Kaip „Delfi“ jau rašė Jaunoms merginoms kompensuoti kontraceptinę spiralę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė šių metų balandžio 21 d., tačiau viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui apsaugos priemonės į kompensuojamų vaistų sąrašą kol kas nuspręsta neįtraukti. Galutinį sprendimą A. Veryga žada priimti po išsamesnių diskusijų su medikais.
Šį kontraceptinį preparatą į kompensuojamų vaistų sąrašą dar 2019 m. paprašė įtraukti Lietuvos akušerių ir ginekologijos draugijos valdyba. Jos nariai ir kiti sprendimą palaikantys medikai pabrėžia, kad Lietuva pagal paauglių nėštumų skaičių Europos Sąjungos kontekste atrodo itin blogai, o šį preparatą skirtingos pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoja kaip „pirmo pasirinkimo metodą paaugliams“. Be to, panašius kontraceptinius preparatus jaunoms merginoms apmoka ir tokios šalys kaip Estija, Didžioji Britanija, Norvegija, Švedija, Prancūzija.
Vis dėlto su tokia pozicija sutinka ne visi gydytojai ir mokslininkai. Dar praėjusį penktadienį dalis jų kartu su „Laisvos visuomenės institutu“ išsiuntė kreipimąsi prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerui Sauliui Skverneliui ir A. Verygai, prašydami šį sprendimą atšaukti.
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi chirurgas ir kunigas prof. Andrius Narbekovas, gydytojas genetikas prof. Danielius Serapinas, neonatologė ir žindymo ekspertė doc. dr. Eglė Markūnienė, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doc. socialinių mokslų daktarė Ramunė Jurkuvienė, akušeris – ginekologas Virgilijus Rudzinskas, Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas akušeris – ginekologas Virgilijus Rudzinskas, tų pačių gimdymo namų akušerė Vilija Šlopšnienė, LSMU doc. dr. psichologė Giedrė Širvinskienė ir kiti.
Atšaukti sprendimą prašo ir tokios organizacijos kaip VšĮ „Krizinio nėštumo centras“, associacija „Už gyvybę“, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Lietuvos šeimos centras ir kt.
Kreipimąsi inicijavęs „Laisvos visuomenės institutas“ anksčiau yra pasisakęs prieš Stambulo konvenciją, rengęs akcijas, raginančias moteris nesirinkti aborto, taip pat prisidėjęs prie kontraversiškų ir didelį atgarsį sukėlusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, kuriose buvo numatytos tokios sąvokos kaip „žymus skausmas“ ar „šiurkštus pažeminimas“.
Kalba apie baisias komplikacijas
Kaip rašoma kreipimesi, hormoninė kontraceptinė į gimdą įvedama spiralė nėra saugi asmenims iki 18 metų. Taip pat cituojamas vienos tokių spiralių, kurios veiklioji medžiagas yra levonorgestrelis, informacinis lapelis. Jame nurodoma, kad tai nėra „pirmojo pasirinkimo kontraceptinis preparatas negimdžiusioms moterims, nes klinikinė patirtis yra ribota“.
Sprendimo kritikai atkreipia dėmesį, kad vienas pavojingiausių hormoninės spiralės šalutinis poveikis yra negimdinis nėštumas. Tai komplikacija, kai apvaisintas kiaušinėlis dėl tam tikrų priežasčių negali pakliūti į gimdos ertmę, todėl vystosi kiaušintakyje, pilvo ertmėje, kiaušidėje ir pan.
„Nors moksliniai tyrimai rodo, jog sunkios komplikacijos, įskaitant negimdinį nėštumą ir dubens uždegimus, pasireiškė mažiau nei 1% pacientų, tačiau jaunų moterų grupėje (15-19 m.), lyginant su vyresnio amžiaus (25–44 m.), nėštumai buvo dažnesni. Keturiose tarptautinėse duomenų bazėse publikuotų mokslinių tyrimų duomenų apžvalga atskleidė, jog nėštumo baigtis, kai pastojimas įvyko su spirale, yra žymiai rizikingesnė, įskaitant savaiminius persileidimus, priešlaikinius gimdymus, sepsinį abortą. Ankstyvas spiralės eliminavimas šios rizikos efektyviai nepašalina“, – tikinama kreipimesi.
Skirtingos organizacijos ir sprendimui kompensuoti preparatą nepritariantys medikai taip pat nurodo, kad konkrečios kontraceptinės spiralės charakteristikų santraukoje rašoma, jog „didelė levonorgestrelio koncentracija endometriume slopina endometriumo estrogenų ir progesterono receptorius, todėl vyksta morfologiniai endometriumo pokyčiai“.
„Minimi pokyčiai patvirtina, jog ši priemonė pasižymi dvigubu veikimo mechanizmu: trukdo ir apvaisinimui (sutirština gimdos kaklelio gleives), ir apvaisintos kiaušialąstės implantacijai gimdoje (nes sukelia gimdos gleivinės epitelio atrofiją). Tai kad ovuliacija nėra slopinama ir kiaušialąstės apvaisinimas yra įmanomas, tačiau preparatas sudaro kliūtis embriono implantacijai, apraše nėra akcentuojama“, – pastebi sprendimo kritikai.
Kitaip tariant, dalis medikų įsitikinę, kad net ir vartojant tokio pobūdžio kontraceptinį preparatą vis tiek galima pastoti, tačiau apvaisinimo atveju esą didėja tikimybė, kad embrionas negalės įsitvirtinti gimdoje.
Tiesa, anksčiau Santaros klinikų akušerijos ir ginekologijos skyriaus gydytoja profesorė Žana Bumbulienė yra pabrėžusi, kad į kompensuojamų vaistų sąrašą įtrauktame preparate yra mažiausia veikliosios medžiagos – levonorgestrelio – dozė. Dėl to šis preparatas dar vadinamas „mini hormonine spirale“ ir yra tinkamas negimdžiusioms moterims. Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Primena kontracepcijos ryšį su depresija
Sprendimą nemokamai suteikti galimybę naudoti kontraceptinę spiralę paauglėms kritikuojantys specialistai nurodo, kad ši priemonė gali turėti ir neigiamos įtakos paauglių psichinei sveikatai, kuri esą jau ir dabar kelia susirūpinimą.
„Moksliniai tyrimai jau kurį laiką konstatuoja kontracepcijos ryšį su depresija, kylantį dėl poveikio emocijas reguliuojančių neuromediatorių pusiausvyrai . Preparato charakteristikų santraukoje nurodoma, kad psichikos sutrikimai (būtent prislėgta nuotaika arba depresija) yra dažna (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10 atvejų) nepageidaujama reakcija į vaistinį preparatą bei kad slogi nuotaika ir depresija yra gerai žinomas hormoninių kontraceptikų vartojimo nepageidaujamas poveikis .
Moksliniai tyrimai rodo, kad hormoninė kontracepcija ypač didina depresijos riziką paauglystės amžiuje. Moksliniai duomenys apie levonorgestrelio intrautetrinių preparatų naudojimą taip pat rodo nerimo bei miego problemų atsiradimo, pogimdyminės depresijos rizikos padidėjimą“, – teigiama kreipimesi.
Kritikai piktinasi ir tuo, kad penkiolikmetėms merginoms, pasikreipusioms dėl apsaugos priemonių į ginekologus, bus galima įstatyti kontraceptinę spiralę be tėvų žinios.
„Kadangi paauglių lytiniai santykiai yra ypatingai jautrus moralės, pasaulėžiūros ir vaikų ugdymo klausimas, hormoninės spiralės kompensavimas paauglėms, kai užtenka vien jų kreipimosi į ginekologą dėl kontracepcijos, pažeistų Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą tėvų teisę: „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“, – įsitikinę jie.
Mano, kad skatintų neatsakingą elgesį ir lytinių ligų plitimą
„Laisvos visuomenės instituto“ parengtame rašte paskaičiuota, kad per trejus metus šiai apsaugos priemonei galėtų būti išleista daugiau nei 2,5 mln. eurų, tad esą kontraceptinę spiralę Lietuvoje naudoti galimybė būtų sudaryta kas trečiai 15-19 m. merginai. Kritikų manymu, toks žingsnis ne tik paskatintų neatsakingą paauglių elgesį, partnerių kaitą, bet ir sudarytų sąlygas plisti lytiškai užkrečiamoms ligoms.
„Saugumo iliuzija, kurią susikuria paauglės, vartojančios kontracepciją, sudaro prielaidą aktyvuoti taip vadinamą rizikos kompensavimo mechanizmą, t. y. kai paauglės nekeičia rizikingo elgesio, bet jį kompensuoja kontraceptinių priemonių naudojimu. Tai galima pastebėti tik atliekant tyrimus populiacijos lygiu.
Kontraceptinių priemonių paauglėms prieinamumo padidinimas yra statistiškai patikimai susijęs su lytinių partneriu dažnesne kaita ir lytiškai plintančių infekcijų didesne užsikrėtimo rizika. Ilgalaikes kontraceptines priemones, tokias kaip intrauterinė sistema, vartojančios paauglės daugiau nei dvigubai dažniau turėjo 2 ar daugiau seksualinių partnerių per pastaruosius 3 mėnesius ir maždaug dvigubai labiau tikėtina, kad turėjo 4 ar daugiau seksualinių partnerių nuo lytinio gyvenimo pradžios, ir labiau buvo linkusios nesisaugoti nuo galimybės užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis (LPI).
Belgijos žmogaus papiloma viruso (ŽPV) informacijos centro ataskaitoje (2019) pažymima, jog ilgalaikės hormoninės kontracepcijos naudojimas yra vienas iš kofaktorių, sudarančių sąlygas ŽPV progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Todėl kompensavus levonorgestrelio sistemą paauglėms, ateityje galima tikėtis LPI skaičiaus padidėjimo, negimdinių nėštumų, abortų ir jaunų mergaičių dubens ligų skaičiaus padidėjimo, kurie gali tapti nevaisingumo priežastimi“, – prašymą atšaukti sprendimą argumentuoja kritikai.
Kreipimesi taip pat priduriama, kad kontraceptikų kompensavimą palaikantys medikai esą manipuliuoja statistika dėl paauglių nėštumo. Nurodoma, kad 2016 m. jie sudarė 1 proc. nuo visų gimdžiusiųjų. Kitaip sakant, per vienerius metus mamomis tapo beveik 300 pilnametystės nesulaukusių merginų.
Kaip ansčiau pabrėžė moterų teises aktyviai ginanti parlamentarė Dovilė Šakalienė, pagal paauglių nėštumų skaičių Lietuva lenkia daugumą išsivysčiusių Vakarų valstybių.
„Žiūrint į paauglių nėštumų skaičių, mes lenkiame (...) ne tik tokias šalis kaip Nyderlandai, Švedija, Slovėnija, Belgija, Liuksemburgas, Kipras, Suomija, Ispanija, Austrija, Graikija, Vokietija, Portugalija, Estija, bet net ir tokias katalikiškas valstybes kaip Italija – Lietuvoje nėščių paauglių tris kartus daugiau, kaip Airija – Lietuvoje beveik du kartus daugiau nėščių paauglių, lenkiame ir Lenkiją, ir Maltą. Nelabai suprantu, kur dar labiau norėtume kristi“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo socialdemokratė.
Savo ruožtu Savo ruožtu Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos valdybos narys, ginekologas Vytautas Klimas atkreipė dėmesį, kad kasmet itin jaunos merginos pagimdo kone po 1000 naujagimių ir dėl šių priežasčių nebaigia mokslų, praranda galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, todėl didėja rizika vėliau patirti skurdą ir atskirtį.
Gydytojo turimais duomenimis, 2015 m. 15 m. ir jaunesnės merginos pagimdė 33 naujagimius, o 16-19 m. – 1111. 2016 m. atitinkamai 15-metės ir jaunesnės – 35 naujagimius, o 16-19 m. – 987. Specialisto teigimu, vėlesnių metų statistika yra neprieinama.