„Delfi“ susisiekus su moterimi, ji neslėpė nusivylimo – teigė, kad į paminėjimą nebuvo kviesta.
„Manęs neinformavo. Vienintelis žmogus, iš kurio aš sužinojau apie planuojamas metines – senjorų asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė. Ji man buvo sakiusi, kad skambino į Seimą ir teiravosi, kodėl niekas neorganizuojama – vis dėlto dešimtmetis. Bet kokiu atveju, manęs niekas nekvietė. Nieko, aš vyrą ir be progos aplankau, ir mišias jam užperku, tad man tos veidmainių kompanijos tikrai nereikia. Tą patį dabar pasakytų ir Algirdas. Nei aš, nei jis jiems nerūpi“, – įsitikinusi K. Brazauskienė.
Tuo tarpu G. Paluckas „Delfi“ patikino, kad kvietimas poniai Kristinai tikrai buvo siųstas.
„Labai nemalonu, jeigu tas kvietimas pasiklydo interneto platybėse, nes mūsų sekretoriatas siuntė kvietimą elektroniniu paštu arba skambučiu.
Nesu tikras, kokiu būdu, tačiau mums tikrai labai apmaudu. Mes nejaučiame Kristinai priešiškumo. Įvykio organizuoti ėmėmės mes ir mūsų garbės nariai – Česlovas Juršėnas ir panašiai, tad labai gaila, kad įvyko toks nesusipratimas. Visiškai nesvarbu, kaip kas vertina Kristiną politine prasme, ji vis tiek tam tikrą dalį gyvenimo buvo prezidento partnerė. Ir turi pilną teisę dalyvauti, prisiminti, pagerbti. Tiesiog žmogiškai nemalonu, nes tikrai planavome pakviesti ir gavosi kažkoks nesusipratimas“, – kalbėjo G. Paluckas ir patikino tuoj pat išsiųsiantis K. Brazauskienei atsiprašymo laišką.
Piktinosi dėl Prezidentūros veiksmų
K. Brazauskienė „Delfi“ pasakojo, kad dėl metinių ir kitų jai svarbių su sutuoktiniu susijusių reikalų ji net ketino pasikalbėti su dabartiniu šalies prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau ir šis, jos teigimu, suplanuotas susitikimas neįvyko.
„Paskambinau į prezidentūrą ir paprašiau susitikimo su prezidentu. Kadangi artėjo metinės, norėjau pasiteirauti, kaip yra ruošiamasi minėjimui, o tuo pačiu pasikalbėti apie pirmojo šalies rinkto prezidento Arvydo Brazausko apdovanojimų likimą. Man tiesiog gaila, kad ordinai, medaliai, kuriuos po nepriklausomybės paskelbimo į Lietuvą atveždavo kitų šalių vadovai, dabar tiesiog dūli dėžėse, kadangi man buvo pasakyta, kad po vyro mirties tai yra mano nuosavybė. Tačiau kaip tai gali būti mano nuosavybė, jeigu manęs net našle nenori pripažinti? Šešis metus Konstituciniame teisme buvo svarstoma, ar aš esu prezidento našlė.
Taigi, dėl šių dviejų temų norėjau susitikti su prezidentu. Juk jis ne karalius, o tautos rinktas prezidentas, kuris sakė, kad visada yra atviras. Susitarėme, kad atvyksiu antradienį. Dar buvo pasiteirauta, kiek laiko man prireiks. Sakiau: „Tiek, kiek galės prezidentas – 15-20 minučių”. Tačiau man buvo paskirtos 45 minutės.
Atvykau laiku – gal net dešimt minučių anksčiau. Tačiau teko palaukti dar ilgiau. Mane pasitiko greičiausiai kanclerė – gerai neįsidėmėjau, kas ši moteris. Nusivedė į tokį kambariuką ir gal pusvalandį su manimi kalbėjosi, kol jai pasakiau: „Aš jaučiu, kad prezidento ir nebepamatysiu“. O ji man: „Taip, jis išvykęs su reikalais“.
Paskui sužinojau, kokie buvo tie reikalai. Kadangi aš nemažai kam pasisakiau, kad eisiu susitikti su prezidentu apsitarti dėl Algirdo apdovanojimų ir metinių, mano nustebę pažįstami man pranešė, kad tuo metu, kai turėjau su juo kalbėtis, jį su apsauga matė prie „Helios“ pastato Vilniuje.
Tai kam jis skyrė man susitikimą? Kam gaišino mano laiką? Norėjo man parodyti nepagarbą ir eilinį kartą pažeminti? Aš labai įsižeidžiau ir kanclerei pasakiau: „Skaitykime, kad šito pokalbio nebuvo, viso gero“.
Tik išėjau – skambina iš prezidentūros, sako: „Kažkoks nesusipratimas, matyt, jūs blogai supratote“. Bet juk aš pas juos nesiveržiau, man geranoriškai skyrė laiko. Jeigu neturėjo laiko, galėjo skirti susitikimą kad ir po pusmečio.
Po kiek laiko vėl sulaukiau skambučio iš prezidentūros su kvietimu atvykti. O ko man ten vykti? Jau buvome susitikę. Juk aš ne piemenė, kad lakstyčiau, vos tik pamojuos ranka.
Anksčiau, kai Algirdas buvo gyvas, kai manęs reikėjo – ir per vardadienius gėlių atsiųsdavo. O dabar net „labas“ pasakyti nenori. Esu nusivylusi Lietuvos valdžia. Mūsų šalis tokia graži... Tačiau rimtai galvoju apie emigraciją. Nežiūrėsiu nei „Žinių“, nei naujienas skaitysiu. Turiu užsienyje draugų, kurie yra man nuoširdūs“, – kalbėjo K. Brazauskienė.
Prezidentūra situaciją aiškina kitaip
Prezidentūra situaciją aiškina kitaip nei ponia Brazauskienė. Prezidento G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis teigė, kad ponia Brazauskienė kreipėsi į Prezidentūrą dėl susitikimo, norėdama aptarti galimybes perduoti Prezidento Brazausko gautus apdovanojimus.
„Tokio pobūdžio klausimus Prezidentūroje sprendžia Prezidentūros kanceliarijos vadovė, tad ji ir priėmė ponią Brazauskienę. Susitikimas su Prezidentu nebuvo planuotas“, - teigė A. Bubnelis.