„Mūsų metodologijos širdis buvo pažvelgti į visuomenę komunikaciniu požiūriu. Įsivaizduojame, kad visuomenė sudaryta iš trijų pagrindinių grupių: ekspertų, gerai informuotų piliečių ir paprastų žmonių“, - „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“ sakė A. Dobryninas.
Pirmajai grupei, pasak jo, priklauso, teisėtvarkos pareigūnai, antrajai – politikai, žurnalistai, trečiajai – likusieji. „Pagrindinė problema yra vidinė komunikacija tarp šių trijų grupių. (...) Mūsų tyrimas ir buvo išanalizuoti, kuo remiasi tie trys žinojimai.“
A. Dobryninas pateikė pavyzdį, kaip šių trijų grupių nepasitikėjimas vieni kitais mažina teisėsaugos efektyvumą.
„Tam tikri negatyvūs reiškiniai visuomenėje per žiniasklaidą gali sujaudinti visuomenės narius, jie emociškai suvokdami reiškinius spaudžia politikus, šie spaudžia teisėsaugą, o teisėsauga, užuot įsigilinusi į problemą ir priėmusi efektyvius racionalius sprendimus, bando kuo skubiau atraportuoti politikams ir visuomenei apie savo sėkmingą veiklą, o dažniausiai būna atvirkščiai. Tada visuomenė patenka į moralinės panikos ratą: kuo labiau yra spaudimas iš apačios, tuo mažiau efektyvi darosi teisėsaugos veikla, tuo didesnis nepasitenkinimas, ir tokiems procesams nėra pabaigos“, - kalbėjo kriminologas.
Pasak jo, Lietuvoje, prisimenant rezonansines istorijas, visuomenės reakcija sutrikdė teisėsaugos veiklą. A. Dobrynino teigimu, tyrimu buvo siekta surasti tokius elementus, kurie paaiškintų, kodėl žmonės vertina nusikaltimus būtent taip. „Iš tikrųjų galime formaliai priimti sprendimus, bet įtikinti, kad šie sprendimai teisingi, ne visuomet išeina“, - sako jis.
A. Dobrynino žiniomis, dažniausiai socialinės grupės nepasitiki viena kitomis. „Profesionalai iš viršaus žiūri į viešąją opiniją – paprastus žmones. (...) Kita vertus, žmonės iš apačios galvoja, kad tie profesionalai ar politikai kažką slepia, nori siekti savo interesų. Toks nepasitikėjimas, kylantis po rezonansinių įvykių, turi liūdnas pasekmes, nes krenta ne ik pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, bet ir pačia valstybe.“
Pasak jo, Lietuvoje gajus mitas, kad mūsų visuomenė yra žiauri, tačiau taip esą nėra. „Mūsų visuomenė ne tokia kvaila, kaip gali atrodyti mūsų politikams. Pavyzdžiui, kai buvo kalbama apie mirties bausmės panaikinimą, mes buvome atlikę tyrimą, kuris parodė, kad informuotas pilietis nėra linkęs siūlyti griežtų bausmių.“
Kita vertus, kitos apklausos rodo, kad daug žmonių pasisako už mirties bausmės grąžinimą. A. Dobrynino teigimu, žmonių atsakymai priklauso nuo to, kaip užduodamas klausimas ir nuo situacijos. „Žmogaus reakcija labai dažnai yra emocinė. Emocinis fonas yra normalus ir būtinas, bet priimant socialines pasekmes turinčius sprendimus, mes negalime vadovautis emocijomis.“
„Mes pasisakome už griežtas bausmes kitiems, bet įsivaizduokime, kad tuos pažeidimus padarė kažkas iš mūsų artimosios aplinkos: mūsų vaikai, tėvai, draugai – ar mes irgi jiems reikalausime tokių pat griežtų bausmių? Kai kalbame apie socialinę politiką, negalime vadovautis vien emocijomis.“
Visą laidos „Mokslininko užrašai“ įrašą klausykite čia.
