J. Narkevičius neslepia, kad verslininką pažįsta jau seniai, bet santykiai su A. Ribnikovu pašlijo apie 2017-uosius, kai verslininkas skyrėsi su žmona, su kuria J. Narkevičiaus sutuoktinė – artimos draugės. Aiškindamas motyvus, kodėl informaciją paviešino tik dabar, verslininkas A. Ribnikovas Delfi sakė – „jau jis (J. Narkevičius – aut. past.) mane klapčiuku buvo padaręs“.
Paviešino tariamą otkatų schemą
Praėjusią savaitę LRT Tyrimų skyrius paskelbė medžiagą apie tai, kad 2008–2010 metais tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o vėliau – Seimo narys ir dabartinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sugalvojo schemą, pagal kurią nuo jo kuruojamų valdiškų viešųjų konkursų, kuriuos Vilniaus švietimo įstaigose laimėdavo A. Ribnikovo bendrovė „Sodžiaus būstas“, dešimt procentų sumos būdavo skiriama politiko nuosavo namo Trakuose renovacijai atlikti.
Anot LRT Tyrimų skyriaus, tokia renovacija galėjo kainuoti daugiau nei 100 000 eurų, kurių J. Narkevičius A. Ribnikovo bendrovei nesumokėjo iki šiol.
Iš pradžių teigęs, kad dėl turimo procesinio statuso negali bendrauti su žurnalistais, vėliau A. Ribnikovas persigalvojo ir pats susisiekė su Delfi žurnaliste.
Su pašnekovu Delfi žurnalistė bendravo du kartus – telefonu ir jo sodyboje šalia Trakų.
2015 metais įmonė „Sodžiaus būstas“ bankrutavo ir yra išregistruota iš Registrų centro.
Verslininkas teigia, kad su politiko J. Narkevičiaus šeima draugavo šeimomis, o pats ministras su žmona yra A. Ribnikovo dukros krikštatėviai. Apie tai pirmasis paskelbė naujienų portalas 15min.lt.
Ministras: manęs niekas net neapklausė
„Aš buvau svočia jų vestuvėse, vėliau mes krikštijome jų dukrą. Krikštas buvo jos mamos noras, Valentina gimdyti grįždavo į Lietuvą, nors jie gyveno Rusijoje ilgą laiką, jis ten dirbo. Bendraudavome laiškais, mes, kaip moterys, – apie vaikus, kaip sveikata, kur įstojo, tokiais klausimais bendraudavom“, – sakė I. Narkevič, ministro žmona.
Į dabartinį namą Trakų Trumpojoje gatvėje, kurį, kaip teigia A. Ribnikovas, renovavo jo buvusi bendrovė „Sodžiaus būstas“ ir už kurį susisiekimo ministras J. Narkevičius esą nesumokėjo 400 000 tuometinių litų, moteris sako atsikėlusi po vestuvių, apie 1980-uosius.
„Tai – mano tėvų namas. Mama Irena Narkevič statėsi su savo broliu viename sklype, namas buvo medinis, statytas apie 1960-uosius. Čia – mano gimtinė, mes čia visi augome, broliai, tėvai, mamos sesuo dar gyveno kartu, mano žmona ją karšino“, – sakė J. Narkevičius.
Jau po to, kai namo palėpėje įsikūrė ir jauna I. Ir J. Narkevičių šeima, būsimo ministro tėvai namą apmūrijo, pristatė verandą. Būtent tokį namą pradėjo renovuoti „Sodžiaus būstas“. Kaip atrodė ministro namas iki renovacijos ir kaip atrodo dabar – matoma publikuojamose nuotraukose.
Ministras J. Narkevičius rodo sąskaitas, išrašytas jo mamos vardu 2008–2009 metais. Tarp keliolikos sąskaitų už „langus“, „stogo dangą“, „sienų šiltinimą“ ir kt. – dvi iš „Sodžiaus būsto“, sumos – 63 000 ir 27 000 litų. Jos išrašytos „už namo remonto darbus“.
Jis teigia, kad, nors jau kuris laikas vyksta ikiteisminis tyrimas, kaip rašyta žiniasklaidoje, niekas jo net neapklausė – nei jo, nei žmonos.
Be sąskaitų faktūrų, yra ir pinigų priėmimo kvitai, ant kurių šalia I. Narkevič pavardės ranka įrašyta „pagal įgaliojimą – Jaroslav Narkevič“, ir parašai – J. Narkevičiaus ir A. Ribnikovo. Kvitas taip pat pažymėtas direktoriaus A. Ribnikovo antspaudu.
Ministras J. Narkevičius, paklausus, kodėl žurnalistams nerodė šių sąskaitų, atsakė, kad apie jas niekas jo neklausė.
Iš viso Narkevičiai turi sąskaitų, susijusių su namo renovacija, maždaug už 150 000 tuometinių litų. Pasak jų, tiek maždaug kainavo renovacija – apšiltinimas, langų keitimas, stogo keitimas su antro aukšto įrengimu.
Sutuoktiniai neslepia, kad santykiai su A. Ribnikovu pašlijo apie 2017-uosius, kai verslininkas skyrėsi su žmona.
„Mes stojome Valentinos pusėn, nes jis viską iš jos atėmė ir dar norėjo palikti be tėvų palikto sodo namelio bei permesti pusę savo skolų. Nuo tada santykiai, galima sakyti, nutrūko“, – sakė I. Narkevič.
Paklaustas apie otkatų schemas, J. Narkevičius sako, kad 2007-aisiais jam pradėjus dirbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje rastas buvusio mero Artūro Zuoko suplanuotas biudžetas, kuriame apie 20 milijonų litų švietimui skirtų lėšų buvo numatyta švietimo įstaigų pastatams remontuoti ir koncesijai atlikti.
„Mes tada paskaičiavome, kad privatininkai suremontuos tik nedaug mokyklų ir darželių (kainos buvo sąmatose), dar įgis teisę į pastatus keliems dešimtmečiams. Tada taryboje tą planą atkeitė, ir pagal naują tvarką suremontavome apie šimtą ugdymo įstaigų“, – sakė J. Narkevičius.
Jis neigė padėjęs A. Ribnikovui laimėti viešuosius konkursus, nes „niekas manęs prie jų neprileido, organizavosi pačios įstaigos“.
Tariamą skolą „prisiminė“ ištikus finansiniams sunkumams?
Tariamą skolą už namo remonto darbus J. Narkevičius vadina A. Ribnikovo bandymu gauti naudos sau ir savo verslui.
„Vieša paslaptis, kad verslas jam sekasi sunkiai, greičiausiai ir antra bendrovė bankrutuos, todėl gal kažkas tiesiog pasinaudojo jo situacija, gal jam liepė šitaip pakalbėti. Nežinau, sunku man vertinti. Žinote, politika yra toks dalykas. Ypač žinant vieno turtingo ir įtakingo Lietuvos lenkų bendruomenės atstovo pastangas sunaikinti „bloguosius“ Tomaševskio lenkus kaip partiją ir jų vietoje įkurti „gerųjų“ lenkų partiją su dabartiniu Prezidento patarėju Jaroslavu Neverovičiumi priešakyje.
Gal tiesiog sutapo visų norai vienu metu palankiomis aplinkybėmis? Jūs man pasakykite, kodėl iki tada, kol Narkevičius buvo paprastas Seimo narys, jis niekam nebuvo įdomus? Kotletai, prūdai ir bobutės trobų remontas parūpo tik tada, kai tapęs ministru paliečiau kažkieno labai norimas valdyti susisiekimo sritis. Tada prasidėjo Narkevičiaus skandalų era, kurios užsakovų tikslas yra vienas, – kad aš pasitraukčiau arba kad mane patrauktų. Galiu patikinti, kad pats aš nesitrauksiu“, – sakė J. Narkevičius.
Šiuo metu verslininkas A. Ribnikovas vadovauja savo įsteigtai bendrovei „Kietaviškių statyba“. 2011-aisiais įsteigta bendrovė iš bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ yra įsigijusi statybinės įrangos. Kokiomis sąlygomis bankroto administratorius UAB „Geraldis“ ją pardavė bankrutavusios įmonės vadovo naujai įmonei, neatskleidžiama.
Kaip matyti iš viešos teismų paieškos sistemos, dabartinei A. Ribnikovo bendrovei „Kietaviškių statyba“, kuri, beje, irgi gali pasigirti viešųjų konkursų laimėjimų gausa, šiuo metu finansiškai itin striuka.
Delfi žurnalistė suskaičiavo ne mažiau 40-ies bylų, kuriose kreditoriai kreipęsi į teismą dėl „Kietaviškių statybos“ neatsiskaitymų.
Kad jo verslas turi rimtų iššūkių, neslepia ir pats A. Ribnikovas.
Kodėl tada, užklupus sunkumams, verslininkas nesikreipė į tuomet Seimo nario pareigas ėjusį J. Narkevičių ir nereikalavo padengti skolos už tėvų namo remontą?
Į šį klausimą verslininkas atsakė labai miglotai: „Gal dar nebuvo laikas, o paskui čia mane ir per kitur prispaudė. Aš, žinot, vis dar verslininkas, po truputį.“
Jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui STT dėl tariamos ministro J. Narkevičiaus korupcijos ir otkatų, A. Ribnikovas įsteigė dar vieną bendrovę – UAB „Audraleksa“. Pastaroji įsteigta 2020-ųjų balandžio 14 dieną.
Delfi susisiekė su buvusiu „Sodžiaus būsto“ administratoriumi Geraldu Ūseliu. Paklaustas apie buvusį bendrovės bankrotą ir tariamai susisiekimo ministrui J. Narkevičiui išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas už daugiau nei 100 000 eurų, tuomet didžiulį atlygį (100 000 litų) už bendrovės bankroto bylos sutvarkymą gavęs G. Ūselis staiga prarado atmintį ir sakė neprisimenąs, nei kokios skolos buvo, nei kam pardavė, nei kokiomis sąlygomis.
Pažadėjęs informaciją patikslinti ir pateikti kitą dieną, bankroto administratorius tiesiog neatsiliepė telefonu.
Advokatas pareikalavo 26 000 eurų tariamos skolos
Tačiau užmiršti prieš penkerius metus tvarkytas bankroto procedūras buvusiam „Sodžiaus būsto“ bankroto administratoriui artimiausiu laiku vargu ar pavyks.
Susisiekimo ministras J. Narkevičius sako, kad kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto, o jo žmona Irena – dėl pinigų prievartavimo.
Šių metų balandžio 3 dieną I. Narkevič gavo balandžio 1 dienos data parašytą reikalavimą iš Utenos rajone dirbančio advokato Valdo Bivainio.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad „Sodžiaus būsto“ bankroto iniciatorius buvo pats A. Ribnikovas, o jo kita bendrovė – „Kietaviškių statyba“ – įsigijo galimai labai palankiomis sąlygomis dalį bankrutuojančio „Sodžiaus būsto turto“.
„Mane stebina, kad tuometinio „Sodžiaus būsto“ bankroto byla buvo vedama tiesiog pavydėtinais tempais, užbaigta labai greitai, įmonė sėkmingai išregistruota. Vadinasi, dokumentai buvo sutvarkyti gražiai, ir dabar bus įdomu pažiūrėti, ar tuose dokumentuose, tiksliau, kreditorių sąraše, kurio nutarties kol kas nepavyksta rasti teismo informacinėje sistemoje, buvo kas nors iš Narkevičių šeimos, kokių veiksmų tuomet ėmėsi bankroto administratorius, kad tą skolą, 400 000 litų, kaip dabar kalbama, iš skolininkės išieškotų.
Jeigu skolos neieškojo iš tuomet dar gyvos senosios Irenos Narkevič, bet ją pardavė advokatui Valdui Bivainiui, tai čia tuomet jau baudžiamosios atsakomybės klausimas pačiam bankroto administratoriui kyla. Kitas klausimas, kodėl pinigų advokatas po penkerių metų reikalauja iš ministro žmonos Irenos Narkevič; tokie veiksmai turi turto prievartavimo požymių“, – sakė advokatas J. Čivilis.
Delfi susisiekė su Utenoje gyvenančiu ir dirbančiu praktikuojančiu advokatu V. Bivainiu.
Jis patvirtino siuntęs reikalavimą sumokėti skolą, taip pat patvirtino įsigijęs anuomet dalį bankrutuojančios „Sodžiaus būsto“ bendrovės klientų skolų, t. y. Irenos Narkevič neapmokėtą 2010 metų spalio 29 dienos sąskaitą faktūrą, suma – 88 tūkstančiai litų.
Tačiau daugiau detalių advokatas V. Bivainis sakė negalintis pasakyti, nes, kaip leido suprasti, esąs apklaustas ikiteisminiame tyrime.
Jis patvirtino „labai seniai pažįstantis A. Ribnikovą, kaip buvusį teisėsaugos kolegą“. Pats A. Ribnikovas Delfi žurnalistei neslėpė, kad, vykstant „Sodžiaus būsto“ bankroto procedūrai, paprašė seno pažįstamo perpirkti dalį skolų, kad neprarastų viso verslo.
„Aplinkybės labai paprastos. Kai įmonės bankroto administratorius pradėjo mane „tarkuot“, atsirado kažkoks veikėjas, kuris supirko dalį mano skolų ir tęsė tą darbą toliau, bankrutavus ruošėsi mane kažkokiu būdu „tarkuot“ ir išsireikalaut pinigų. Ir aš tada pasirūpinau šituo klausimu, pasakiau tam, kuriam skambinot (V. Bivainiui – aut. past.), kad pasiteirautų, kaip galima būtų nusipirkt. Nes ten nebuvo iki galo sutvarkyti popieriai, nebuvo kitos pusės parašų, gal net ne visi praėję per buhalteriją. Dabar jau neatsimenu. Jis taip ir padarė.
Aš pats neturėjau teisės tos skolos įsigyt. Tai buvo savo užpakalio pridengimas nuo kitų ir kažkokia viltis, kad gal iš šito pono Jaroslavo Narkevičiaus kada nors atgausiu bent ką nors“, – atviru tekstu apie 2015-aisiais metais sugalvotą gudrybę parašė A. Ribnikovas.
Įdomi detalė – kelių dešimčių tūkstančių eurų tariamos skolos po penkerių metų iš susisiekimo ministro žmonos Irenos Narkevič reikalaujantis advokatas V. Bivainis 2007-aisiais metais dalyvavo Utenos savivaldybės tarybos rinkimuose, Tėvynės sąjungos politinės partijos rinkimų sąraše. Jis, kaip buvęs Ignalinos pasienio užkardos pasienietis, 1992-aisiais tuometinio Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Suteiktas pranešėjo statusas
Pranešėjo statusą, jo paties prašymu, A. Ribnikovas gavo dar šių metų kovo viduryje.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, pagal gautą skundą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo papirkimo (pagal Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.) ir galimo kyšininkavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d.). Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime niekam nepareikšti“, – sakė prokuratūros atstovė.
Pats A. Ribnikovas Delfi žurnalistei sakė, kad į STT kreipėsi „kovo 11-ą ar 13-ą dieną“. Maždaug tuo pat metu, kaip teigiama straipsnyje, savo tyrimą pradėjo ir LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai.
LRT Tyrimas publikuotas praėjusios savaitės ketvirtadienį – tarsi atsitiktinai sutapus dviejų mėnesių Baudžiamojo proceso kodekso įvardijamam terminui, per kurį ikiteisminio tyrimo įstaiga turi priimti pirminius procesinius sprendimus dėl tyrimo eigos.
Šį komunikacinį triuką – nutekinti ikiteisminio tyrimo medžiagą prieš priimant sprendimą jį nutraukti – neretai teisėsaugininkai naudoja tuomet, kai rezonansiniame tyrime pritrūksta įrodymų nusikaltimo veikoms pagrįsti.
Įdėtomis pastangomis nepasiekus norimo rezultato, viešumas tampa bene vieninteliu, tačiau labai paveikiu būdu paskelbti vieną ar kitą informaciją apie viešus asmenis visuomenei.
Ribnikovas: mano studentai buvo Skvernelis, Bartkus, Gaižauskas
VRM sistemos pensininkas, Trakų rajono verslininkas A. Ribnikovas 1994–1999 metais dirbo Lietuvos policijos akademijoje (dabar – M. Riomerio universitetas, aut. past.) bakalauro kurso studentų grupės vadovu. Apie tai Delfi vyras papasakojo pats.
„Kai 1991-ųjų pabaigoje grįžau iš tarnybos Rusijos kariuomenėje, man iki rusiškos pensijos trūko ketverių metų. Aš neturėjau nei paso, nei kur prisiregistruoti, pradėjau dirbti eiliniu gaisrininku Lentvaryje, paskui mane pasikvietė į Priešgaisrinės gelbėjimo apsaugos departamentą, užėmiau aukštas pareigas (Delfi žiniomis, A. Ribnikovas dirbo Kazio Zulono vadovaujamos įstaigos vieno iš skyrių viršininko pavaduotoju – aut. past.). Aš paraleliai buvau padavęs ir į Lietuvos kariuomenę, buvau susitikęs su tuometiniu vadovu Valdu Tutkumi.
Jis tada buvo majoras, ir aš buvau majoras. Bet jam mano pavardė netiko, ir man teko sustoti toj vietoj. Ir aš tada nuėjau į priešgaisrinį. O paskui mane pasikvietė į Policijos akademiją, pas Pumputį, kur aš ėjau administracines pareigas, – buvau kurso vadovas, Policijos fakulteto prodekanas ir rektoriaus padėjėjas tarnybai“, – apie karjerą iki verslo pasakojo A. Ribnikovas.
Pasak pašnekovo, jo studentai buvo dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, STT direktorius Žydrūnas Bartkus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas.
„Skvernelį „drožiau“, kad netinkamai dėvi uniformą, – neišlyginta, netvarkinga buvo“, – premjero praeities nuodėmes praskleidė A. Ribnikovas.
Verslininkas, dabar vertindamas savo paties paviešintą ministro J. Narkevičiaus istoriją, sako esąs pasirengęs „mesti karininko pirštinę Skverneliui ir užstatyti savo namą prieš jo namą, lažinantis, kuo ši istorija baigsis“.
Savo ruožtu premjero patarėjas Tomas Beržinskas kreipėsi į „Delfi“ ir prašė paneigti, jo teigimu, skelbiamą tikrovės neatitinkančią informaciją.
„Informuoju, kad pilietis A. Ribnikovas jau nebe pirmą kartą skirtingose žiniasklaidos priemonėse, pasakodamas apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją, esą dabartinis premjeras Saulius Skvernelis kadaise buvo „jo studentas“ tuometinėje Lietuvos policijos akademijoje, – rašoma T. Beržinsko atsiųstame komentare. – Tai – melas. S. Skvernelis niekada nebuvo Lietuvos policijos akademijos studentas. Kelerius metus jis yra dirbęs šioje įstaigoje dėstytoju. Tuo metu jis neturėjo nei pavaldumo, nei jokių kitokių santykių su piliečiu A. Ribnikovu.
Karjera įslaptintame objekte Rusijoje
Tačiau iki būsimo premjero „drožimo“ ir VRM pensijos A. Ribnikovas darė ne mažiau įdomią profesinę karjerą kaimyninėje Rusijoje.
Vyras teigia dar aštuntoje klasėje žinojęs, kad bus karininku: „Medicina manęs netraukė.“
Vidurinę mokyklą Semeliškėse (Trakų rajone) baigęs su pagyrimu, A. Ribnikovas įstojo į tuometinę Vilniaus aukštąją priešlėktuvinės gynybos vadų radioelektronikos mokyklą prie TSRS Vidaus reikalų ministerijos.
Ją baigęs aukso medaliu, daugiau nei dešimt metų dirbo kariuomenės dalinio vadu slaptame tuometinės SSRS kariniame objekte Tolimuosiuose Rytuose, Amūro srityje, netoli nuo SSRS ir Kinijos sienos.
Čia Vilniaus aukštosios karo vadų mokyklos leitenantas užsitarnavo majoro laipsnį.
Tokios buvusios Sovietų Sąjungos aukštosios karo vadų mokyklos, kaip ta, iki 1992-ųjų vasario mėnesio metų veikusi Vilniuje, dabartinės Karo akademijos bazėje, vienareikšmiškai buvo kuruojamos KGB.
Save A. Ribnikovas įvardija teisybės ieškotoju, kovotoju su korupcija ir idealistu.
Pirmieji to požymiai, pasak jo, pasireiškė dar tuomet, kai „aš aukštąją baigiau su pagyrimu ir buvau pirmas pasirinkt pagal darbo vietą, bet man nieko nepasiūlė, o visi tie karininkų ir visokių viršininkų vaikai sulindo į geriausias vietas“.
A. Ribnikovas išvyko į Tolimuosius Rytus. Iš paskos išvyko ir žmona Valentina. Į Lietuvą Ribnikovai grįžo 1991-ųjų pabaigoje.
Nors pats A. Ribnikovas teigia, kad „labai pasiilgo tėvynės“, Delfi žiniomis, karinio dalinio Tolimuosiuose Rytuose vadas iš sovietinės armijos antraisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais bėgo ne į nežinią, o atlikti vienas iš vadovaujamų pareigų toje pačioje Vilniaus aukštojoje karo vadų mokykloje, kurią pats baigęs. Karjerą joje sustojo mokyklą perkėlus į Sankt Peterburgą ir Sovietų armiją išvedus iš Lietuvos.
„Iš tų laikų manyje užsikabino teisybės paieškos. Ir dabar, kai manęs paklausėt, kodėl aš išdrįsau, tai atsakysiu – gal nusibodo man jau kentėt. Jau jis (J. Narkevičius – aut. past.) mane klapčiuku buvo padaręs. Aš – žmogus su stuburu, su armatūra, sakykim, ir tai jau žeidė mano vidinius įsitikinimus ir orumą“, – Delfi žurnalistei pasakojo pats A. Ribnikovas, kalbėdamas, kas paskatino paviešinti medžiagą apie galimas J. Narkevičiaus korupcines schemas.