. Bružui nekainuotų nė tūkstančio eurų, šiek tiek kompensacijos galėtų paprašyti kaimynas. Tačiau negavus kaimyno sutikimo, tektų jungtis prie gatvėje esančių tinklų – būtų brangiau, nes reikėtų ir nuotekų siurblinės.
„Bet ji tikrai nekainuotų 10 tūkstančių eurų, pakaktų gal dviejų ir dar kažkiek už prijungimo darbus“, – sakė bendrovės direktorė.