Pavilionis: tai buvo lūžio metai
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis Žinių radijo eteryje teigė, jog šie metai jam primena 1990–uosius, nes vyksta milžiniški lūžiai.
„Pradžioje aš norėčiau apibrėžti kontekstą – ne tik mūsų diplomatijai, bet ir tarptautiniams santykiams tai buvo lūžio metai. Man tai primena 1990 metus. Nes vyksta tektoniniai lūžiai, apie kuriuos mes kalbėjome beveik 30 metų, nelabai mumis tikėjo.
Ir staiga ta valstybė, kurią tik konservatoriai įvardijo kaip agresyvią, galinčią užpulti, galinčią naikinti, ji visu svoriu užpuolė. Kuo niekas netikėjo iki pat paskutinės minutės“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Lietuva ne tik patikėjo, bet į mus buvo kreipiamasi.
„Dažniausiai į mus buvo kreipiamasi, ieškant sprendimo. Oficialiuoju būdu jūs patys girdėjote Europos komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimus – klausykite Baltijos šalių. Patys matėte, kiek kartų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis individualiai lankėsi Vašingtone. Ir ne tik jis – Seimo pirmininkė, premjerė“, – pasiekimus vardijo konservatorius Ž. Pavilionis.
Parlamentaras tikino, jog šių politikų individualūs vizitai Vašingtone yra labai „neįprasta“.
Jis taip pat kalbėjo ir apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą JAV praėjusią savaitę.
„Tai yra lūžio taškas. Manau, kad kiti metai, kaip pats V. Zelenskis įvardijo savo kalboje – jis linkėjo pergalingų Naujųjų metų. Tai Lietuvos diplomatija buvo prie tos pergalės apibrėžimo, prie receptų tai pergalei. Ir iki šiol daro viską, kad ta pergalė būtų įtvirtinta“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žinių radijo eteryje teigė, jog labai didžiuojasi Lietuvos diplomatijos pasiekimais.
Surplys vieningumo neranda
Užsienio reikalų komiteto narys, opozicijos atstovas Giedrius Surplys Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sutiko su Ž. Pavilionio teiginiais. Tačiau kai kuriuos jo pareiškimus radijo eteryje jis tikslino
„2022 metai tikrai buvo tokie, kokius būtų sunku net prognozuoti. Buvo ir COVID–19, kuris irgi turėjo įtakos tiek tarptautinei geopolitikai, tiek ir diplomatijai. Tikrai daug procesų vyksta, ne visi jie nuo mūsų priklauso. Tikrai Lietuvos pozicija šioje vietoje yra nuosekli – ir ji tokia buvo ne prie šios Vyriausybės, tokia buvo nuolatos“, – pabrėžė opozicijos atstovas.
G. Surplys priminė, jog praėjusi Vyriausybė pradėjo „atsijunkimo procedūrą nuo Kinijos“. Jis vardijo ir kitus pasiekimus. Negailėjo politikas ir kritikos dabartinei Lietuvos diplomatijai.
„Dar buvusi Vyriausybė atsivežė Sviatlaną Cichanouskają į Vilnių. (…) Bet juk į Andrius Kubilius yra spaudęs ranką Aliaksandrui Lukašenkai. (…) Mes dabartinėje Seimo kadencijoje įsiveržėme, arba sukrėtėme diplomatijos pasaulį su tokiais, jeigu galiu taip išsireikšti – nevalytais batais.
Ką noriu pasakyti – kryptis nesikeičia, tačiau išraiškos priemonės, kurios kartais labiau panašios ne į užsienio politiką, diplomatiją, bet į diplomatinius viešuosius ryšius. Kartais net panašiau, kad tai partijos diplomatija, net ne Seimo, ar užsienio politikos. Tai kelia mums iššūkių“, – pabrėžė G. Surplys.
Opozicijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos diplomatija jau yra pasižymėjusi nevieninga pozicija.
„Konkrečiai kalbant, kas mane trikdo jau dvejus metus, tikrai nepanašu, kad bus kitaip, mes negebame susitarti – Prezidentūra, Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija. Ir išvažiuojame su šitomis skirtingomis pozicijomis, jas išvežame į pasaulį“, – kritikos pažėrė parlamentaras G. Surplys.
Jo teigimu, tokiu pavyzdžiu gali būti ir Taivaniečių atstovybė Lietuvoje, vokiečių brigados Lietuvoje klausimas, Kaliningrado tranzito detalės.
„Mes niekaip negebame susitarti už uždarų durų ir tada vieningai atstovauti Lietuvos pozicijai. (…) Tai yra kertiniai momentai, kurie griauna Lietuvos, kaip vieningos užsienio politikos įvaizdį“, – tikino opozicijos atstovas Žinių radijo eteryje.
G. Surplys sutiko, jog Lietuva – ambicinga, pastebima.
„Bet tai mūsų užsienio partneriams, sąjungininkams nuolatos siunčia žinutę, kad visų pirma reikia susitarti savo kieme. (…) Šioje kadencijoje harmonija užsienio politikoje, vieningas balsas yra stipriai susvyravęs. Ir, deja, turbūt šioje kadencijoje mes jau turime palaidoti idėją apie harmoningą užsienio politiką“, – pabrėžė Seimo narys, opozicijos atstovas G. Surplys.
Kas liūdina Pavilionį?
Atsakydamas į tokius opozicijos atstovo G. Surplio teiginius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis tikino, jog su kolega pyktis nenori, bet sutinka ne su visomis jo mintimis. Jis kritikos pažėrė ir opozicijos atstovams.
„Turinio prasme G. Surplys yra teisus – mes 30 metų judame ta pačia kryptimi. Gal su tam tikrais niuansais. Tik mane labai stebina ir liūdina tai, kad dabartinė opozicija, iš esmės neturėdami gilesnės patirties, ar įdirbio užsienio politikoje, ėmėsi ieškoti tų nesutarimų užsienio politikoje. Ir būtent tuo metu, kai vyksta tas lūžis“, – tikino konservatorius Ž. Pavilionis.
Parlamentaras teigė, jog jam trūksta „išminties, supratimo“, kad dabar vyksta lūžis.
„Ir mums reikia totalinės vienybės, kad jis įvyktų ir viskas pasibaigtų Ukrainos pergale. Visi šitie žaidimai, interpeliacijos, kurios neturi jokio turinio – yra tiesiog šaudymas sau į kojas“, – tikino Ž. Pavilionis.
Kojala: visišką vienybę išlaikyti sunku
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala Žinių radijo eteryje teigė, jog dėl dviejų tikslų Lietuvoje yra aiškiai sutariama, peržengiant partines priklausomybes.
„Lietuvoje yra tikrai labai platus sutarimas, net ir peržengiant politikų ribas dėl to, kad svarbiausi tikslai šiandien yra du: kiek įmanoma daugiau padėti Ukrainai, nes ji gina ne tik save, bet ir mus visus, mūsų vakarietiškas vertybes, principus, laisvės idealą.
Ir antras – stiprinti NATO rytinį sparną, suvokiame, kad ta agresijos banga tikrai turėjo pažadinti tuos, kurie galbūt svarstė, jog Rusija niekuomet nekels grėsmės savo kaimyninėms šalims“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo RESC vadovas, politologas L. Kojala.
L. Kojala taip pat tikino, jog demokratija ir vienybė yra „nebūtinai kartu žengiančios sąvokos“.
„Yra labai sunku demokratijoje išlaikyti visišką vienybę. Ir ypatingai tokiose institucijose kaip Parlamentas. Ir tam tikra prasme, Parlamentas yra užprogramuotas būti nevieningas, toks jo veikimo principas.
Dėl to ir turi vykti diskusijos, debatai, juose išryškėti tam tikri kertiniai principai. Man atrodo, kad tie kertiniai principai išlieka, o debatai, kurie yra visiškai normalus reiškinys“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo politologas L. Kojala.
Nesutaria dėl Landsbergio pareiškimų
Opozicijos atstovas G. Surplys Žinių radijo laidoje teigė, jog praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis „šovė sau paskutinį šūvį į koją“. Taip jis komentavo G. Landsbergio teiginius, jog jei po susitarimo dėl Vokietijos brigados Lietuvoje nėra aišku dėl kai kurių esminių detalių, susitarimą reikėtų pakartoti.
Delfi primena, kad šį susitarimą pasirašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Atvirai pasakysiu, nelabai įsivaizduoju, kaip jis gali toliau planuoti savo darbus kaip užsienio reikalų ministras, kuris, mano įsitikinimu, pažemino Lietuvos vadovą, kuris yra atsakingas pagal Konstituciją už užsienio politiką.
Ir Vokietijos, mūsų vienos iš pagrindinių sąjungininkių, kanclerį. Manau, kad tai buvo paskutinis žiedelis toje didelėje puokštėje, kuri kaupiasi“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi opozicijos atstovas G. Surplys.
Jo teigimu, Lietuvos užsienio politika „juda ta pačia linkme, viskas yra gerai, bet diplomatija, kaip mes pateikiame savo interesus į užsienį, čia buvo paskutinis mano galva taškas“.
Savo ruožtu, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Ž. Pavilionis teigė, jog niekaip neatsistebi, „kaip politikai gali nematyti esmės užsienio politikoje“.
„G. Landsbergio pareiškimas, jeigu jį interpretuoti pozityviai, neieškant vidaus politikoje kaltų, o siekiant užsienio politikos tikslų, buvo vienas ir paprastas – visi stenkimės įtikinti visais lygiais, tiek prezidento, tiek visais kitais, įskaitant atskirų partijų, kad brigada būtų Lietuvoje.
Aš jį taip ir skaitau. Ir, deja, tie pagrindiniai kritikai, kurie dabar ir kritikuoja G. Landsbergį, dažniausiai yra tik kalbantys, ne darantys“, – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.
