Naujienų portalo Delfi užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa buvo atlikta kovo 17–30 dienomis. Pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Karantinas paskelbtas kovo 16 dieną.
Ryškiausi – Vyriausybės veiklos vertinimo pokyčiai. Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančių asmenų dalis išaugo 18,8 procentinio punkto – nuo 24,3 proc. vasarį iki 43,1 proc. kovą.
Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių dalis sumažėjo 21,4 proc. punkto – nuo 69,1 proc. vasarį iki 47,7 proc. kovą. Nežinančių, kaip atsakyti, arba neatsakiusių asmenų dalis vasarį siekė 6,6 proc., o kovą – 9,2 procento.
Augo Verygos, Skvernelio, Šimonytės populiarumas
Iš asmenybių, kurios buvo vertinamos pagal tinkamumą užimti premjero pareigas, 4,2 proc. punkto – nuo 14,2 proc. vasarį iki 18,4 proc. kovą – išaugo I. Šimonytės populiarumas.
S. Skvernelio reitingas per mėnesį padidėjo 7 proc. punktais – nuo 6,5 proc. vasarį iki 13,5 proc. kovą. Dramatiškai augo ir A. Verygos populiarumas – nuo vos 0,3 proc. vasarį iki 4,1 proc. kovą.
Kitų politikų vertinimo paklaida – 3,1 proc.
Tik paklaidos ribose keitėsi ir politinių partijų vertinimai.
Bielinis: nežinia, ar tendencijos išsilaikys
Politologai neturi bendros nuomonės dėl to, kiek tvarūs šie reitingai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis sakė, kad į reitingus reikėtų žiūrėti kaip į tarpinį rezultatą, kurį lėmė didelė įvykių dinamika.
„Ko gero, turėsime pakankamai didelius poslinkius mūsų ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime, politiniame – taip pat. Dėl tos priežasties aš manau, kad tie judesiai, kuriuos mes dabar matome, rodo tos dienos situaciją, kai lyderystė keičiasi I. Šimonytės ir S. Skvernelio naudai“, – sakė L. Bielinis.
Jis atkreipė dėmesį, kad apklausa buvo vykdoma tuo laikotarpiu, kai labai aktyviai pradėjo veikti A. Veryga, kai S. Skvernelis aktyvino Vyriausybės veiklą pandemijos problemoms spręsti, o I. Šimonytė buvo daug matoma viešojoje erdvėje ir buvo vertinama kaip galima prezidento ir premjero alternatyva.
„Manyčiau, kad tos dienos situacija taip ir atrodo, kaip rodo duomenys. Bet nežinia, ar tokios tendencijos pasireikštų, jeigu tyrimas būtų daromas šiandien, arba, kaip atrodys rezultatai po mėnesio, nes įvykių dinamika yra labai didelė“, – sakė L. Bielinis.
Mato rinkiminių procesų apraiškas
Politologo vertinimu, visuomenės vertinimą gali pakeisti pandemijos raida – tai, kaip ji bus suvaldyta. Taip pat – ekonominės sąlygos: kaip išsilaikys didžioji dalis įmonių ir kaip Vyriausybė sugebės stabilizuoti darbo santykių, draudimo sistemos srities pokyčius.
VDU profesorius teigė, kad ir šiuo laikotarpiu ryškiai pastebi priešrinkiminių kovų procesus. Jis atkreipė dėmesį į šią savaitę vykusį Seimo posėdį.
„Diskusijos, sprendimai ir paskui buvusios reakcijos tiek vienoje, tiek kitoje pusėje susijusios ir su rinkiminiais interesais. Kiekvienas norėjo pademonstruoti save kaip teisų ir kiekvienas norėjo parodyti kitą kaip visiškai klystantį ir netinkamą būti politikoje“, – sakė L. Bielinis, apgailestaudamas, kad dėl tokių dalykų kenčia medikai.
Nemato, kodėl „valstiečių“ reitingai turėtų kristi
Kitas VDU profesorius Šarūnas Liekis nemato priežasčių, kodėl išaugę su „valstiečiais“ siejamų asmenų reitingai turėtų kristi.
„Tie, kurie vykdo, kurie yra efektyvūs, rezultatyvūs, visą laiką žmonėms tokių reikia. Jie nori tokios valdžios, kuri būtų ne į procesą orientuota, o rezultatyvi“, – sakė Š. Liekis.
Jis nemano, kad tą keis nuovargis dėl karantino ir tolimesnės pasekmės.
„Priemonės, kurių imamasi dėl ekonomikos, yra žadančios. Tai yra konceptualiai visiškai kita prieiga, negu tą darytų konservatoriai“, – sakė Š. Liekis.
Žmonės nori rezultato, o ne proceso
Politologas bendrai siūlė šiuo metu dar labai nesureikšminti politinių partijų vertinimų, nes didelė dalis žmonių renkasi paskutiniu momentu. Tačiau jis kritikavo politinių partijų elgesį per krizinį laikotarpį.
„Jos elgiasi visiškai neatsakingai, ypač opozicija tuo išsiskiria. Ji net politikos formavimo prasme nesiūlo alternatyvų Vyriausybei. Visą laiką bando kvestionuoti Vyriausybės darbą, kuris, žmonės mato, yra gana gerai vertinamas, rezultatai yra gana geri. Tokiame kontekste kyla nusivylimas, ko jie tą triukšmą kelia?“ – kalbėjo Š. Liekis.
Profesoriaus nuomone, tokioje situacijoje reikėtų susitelkimo ir visų bendro darbo.
„Kur yra partijų jaunimas, kodėl jis nesavanoriauja kur nors? Partijos nuotoliniu būdu dirbti nenori, nori tik pigaus viešumo ir būti televizijų ekranuose, jei sėdės salėje su kaukėmis. Mano nuomone, toks elgesys, kuris nieko nesiūlo, kelia nusivylimą“, – sakė Š. Liekis.
Tarp partijų pirmauja konservatoriai
Politinių partijų reitinguose toliau užtikrintai pirmauja TS-LKD, kurios populiarumas vasarį buvo 18,6 proc., o kovą – 19 proc. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos reitingas vasarį siekė 9,9 proc., o kovą – 9,5 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos populiarumas vasarį buvo 8,3 proc., o kovą – 7,7 proc.
Visų kitų partijų reitingai buvo žemiau 5 proc. ribos. Liberalų sąjūdžio populiarumas vasarį siekė 6,8 proc., o kovą – 4,6 proc., Darbo partijos – atitinkamai 5,1 ir 4,1 proc., Laisvės partijos – atitinkamai 2,7 ir 4,1 proc.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reitingas vasarį buvo 3,3 proc., o kovą – 3,2 proc., partijos „Tvarka ir teisingumas“ – atitinkamai 3,8 ir 2,3 proc., Lietuvos socialdemokratų darbo partijos – atitinkamai 2,9 ir 2,3 proc.
Dar 6,3 proc. apklaustųjų balsuotų už kitą partiją, 19,8 proc. – nebalsuotų, o 17,1 proc. nežinojo, ką atsakyti arba neatsakė į klausimą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų kovo 17–30 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Atliekant apklausą internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, respondentas atsako į klausimųs savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.