„Nesuprantamas mums tik kiekybinių rodiklių išaukštinimas šitame įstatyme, lyg aritmetiniai ir buhalteriniai skaičiavimai tiesiogiai darytų įtaką ugdymo kokybei ir išsilavinimo gerėjimui“, – spaudos konferencijoje teigė Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašunienė.
„Taip pat pateiktoje įstatymo versijoje yra siaurinamos savivaldybių teisės, kadangi savivaldybėms gresia finansinės sankcijos švietimo sričiai už tų rodiklių, kriterijų nesilaikymą. Taip pat neliko vietos tautinių mažumų mokykloms įstatymo pataisose ir taip pat neaišku, kaip bus atsižvelgiama į jų poreikius“, – vardino įstatymo pataisų trūkumus politikė.
R. Tamašunienė pabrėžė, kad valdantieji, svarstydami pataisas, nepaiso nei susitarimo dėl regioninės politikos, nei dėl švietimo politikos gairių.
„Noriu pabrėžti, kad tiesmukai siekiant įgyvendinti savo pradėtą „Tūkstantmečio mokyklos“ programą, nepaisant nei nacionalinių partijų susitarimo dėl regioninės politikos, nepaisant nei partijų susitarimo dėl švietimo politikos ir jos gairių, neleisdami ekspertams pasisakyti, kaip tai darys įtaką ateityje švietimo pasiekiamumui Lietuvoje, Švietimo ir mokslo komitete valdantieji į tas nežinios pinkles įtraukia didelį skaičių Lietuvos mokyklų“, – sakė politikė.
Seimo narė Vilija Targamadzė atkreipė dėmesį, kad, prieš svarstant pataisas, nebuvo sutarta dėl sąvokų ir jų reikšmių.
„Negalima tokių dalykų daryti, bent iš ugdymo mokslo pozicijos, jeigu tu nesi susitaręs dėl sąvokų ir pradedi jomis manipuliuoti. Kaip, pavyzdžiui, ugdymo kokybė. Nuolat yra kalbama apie ugdymo kokybę. Bet ugdymo kokybė iki šiol, nepaisant mano priminimo, nėra apibrėžta.
Primena tai, kaip muilo burbulai tviska saulėje, bet jie sprogsta, nes nėra turinio“, – teigė partijos „Vardan Lietuvos“ atstovė.
Darbo partijos frakcijos Seime atstovės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, valdantieji mano, jog mažose mokyklose neįmanoma užtikrinti geros kokybės. Tačiau, pabrėžė ji, ugdymo kokybė nepriklauso nuo moksleivių ir mokytojų skaičiaus.
„Kas dabar yra daroma – preziumuojama, kad mažos mokyklos negali užtikrinti geros kokybės. Tačiau tai yra netiesa. Išorinio ir kitų vertinimų rodikliai rodo, kad švietimo arba ugdymo kokybė tiesiogiai nepriklauso nuo mokinių ar mokytojų skaičiaus, o priklauso nuo visiškai kitų rodiklių“, – akcentavo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Socialdemokratų partijos frakcijos Seime atstovas Tomas Bičiūnas dar kartą pakartojo, kad numatyti kriterijai mokyklų tinklui yra pražūtingi.
„Nėra tiek svarbu, kas nustato tuos kriterijus. Ar nustato Vyriausybė, ar tai reguliuojama įstatymu, turbūt svarbiausia yra kokie tie kriterijai, o ne kas juos nustato“, – pabrėžė jis.
„Šiai dienai kriterijai yra pražūtingi, todėl, kad kartelė mokinių skaičiaus užkeliama tokia, kad rajoninės mažos gimnazijos tikrai bus priverstos keisti savo mokyklos statusą arba ilgainiui nunykti“, – pridūrė T. Bičiūnas.
Anot jo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatydama kriterijus, neatsižvelgė į geros mokyklos koncepciją.
„Noriu pabrėžti tai, kad nustatant tuos kriterijus, švietimo ministerija neatsižvelgė į geros mokyklos koncepciją, kurioje sakoma, kad gera mokykla yra ta, kurioje yra geri ugdymo rezultatai ir kurioje yra gyvenimiškos, malonios, mokinių poreikius atitinkančios patirtys ir veiklos“, – teigė socialdemokratas.
„Šiandien turime tarp tų 250 mokyklų, kurioms gresia išnykimas, tikrai daug mokyklų, kuriose yra būtent gerosios mokyklos koncepcijos pavyzdžių, apie kuriuos yra pasisakę išoriniai vertinimai“, – pažymėjo politikas.
Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma atliepti Konstitucinio Teismo nutarimą ir perkelti poįstatyminiame akte numatytus mokyklų tinklo kūrimo kriterijus į įstatymą. Anot komiteto pirmininko Artūro Žukausko, buvo išnagrinėti kriterijai, kuriais remiantis mokyklos gali nustoti vykdyti ugdymo programas.
Penktadienį neeiliniame komiteto posėdyje bus pratęstas šio įstatymo pakeitimų projekto svarstymas.
„Iš tokių esminių dalykų dar liko išnagrinėti, kokios finansinės pasekmės yra tam tikrų kriterijų nevykdymo“, – Eltai sakė A. Žukauskas.
Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.