Kaunietei E. Kručinskienei buvo pareikšti du kaltinimai – dėl skausmo sukėlimo mažamečiui bei viešosios tvarkos pažeidimo. Bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme prokurorė siūlė ją pripažinti kalta bei skirti 2,5 tūkst. eurų baudą.
Tačiau gegužę išnagrinėjęs didelio atgarsio visuomenėje sulaukusią bylą teismas išteisino E. Kručinskienę, nustatęs, jog jos veiksmai neturėjo nusikaltimo požymių.
Visgi teismas verdikte pasisakė, jog kaunietės veiksmuose galima įžvelgti administracinio nusižengimo požymių, todėl įpareigojo įsigaliojus teismo sprendimui bylą perduoti policijai administracinei teisenai pradėti.
Toks spendimas netenkino nei baudžiamosios atsakomybės išvengusios E. Kručinskienės advokato, nei kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės.
Kauno apygardos teismui pateiktame skundė E. Kručinskienės atstovas prašė panaikinti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuria policija įpareigojama pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl tai nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Prokuratūra prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir kaunietę pripažinti kalta dėl smurto prieš savo vaiką.
Prokuratūra apeliacinį skundą grindė tu, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įrodyti, jog prieš vaiką buvo tyčia smurtauta.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaunietė tikino vaiko nemušusi, o tik sudrausminusi, kai šis pavojingai bėgo link gatvės. Tačiau valstybės kaltintojai tikino, jog tai nėra pateisinama. Prokuratūros vertinimu, bet koks fizinis smurtas yra draudžiamas, jo negalima pateisinti auklėjimo tikslais.
Taip pat akcentuota, jog incidentas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms. Dėl to, prokuratūros vertinimu, šis įvykis sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų. Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas. Kilus skandalui, vaikai šeimai grąžinti.
Kručinskienė neatmeta galimybės teistis su valstybe
Antrą kartą išteisinamąjį teismo verdiktą išgirdusi, smurtu prieš savo vaiką kaltinta E. Kručinskienė sakė neatmetantis galimybės teistis su valstybe ir reikalauti atlyginti neturtiną žalą. Moteris sakė mananti, jog atskirai nuo vaikų, kurie buvo paimti institucijų, praleistą dieną ji vertintų milijonų eurų.
„Aš nuo pat pradžių žinojau, kad esu nekalta. Džiaugiuosi, jog viskas pagaliau baigėsi“, – Kauno apygardos teismui paskelbus antrąjį išteisinamąjį nuosprendį sakė vaiko mušimu kaltinta kaunietė.
Ji minėjo, kad visa ši istorija sukėlė neigiamas pasekmes jos šeimai – tiek mažamečiams vaikams, tiek jai su vyru.
„Jau pirmas pareigūnas galėjo tą patį pasakyti, viso šio ilgo maratono nereikėjo. Viską buvo galima trumpiau padaryti“, – sakė E. Kručinskienė.
Ji minėjo, kad mažametė dukra iki šiol prisimena įvykius ir apie juos kalba.
„Daro kaukes gąsdinti policijai ir pelėms, vaikų teisėms, ginkluojasi kovai. Buvau pasiruošusi vaikus kitaip nuteikti apie policiją, kad policija saugo žmones. Vaikai klausė, kodėl sėdai į policijos mašiną? Aš jiems atsakiau, jog mane būtų nušovę, paskui prašiau Dievo, kad mane išgelbėtų. Vaikams reikia kažkokios vilties“, – sakė kaunietė.
E. Kručinskienė patikslino, kad jos šeimai socialiniai darbuotojai paslaugų nebeteikia. Ji dėkojo advokatui, jog pavyko išvengti įpareigojimo vaikus leisti į darželį. Ji minėjo, kad darželio nelankiusiems mažamečiams tai galėjo sukelti papildomus išgyvenimus bei kaltino institucijas neatsižvelgiant į realią situaciją.
Paklausta, ar nesvarsto galimybės inicijuoti naują teismo procesą ir reikalauti atlyginti žalą už patirtus išgyvenimus, dukart išteisinta kaunietė neslėpė tokių planų turinti.
„Be abejo, mes apie tai svarstome“, – sakė E. Kručinskienė.
Ji minėjo minčių teistis su valstybe turėjusi po to, kai ją išteisino pirmosios instancijos teismas, tačiau prokuratūrai pateikus apeliacinį skundą bei atnaujinus procesą, kuris baigėsi pakartotiniu išteisinimu, ši motyvacija dar labiau sustiprėjo.
„Galvojame apie žalos atlyginimą. Suma (kuria įvertins patirtą žalą – DELFI) bus pasitarta su advokatais. Yra nustatytos tos sumos, vis tiek nesumokės tiek, kiek paprašytume. Pagal savo jausmą už vieną parą vaikų ir tėvų atskyrimo paprašyčiau milijono eurų. Jeigu tai buvo 30 parų, paprašyčiau 30 milijonų eurų. Aš taip vertinu tokią skriaudą, aišku žinau, kad tokios sumos mums nesumokės. Toks yra mano įvertinimas “, – sakė kaunietė.
Šis Kauno apygardos teisme verdiktas per tris mėnesius galės būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Ar bus pasinaudota šia galimybe, kaltinimą palaikiusi prokuratūros atstovė atsakyti negalėjo. Pasak jos, sprendimas bus priimtas išsamiai susipažinus su teismo motyvais bei juos įvertinus.