„Iš vienos pusės, tai labai logiškas rezultatas tų veiksmų, kuriuos padarė tiek pats prezidentas, tiek jo komanda, tai yra jo patarėjas, išėjęs pakalbėti su mitingo dalyviais. Ar tai buvo ne per aštru? Man atrodo, kad tokių dalykų Lietuvoje daug nevyksta, tai šiuo atveju pakankamai aštrokas toks pareiškimas, bet buvo galima to tikėtis. Tikrai apie tai jau kalbėjo, kad gali būti tokių konfrontacijų, taigi dabar atsirado proga toms konfrontacijoms pasireikšti“, – sako A. Armalis.
Paklausus, kas gali nutikti paskui, komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas „Delfi TV“ laidoje sakė, kad vis tik šioje apdovanojimų skandalo istorijoje labiausiai nukenčia ne prezidentas.
„Kai vieną kartą atidarai duris ir pradedi pagal politines preferencijas imti prizą ar neimti prizo, tai ką mes žinome, kas bus kitais metais. Kitą kadenciją prezidentas, kam jis įteiks, ir vėl žmonės pasakys, kad jiems nepatinka. Ko gero, labiausiai iš šitos istorijos nukentės „Globalios Lietuvos“ lyderių iniciatyva, prizai, o ne taip smarkiai prezidentas ar tie laureatai“, – tikino pašnekovas.
Tik reitingų medžioklė?
Pasiteiravus, kaip vertina paties prezidento G. Nausėdos komunikaciją, kai tarsi bandoma komunikuoti ir sutarti su maršo dalyviais, A. Armalis svarstė, jog nesinorėtų, kad toks elgesys būtų tik reitingų medžioklė.
„Labai nesinorėtų to vertinti kaip reitingų medžioklės, juolab, kad prieš du mėnesius mes matėme žemiausią tašką jų reitingų, tai yra balandžio mėnesį buvo penkiasdešimt keturi procentai ir tai, palyginti su reitingais, kurie buvo 2019 metų spalį, 83 procentai, daugiau negu trečdalis. Padaręs vieną žingsnį maršo metu Vingio parke ir pamatęs reakciją į tai, toks įspūdis, kad tam tikras išvadas daro, tik ar jos yra geros, kaip jau sakiau, nesinorėtų, kad tai būtų tik tokia reitingų medžioklė“, – sako A. Armalis.
Tuo tarpu M. Lapinskas G. Nausėdos patarėjo išėjimo pas mitinguotojus labai nesureikšmina.
„Aš tai nepervertinčiau to išėjimo ir pasikalbėjimo. Aš labiau į tai žiūrėčiau kaip į taktinį ėjimą ir jis, ko gero, labiau buvo nukreiptas į konservatorius arba jo politinius oponentus, negu į palaikymą šito judėjimo. Jis užmetė ežį konservatoriams už kelnių ir dabar jie šokinėja, ir jiems skauda. Dabar jie turėtų galvoti, kokią pasiūlyti alternatyvą. O dabar, kaip Mačiulis išėjo, kitą kartą neišeis, o tai pagalvok, ar čia didelis skirtumas. Aš manyčiau, kad prezidentas tiesiog ieškojo progos, kaip perimti iniciatyvą, kaip padaryti kažką tokio, kad kiti reaguotų ir ši proga jam puikiai pasitaikė. O kad čia kažkokia strateginė investicija, labai smarkiai abejoju. Taip, sutinku, kad būtent šitie žmonės, ne prezidentas, didelio populiarumo ar įtakos visuomenėje neturi, bet kaip priemonė – jais naudojasi Orlauskas, jais naudojasi ir Nausėda“, – tikina ekspertas.
Ekspertas: prezidentas turėtų centre žaisti, nesirinkdamas kampo
Paklausus, ką vis tik dabar reikėtų daryti prezidentui, A. Armalis priminė G. Nausėdos kampaniją, kurios metu jis turėjo labai plačios visuomenės grupių palaikymą, o dabar tos grupės labai sparčiai karpomos.
„Labai svarbu žinoti, kada žengti žingsnį, o kada pristabdyti. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie konservatorių atsaką, man atrodo, kad konservatoriai tam tikrą asimetriją jau sugalvojo, nes šią savaitę jie jau sako, kad bandys šiek tiek pristabdyti dėl EVT (Europos Vadovų Tarybos) konflikto. Prezidentas iki praėjusio rudens nuolat vėluodavo su komunikacija, būdavo daugiau ar mažiau vėlavimas, pradedant Alytaus gaisru ir taip toliau.
Jis pamėgino praėjusių metų rudenį šiek tiek tos veiklos imtis, ir mes pamatėme, kai buvo Vyriausybė formuojama, nors prieš tai jis lygiai taip pat konfliktavo, gal ne taip aštriai, bet iš ekspremjero Sauliaus Skvernelio jis sulaukdavo pakankamai tokio aštraus atsisakymo, tiek kalbant apie susisiekimo ministro vertinimą, tas toks veikimas matosi, matyt, jis pamėgino veikti, visgi nutarė, kad jam tai šiek tiek pavyks.
Kalbant apie tuos pačius reitingus, mes turime analogiška reitingą, kaip turėjome pernai birželio mėnesį, tą patį šešiasdešimt, tai jis krito iki šių metų balandžio, bet tam tikras politinis veikimas nedavė savo dividendų, konfliktas su konservatoriais irgi nedavė dividendų, nes konfliktuoti su tokią patirtį turinčia jėga turbūt nebuvo jam labai naudinga, o dabar jis renkasi tuos žingsnius, kuriuos gali, tik galėtų tai visgi atrodyti šiek tiek kitaip, nes aš manau, kad yra komunikacijoje žingsnių, ypač prisimenant, dėl ko Nausėda buvo renkamas, tai dabar pasitraukimas į tam tikrą kampą iš žaidimo aikštelės centro, nes vis dėl to prezidentas turėtų centre žaisti, nesirinkdamas kampo, tai tame kampe jam sudėtingiau bus žaisti, nes prisiminkime, kad rinkimų kampanijos metu jis turėjo palaikymą labai plačios visuomenės dalies, dabar jis tas dalis vieną po kitos nukarpo ir mes jau matome, kad tos visuomenės dalys nusikarpo ryžtingai“, – tikina ekspertas.
Prabilo apie prezidento komandą ir taktinį žingsnį
Taip pat jau ne pirmą mėnesį galima pastebėti byrančią prezidento patarėjų komandą. Apie dar vieno patarėjo išėjimo pranešta trečiadienį.
„Neatrodo, kad jie byra. Iš vieno, dviejų ar penkių – neatrodo, kad tai yra kažkokia didelė tendencija, tuo labiau, kad išėję žmonės kažkokių politinių pareiškimų nedaro. Jie išeitų, pradėtų kurti naują politinę jėgą, pereitų į kitą stovyklą, taptų Šimonytės patarėjais, tada galėtume sakyti, kad byra, o šiuo metu žmonės keičia darbą – nepatinka prezidentūra, galima išeiti“, – sako M. Lapinskas.
Paklausus, ar gali būti, kad kai kuriuos darbus, kurių pats Nausėda nelabai nori daryti, tarsi numeta patarėjams, A. Armalis tikino, kad tai yra senas taktinis ėjimas.
„Tai pakankamai senas taktinis žingsnis – sudėtingesnėje situacijoje leisti komunikuoti arba patarėjui, arba atstovui spaudai, nes jam padarius klaidą arba atsiradus aštresnei reakcijai, po to yra kur kas paprasčiu atsitraukinėti, nes patarėjo klaida, visgi yra ne prezidento kaida. Kitas dalykas, kad ir kaip norėtų prezidentas burti tam tikrą simpatikų būrį, toje aikštėje buvo tokių asmenų su tokia reputacija, šalia kurių prezidentui stovėti turbūt neverta ir dabar netgi turime pilną internetą, kur prezidento patarėjas stovi šalia vieno tokių asmenų.
Aš manau, kad tai jau yra negerai, kad vienas iš matomiausių prezidentūros žmonių iš patarėjų korpuso, šalia tokios reputacijos žmogaus, bet tai bet kokiu atveju yra geriau, nei pats prezidentas stovėtų šalia jo“, – sako A. Armalis.
Paklausus, kokį galėtų duoti patarimą prezidentui, komunikacijos ekspertas tikino, jog lietuviai yra gana atlaidūs nuoširdžiam atsiprašymui.
„Lietuviai yra pakankamai atlaidūs nuoširdžiam klaidų pasakymui ir tam tikram apgalestavimui. Jeigu prezidentas tam tikrose vietose rastų kampų, kaip atsitraukti pasakant nuoširdžiai, kad kai kur galbūt buvo suklysta, tai galėtų padėti, tačiau tai irgi yra sudėtinga, nes ta visuomenės grupė, kurią jis dabar palaiko, yra truputį kategoriškesnė, negu LGBT plius bendruomenė ar kitos bendruomenės, kurios supranta, kad tu gali klysti ir tau atleidžia, nes visi esame klydę“, – sako A. Armalis.
„Todėl dabar prezidento atsitraukimas link kitų visuomenės grupių ar tam tikras dėmesys LGBTQ bendruomenei, gali pakankamai nukarpyti ir ten, tai dabar tektų labai atsargiai, bet nėra nieko neįmanoma, dar yra dveji metai, tik jeigu žais tomis pačiomis taisyklėmis, tai tas laiko tarpas trumpės ir bus sudėtingiau jam apžaisti tuos procentus.“