Per plauką nuo nužudymo
2019 metų rugpjūčio 17 dieną, Vilkaviškyje vykusių krikštynų pokylio dalyviai tikriausiai net nenumanė, jog šventė baigsis kraujo praliejimu, negrįžtamai pakeisiančiu dviejų jaunų vyrų gyvenimus.
Vienam teks iškęsti didžiulius skausmus ir sudėtingas galvos operacijas, jis neteks darbo. O kitas, jį sužalojęs jėgos sporto atstovas, sulauks Kauno apygardos teismo nuosprendžio, bus pasiųstas dvejiems metams į pataisos namus bei privalės atlyginti daugiau nei 12 tūkst. eurų įvertintą žalą.
Ši istorija, panašu, baigėsi gana laimingai. Vieninteliu smūgiu į galvą iki to nepažinotą žmogų nokautavęs Airidas Jurkšaitis buvo teisiamas tik už sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Jeigu po šio treniruoto sportininko smūgio žmogus būtų miręs, kas neretai pasitaiko analogiškose situacijose, pasekmės ir bausmė būtų visai kitos.
Tačiau ir šiuo atveju smurtinį išpuolį patyręs, po galingo smūgio kumščiu į veidą žemėn ant asfalto kritęs vyras turėjo nemažai iškęsti. Jam buvo nustatyti žandikaulio, nosies, akiduobės lūžiai, vyras apie 8 savaites galėjo valgyti tik skystą maistą per šiaudelį. Net ir paskui negalėjo normaliai kramtyti, buvo dingę skonio receptoriai, žmogus kurį laiką nejautė kvapo. Jam ilgą laiką svaigo galva, negalėjo dirbti, galiausiai prarado turėtą darbą Airijoje.
Giminių pobūvyje – alkoholis ir nedraugiški žvilgsniai
Iki to vienas kito nepažinoję A. Jurkšaitis ir Rasius A. susitiko 2019 metų rugpjūčio 17 dieną Vilkaviškyje, Vienybės gatvėje įsikūrusiame pramogų centre „Topolis“.
Ten buvo švenčiamas Rasiaus žmonos pusbrolio dukters krikštynos, pokylyje dalyvavo apie 40 žmonių. A. Jurkšaitis šiam giminių ratui nepriklausė, tačiau į pokylį atvyko kartu su drauge, kurios pusseserė – pakrikštytos mergaitės mama.
Bylos duomenimis, abu vyrai šventės metu nebendravo, sėdėjo toli vienas nuo kito. Ne paslaptis, jog tokiose iškilmėse retai apsieinama be alkoholio, o jis, panašu, suvaidino ne paskutinį vaidmenį kruvinoje krikštynų kulminacijoje.
A. Jurkšaitis vėliau prisiminė, kad jau šventės metu gerokai vyresnis Rasius jį „keistai, su nepasitenkinimu stebėjo, pažvelgęs ironiškai nusišypsodavo“. Tačiau šie teiginiai galėjo būti tik bandymas pateisinti sunkiai suvokiamą savo poelgį, atvedusį į teisiamųjų suolą.
Konfliktas prasidėjo dėl dainavimo
Smurtinę kulminaciją krikštynų šventė pasiekė jau po vidurnakčio, apie 2 val., svečiams pradėjus skirstytis. Iš pramogų centro „Topolis“ kartu su kitais žmonėmis laukan išėjo ir linksmai nusiteikęs Rasius. Vyras kartu su kitais svečiais dainavo, eidamas atsidūrė šalia lauke automobilio laukusio A. Jurkšaičio.
Vėliau šis tikino, esą alkoholio pavartojęs vyresnis vyras elgėsi labai įkyriai, „eidamas tarp žmonių lankstėsi, lyg ir dainavo“.
„Priėjęs prie manęs pradėjo dainuoti tiesiai prieš veidą. Jam pasakiau, kad atstotų, nesikabinėtų prie žmonių, kad jam iš burnos tykšta seilės“, – savo versiją apie kruvino konflikto pradžią tyrėjams pateikė A. Jurkšaitis.
Tai, kad alkoholio išgėręs ir linksmai nusiteikęs žmogus galėjo dainuodamas prieiti per arti A. Jurkšaičio, patvirtino ir liudininkai.
Pasak A. Jurkšaičio, po šios pastabos prasidėjo žodinis konfliktas. Kartu su drauge į jos giminaičių dukters krikštynas atvykusį sportininką iš nepažįstamojo lūpų vėliau nuskambėjusi frazė taip įsiutino, kad šis ryžosi sunkiai suvokiamam poelgiui ir užsidirbo pirmąjį savo gyvenime teistumą bei realią laisvės atėmimo bausmę.
„Ką, seni, tau gyventi atsibodo?“
Dviem vienas kito iki tol nepažinojusiems, alkoholio paragavusiems vyrams lauke susikivirčijus, juos ėmė raminti kiti krikštynų pokylio svečiai, abu juos tiesiog išskyrė. Vienas liudininkų vėliau prisiminė šias A. Jurkšaičio ištartas frazes: „Kas tu per vienas?“, „Ką, seni, tau gyventi atsibodo?“
Į klausimą, ar nusibodo gyventi, Rasius A. sureagavo itin ramiai, tik numojo ranka ir patraukė link šalia stovėjusio automobilio. Tiesa, eidamas šalin jis A. Jurkšaičiui du kartus pakartojo necenzūrinį žodį, kuriuo įžeidžiamai vadinami homoseksualūs vyrai.
Šis žodis ir tapo kruvino išpuolio priežastimi. Įsižeidęs A. Jurkšaitis nušoko nuo pakylos, ant kurios stovėjo, įsibėgėjęs kumščiu smogė į jį atsisukančiam Rasiui A. į dešinę veido pusę.
Smūgio būta itin stipraus ir, pasak liudininkų, koncentruoto. Vyras iš karto krito veidu į asfaltą ir praradęs sąmonę liko gulėti kraujo klane.
„Nukentėjusįjį kažkas pavertė ant šono, kad šis neužspringtų krauju. Viena liudininkė sušuko aplinkiniams, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, o Rasiaus sūnus pradėjo šaukti, kad mirė tėtis“, – teigiama bylos medžiagoje.
Nokautavęs žmogų A. Jurkšaitis puolė prie šalia laukusio automobilio ir įsėdo vidun. Teisme jis tikino, kad tai buvęs taksi automobilis, o jo vairuotojas neleidęs išlipti laukan, tačiau kiti šventės dalyviai šią versiją paneigė.
„Liudininkė priėjusi paklausė, kur šis bėga, paaiškino, kad vis tiek nepabėgs. Tuomet A. Jurkšaitis, lipdamas iš automobilio, grėsmingai jos paklausė: „Ką tu pasakei?“ Ji išsigandusi atsitraukė, o kaltinamasis minėtu automobiliu išvažiavo. Tai nebuvo taksi automobilis“, – teigiama bylos medžiagoje.
Savo auką aplankė ligoninėje
Žmogų nokautavęs A. Jurkšaitis iš nusikaltimo vietos spruko palikęs draugę, su kuria atvyko švęsti jos pusseserės dukters krikštynų.
Iškviesti policijos pareigūnai greitai nustatė įtariamojo asmenybę, jo naktį ieškojo, tačiau nerado. Tik kitą dieną, sužinojęs, kokias pasekmes sukėlė smūgis žmogui į veidą, jis pats nuvyko į Kauno klinikas, kur buvo paguldytas Rasius A.
Nukentėjusiojo žmona vėliau prisiminė, kad vyro skriaudikas atėjo atsiprašyti, tačiau elgėsi nemandagiai, aiškino, kad kaltas ne tik jis, bet ir jį įžeidęs Rasius. Pasak moters, nuoširdaus atsiprašymo nebuvo.
Teismo ekspertams konstatavus, jog po smūgio patirti sužalojimai sunkūs bei pavojingi gyvybei, A. Jurkšaičiui buvo pareikšti įtarimai iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdžius žmogaus sveikatą.
Bylą perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui, A. Jurkšaitis kaltės neneigė, jau buvo spėjęs savo aukai atlyginti dalį patirtos žalos – sumokėjo 5 tūkst. eurų.
Į galvą smogęs sportininkas privalėjo suvokti, ką daro
Nagrinėjant bylą konstatuota, kad daugybinius galvos sužalojimus Rasius A. patyrė dėl dviejų trauminių poveikių – smūgio į veidą bei kritimo juo į asfaltą.
„Tarp kaltinamojo veiksmų, tai yra smūgio nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, bei paskui sekusio kritimo ir atsitrenkimo veidu į kietą, buką, plokščią paviršių ir padarinių, tai yra daugybinių veido kaulų lūžių ir kitų specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinio pakankamai stipraus smūgio, nuo kurio Rasius A. net nukrito, pasekmė, šie padariniai yra dėsningi“, – konstatavo teismas.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad A. Jurkšaitis aktyviai sportuoja, yra fiziškai stiprus, o žmogui į veidą smogė su ypač didele jėga, įsibėgėjęs. Teismo vertinimu, būdamas patyręs sportininkas ir žinodamas savo fizines galimybes, smogdamas į galvą jis neabejotinai suvokė, ką daro.
„Dar daugiau, smūgį sudavė asmuo, kuris ne vienus metus užsiiminėja jėgos sporto šakomis (tokią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis), todėl tikrai suvokė, jog dėl tokio koncentruoto, stipraus smūgio į galvos sritį, atlikto įsibėgėjus, tai yra su dar didesne energija, nukentėjusysis gali prarasti sąmonę, nukristi (veidu ar galva) ant kieto grindinio ir susižaloti“, – pasisakė bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kaip A. Jurkšaitis elgėsi po šio kruvino išpuolio prieš jį įžeidusį nepažįstamąjį.
„Matydamas, kad žmogus prarado sąmonę, plūsta krauju, jis ne tik nukentėjusiuoju nesirūpino, nepadėjo, siekdamas sumažinti pasekmes, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, bet skubiai pasišalino iš įvykio vietos“, – konstatavo teismas.
Žmogų užpuolė, kai konfliktas jau buvo pasibaigęs
Teismas pripažino, kad A. Jurkšaičio atžvilgiu du kartus ištartas įžeidžiantis, necenzūrinis žodis jį galėjo iš tiesų užgauti bei įžeisti.
„Tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai tikrai nebuvo priežastis, dėl ko reikėjo pavartoti smurtą, juolab prieš jau nueinantį asmenį. Iš esmės A. Jurkšaitis, pasinaudojęs mažareikšme dingstimi, paniekinęs elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenį, tiek prieš aplinkinius. Nėra abejonių, kad kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę“, – teigiama nuosprendyje.
Teismo vertinimu, klausdamas nukentėjusiojo „kas tu per vienas?“, A. Jurkšaitis parodė paniekinamą požiūrį į aplinkinius, priešpriešino save šventės dalyviams, nors šventėje dalyvavusi moteris jį ramino, aiškino, kad „čia visi savi“.
Be to, draugės giminaitės dukters krikštynose dalyvavusį sportininką ypač įžeidusį žodį Rasius A. ištarė tada, kai numojęs ranka ėjo link automobilio.
„Taigi, konfliktas kaip ir baigėsi. Tačiau kaltinamasis A. Jurkšaitis, sušukęs „ką, seni, tau gyventi nusibodo“, pasivijo nueinantį nukentėjusįjį ir smogė šiam.
Kaltinamojo priešiškumą, paniekinamą požiūrį į visuomenę patvirtina ir jo elgesys po įvykio, kai liudytojai norint sustabdyti A. Jurkšaitį, jog nepasišalintų iš įvykio vietos, šis parodė priešiškumą, agresiją ir jos atžvilgiu. Nėra abejonių, kad toks kaltinamojo elgesys prieštaravo viešojo elgesio taisyklėms, pavartoti necenzūriniai žodžiai tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis jo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis“, – nusprendė teismas.
Skyrė minimalią bausmę – dvejus metus nelaisvės
Teismas įvertino ir tai, jog žmogų sunkiai sužalojusiam A. Jurkšaičiui tai – pirmoji akistata su Temide: iki šiol jis nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka.
Jo kaltę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad iš esmės kaltu prisipažino, gailisi, o užpultam žmogui jau atlygino dalį žalos (5 tūkst. eurų), taip pat sumokėjo ligonių kasai už jo gydymą.
„Atsižvelgiama ir į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį – buvo suduotas vienas smūgis, tačiau stiprus, koncentruotas, nuo šio smūgio nukentėjusysis net nukrito ir trenkėsi veidu į kietą grindinį.
Įvertinama taip pat ir tai, kad nukentėjusysis po patirtų sužalojimų iš esmės pasveiko, tokie sužalojimai esminių ilgalaikių, negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, ji nebuvo A. Jurkšaičio ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė.
Į visa tai atsižvelgus, kaltinamajam skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė“, – nuosprendyje pasisakė Kauno apygardos teismo teisėjas E. Gražys.
A. Jurkšaičiui 2020 metų birželio 29 dienos nuosprendžiu Kauno apygardos teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Iš tiesų tai – pati švelniausia bausmė, kurią Baudžiamasis kodeksas numato už sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Už šį nusikaltimą gresia įkalinimas nuo dvejų iki dešimties metų.
A. Jurkšaitį gynęs advokatas Dainius Gudas portalui „Delfi“ sakė, kad tiek jo, tiek kliento vertinimu, ši bausmė yra per griežta. Advokatas minėjo nuosprendį skųsiantis ir prašysiantis pirmą kartą teisiamam žmogui skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
„Niekam nebus geriau, jeigu žmogus pateks į pataisos namus. Juo labiau kad jis privalės nukentėjusiajam atlyginti teismo priteistą žalą. Būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir ją atlyginti“, – sakė advokatas.
Už patirtus išgyvenimus – 8 tūkst. eurų
Po krikštynų pokylio žiauriai sumuštas ir ilgai gydytas Rasius A. patirtą turtinę žalą įvertino 9 tūkst. 315 eurų. Ieškinyje jis nurodė, kad tiek pinigų neteko, nes ilgai gydėsi, negalėjo dirbti, teismui pateikė tai įrodančią darbo sutartį.
Kadangi A. Jurkšaitis sumuštam žmogui jau sumokėjo 5 tūkst. eurų, teismas nusprendė turtinės žalos dydį sumažinti iki 4 tūkst. 608 eurų.
Patirtas kančias Rasius A. įvertino 10 tūkst. eurų. Ieškinyje jis nurodė patyręs didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir emocinį stresą, nerimą dėl ateities, kentėjo fizinius skausmus, išgyveno nepatogumus – negalėjo valgyti ir buvo maitinamas, ilgą laiką neužuodė kvapo, nejautė skonio, svaigo galva.
Teismas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, iš A. Jurkšaičio nukentėjusiajam priteisė 8 tūkst. eurų. Nuteistajam taip pat nurodyta savo aukai sumokėti 800 eurų už patirtas išlaidas advokatui.
Kol bus visiškai atlyginta žala nukentėjusiajam, teismas paliko galioti laikiną apribojimą A. Jurkšaičio bankinėje sąskaitoje esančioms lėšoms, per mėnesį leista panaudoti tik 400 eurų.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Nukentėjusiajam byloje atstovavęs advokatas Arūnas Sakalauskas minėjo, kad ieškinys patenkintas didžiąja dalimi, tad nuosprendžio nežada skųsti.
