Pastebimas patirties trūkumas
Laidoje dalyvavęs naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis teigė, kad G. Nausėdos ir D. Grybauskaitės savybės ir būdo bruožai yra skirtingi. O D. Grybauskaitės griežtumas buvo itin reikalingas tuo metu, kai ji buvo renkama.
„Jei jūs užduodate klausimą lyginant su D. Grybauskaite, tai akivaizdu, jog tai du visiškai skirtingi vadovai. Sakyčiau, kad laikmetis ir lėmė, kodėl žmonės pasirinko kitokio tipo vadovus. D. Grybauskaitė abu kartus buvo renkama krizės akivaizdoje: 2009 metais – ekonominės krizės akivaizdoje, 2014 metų rinkimai vyko netrukus po Krymo aneksijos. Turbūt tą jos griežtumą ir tokį įvaizdį žmonės matė kaip būtiną krizės akivaizdoje“, - sakė jis.
V. Beniušio teigimu, G. Nausėda visą rinkiminės kampanijos laikotarpį savo pateikė kaip buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus įpėdinį.
„Jis rodėsi nuosaikesnis, labiau telkiantis, mažiau skaldantis“, - sakė jis.
Pašnekovas įvardijo ir priežastį, kodėl krizėje G. Nausėdai veikti yra sunkiau. Tai patirties trūkumas.
„Krizės atveju reikalinga ir patirtis, kurios prezidentas G. Nausėda neturi, nei politinės, nei vadovavimo. Dėl to jam rodyti lyderystę krizės atveju sunkiau. Labiausiai lyderystę vertinčiau kaip gebėjimą daryti įtaką kitų sprendimams, kaip gebėjimą telkti aplink save žmones. Taigi tiek asmeninės jo savybės ir patirtis trūkumas neleidžia išnaudoti visų instrumentų“, - Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė jis.
V. Beniušis teigė, kad kitų šalių lyderiai šios koronaviruso krizės akivaizdoje stojo į pirmąsias linijas – lankėsi gydymo įstaigose. Tačiau G. Nausėda to nedarė.
„Taip, lyderystės nebuvo labai daug, tam tikras vaidmuo buvo suvaidintas. Labiausiai reikia žiūrėti ar prezidentas ir jo komanda mokosi ir nekartoja tų pačių klaidų“, - sakė BNS vyriausiasis redaktorius.
Prezidento rinkimai vyko prieš metus. V. Beniušio teigimu, per juos tiek šalies vadovas G. Nausėda, tiek ir visa jo komanda turėtų atsakingai įvertinti savo veiklą ir padarytas klaidas.
„Pirmieji metai ir jam, ir jo komandai turėtų būti laikas permąstyti savo veiklą. (…) Šuo yra pakastas lyderystėje. Manau, kad kadencijos pradžioje prezidentas ir jo komanda netinkamai įvertino, kiek jie turi dirbti su Seimu ir Vyriausybe, kad jo pasiūlymai virstų rezultatais. Neužtenka registruoti įstatymo projekto ir surengti spaudos konferenciją, reikia daug gilesnio ir intensyvesnio darbo“, - laidoje kalbėjo V. Beniušis.
Prezidentas – mįslė
Apžvalgininkas, žurnalistas Ramūnas Terleckas teigė, kad geras prezidentas yra tas, kuris daro įtaką procesams Lietuvoje.
„O kas yra geras prezidentas, mano galva, tai turėtų būti žmogus, kuris būtų valstybės lyderis. Ir kurio politinis, etinis, ekonominis matymas darytų įtaką procesams Lietuvoje, ir, pašaržuosiu, rūpintųsi kiekvienu Lietuvos piliečiu“, - laidoje sakė apžvalgininkas.
R. Terleckas laidoje teigė, kad G. Nausėda jam buvo mįslė dar liepos mėnesį, jo inauguracijos metu, mįsle jis lieka ir dabar.
„Kai dar liepos mėnesį komentavau G. Nausėdos inauguraciją, sakiau, kad man jis – mįslė kaip prezidentas, kad mes jį pažinsime iš darbų. Po trijų mėnesių sakiau, kad kol kas irgi negaliu pasakyti, koks jis yra. Praėjo 10 mėnesių nuo jo inauguracijos, man iki šiol sunku pasakyti, koks jis yra. Nes iš esmės jo daugiau matome kaip viešųjų ryšių sukurtą produktą nei kaip žmogų, kuris dirba, stengiasi. Gal jis tai ir daro, bet jo poveikio procesams Lietuvoje nėra taip daug“, - aiškino jis.
Žurnalistas teigė, kad nors D. Grybauskaitės „žodis rečiau skambantis, bet jis būdavo svaresnis“.
Kažkas nori konflikto
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas, bei buvęs V. Adamkaus patarėjas Lauras Bielinis laidoje gynė šalies vadovą. Jis teigė, kad G. Nausėda atlieka jam Konstitucijos užbrėžtas funkcijas. Tad kritikuoti jo ir nereikėtų.
„Ne, jis manęs nenuvylė, norėčiau jį apginti. Manau, kad jis elgiasi labai preciziškai. (…) Kieta ranka, lyderystė šioje situacijoje yra, mano galva, netinkamas žodis, susiklausymas ir vieningas veikimas visų valdžios šakų, kurios vienaip ar kitaip atsakingos už tas sritis. (...) Nes jei prie vairo stos du, trys, matysime tik avarijas, o ne gerai vairuojamą valstybės mašiną“, - laidoje aiškino jis, lygindamas G. Nausėdą su D. Grybauskaite.
L. Bielinis svarstė, kad galbūt kažkam iš politinių jėgų norisi, kad tarp prezidento G. Nausėdos ir premjero S. Skvernelio kiltų konfliktas.
„Atrodo, kad kažkas nori, kad prezidentas užsipultų premjero ir matytume konflikto dramą. Gerbiamieji, dabar pagrindinė drama yra ne tarp asmenų, o drama susieta su koronavirusu. Todėl, jei mes matysime konfliktą tarp lyderių, dar blogiau valdysime situaciją, o dabar ji puikiai suvaldyta. Tad netrukdykime vienas kitam ir neieškokime galimybių supjudyti lyderių“, - laidoje sakė jis.
Politologas pastebėjo, kad prezidento ir Seimo santykiai kiek stringa. Ne visos G. Nausėdos pasiūlytos iniciatyvos ar personalijos parlamente buvo priimtos.
„Tai yra prezidento ir Seimo santykių aspektas. Prezidentas šiuo atveju yra labai sudėtingoje situacijoje, nes Seime nėra rimtos jį palaikančios grupės, frakcijos, arba frakcijų grupės. (…) Kiekviena jo iniciatyva visada gali iššaukti vienokią ar kitokią reakciją. Ne todėl, kad Seimas norėtų pastatyti prezidentą į vietą ar priversti jį paklusti. O todėl, kad tarpusavyje Seimas nesusitaria. (…) Tai prezidento problema yra ne pačiame prezidente, o Seime. Nes jis yra labai fragmentuotas“, - galimas priežastis vardijo L. Bielinis.
Jis teigė, kad prezidentas, išlaikydamas nepriklausomumą nuo politinių jėgų, turėtų turėti atramą Seime.
„Nesvarbu su kiek frakcijų susikalbės, svarbu, kad tai būtų, nes jam reikalingas pozityvus balsavimas jo pasiūlymu atžvilgiu. Nes jei G. Nausėda konfliktuos su politinėmis partijomis, partijos balsuos prieš jo pasiūlymus ir demonstruos jam ir visai šaliai, kad ignoruoja prezidentą. Čia yra sudėtingas žaidimas“, - situaciją Žinių radijo eteryje vertino L. Bielinis.
Elgiasi kaip procesų komentatorius
Vilniaus universiteto dėstytojas ir buvęs V. Adamkaus patarėjas Darius Kuolys sakė matantis panašumą tarp D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos. Jo teigimu – tai nesaugumo jausmas.
„Kol kas norėtųsi, kad prezidentas būtų stipresnis. Norėtųsi, kad šalies prezidentui sektųsi labiau, nei kol kas sekasi. Aš matau tam tikrą vieną bruožą, kuris juos jungia. Abiems yra būdinga laisvos visuomenės baimė, tam tikras nepasitikėjimo ir nesaugumo jausmas“, - sakė D. Kuolys.
Savo atsakymą motyvuodamas priminimu, kad kadenciją pradėjusi D. Grybauskaitė Turniškėse iškirto kelias dešimtis senų pušų, o G. Nausėda – pasamdydamas per 10 viešųjų ryšių ekspertų dirbti prezidentūroje.
„Tai rodo tam tikrą nesaugumo jausmo. Pradedama nuo slaptųjų tarnybų galių stiprinimo, nuo įstatymų iniciatyvų. Ir keistas tylėjimas dėl jo komandos patikros, šitie dalykai rodo, kad pačiam prezidentui stinga pasitikėjimo“, - aiškino jis.
Paprašytas įvardinti, koks aiškiausias G. Nausėdos per bene 10 mėnesių nuveiktas darbas, D. Kuolys teigė, kad viešosios erdvės atpalaidavimas.
„Manau, kad šiek tiek atpalaiduota viešoji erdvė, kuri buvo labai sukaustyta per D. Grybauskaitės valdymo dešimtmetį. Tai mes matome šiek tiek laisviau kalbančius žurnalistus, drįstančius pakritikuoti. Bet buvo pareigūnų ratas, kurie norėjo likti aukščiau kritikos“, - sakė jis.
Kartu pašnekovas įvardijo ir dar vieną aspektą, kuris kliūva, vertinant prezidento G. Nausėdos nuveiktus darbus.
„Jis dar veikia iš inercijos kaip politinių ir ekonominių procesų komentatorius. Ne kaip jų iniciatorius, bet kaip komentatorius, tai formuota jo gyvenimo įpročių“, - Žinių radijo eteryje sakė D, Kuolys.
