Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurios aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet, o vėliau dar būtų pastatyta sienelė su daugiau kaip 20 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių bei dar viena skulptūra, vaizduojanti sargybą einančius partizanus.
„Kitais metais bus obeliskas su Vyčio kryžiumi, tai pagrindas, o paskui eis kitos dalys: partizanų grupė, sienelė. Vyksta procesas, šiemet turime surinkti pinigus obeliskui (...). Mes nieko nenorime aplenkti: koplyčia yra Kęstučio apygardos partizanams, o mes darome visos Lietuvos partizanams. Ta vieta yra verta visų Lietuvos partizanų įamžinimo, o ne vienos apygardos“, – aiškino A. Kliunka.
Idėja Kryžkalnyje įamžinti partizanus beveik prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui – būtent jo sumanymu pradėta statyti koplyčia.
„Tas kalnas tai koplyčiai yra per didelis, koplyčia paskęsta. Paminklai vienas kitą papildys. Mes norime apjungti abu projektus (...). Pinigai obeliskui eina kiekvieną dieną, verslininkai prisideda, kariuomenė remia šitą projektą“, – sakė A. Kliunka.
Jis neatskleidė, kiek lėšų obeliskui jau surinkta, bet sakė, kad jam gali reikėti apie 500 tūkst. eurų.
„Mes pakelsime pagrindinį obeliską su paauksuotu Vyčio kryžiumi ir su tuo obelisku pritrauksime pinigus kitai daliai“, – įsitikinęs A. Kliunka.
Nors jis mano, kad jau pastatyta koplyčia nėra tinkamas paminklas partizanams, tačiau sako, kad ji ir obeliskas galėtų stovėti šalia.
„Kiek galima visus kalnus smaigstyti neveikiančiomis koplyčiomis? Gal padarom kada nors tikrą partizanų ženklą? Monsinjoras svarstė ties Vidukle padaryti Arlingtono kapines, visus atkastus partizanus sulaidoti, bet kai jis grįžo iš Amerikos, buvo per vėlu, giminės išsitampė partizanų palaikus, o dabar išmirė giminės ir partizanų kapai yra apleisti. Tai obeliskas ir sienelė būtų simbolis vienoje vietoje, nes viešai niekur nėra visų partizanų pavardžių“, – svarstė jis.
Raseinių meras Algirdas Gricius sako, kad galimybę statyti obeliską turi vertinti specialistai.
„Man, ne tieks kaip merui, bet kaip žmogui, istorikui, atrodo, kad, ko gero, pradėtą reikia baigti ir tik pasitarus su landšafto specialistais, architektais galima būtų priimti kitą sprendimą, ar tikrai obeliskas į tą vietą tiktų. Aš nenoriu šiandien sakyti nei už, nei prieš šią iniciatyvą, bet vis dėlto reikėtų specialistų išvadų. Vieni ir kiti esame patriotai, bet tai nereiškia, kad mūsų norai sutampa su teisės aktais, su kraštovaizdžio formavimo reikalavimais“, – BNS sakė meras.
Anot jo, lėšų koplyčiai baigti ir aplinkai tvarkyti kitąmet tikimasi gauti ir valstybės. Tam esą reikėtų apie 300 tūkst. eurų.
„Norėtume, kad valstybės šimtmečiui būtų galima baiginėti komplekso statybą ir įrengimą. Dabar ten yra tik gelžbetoninis koplyčios karkasas pastatytas ir daugiau nieko doro nėra, man tikrai gėda, kad šitam kompleksui valstybė neranda tinkamo finansavimo, savivaldybė iš savo biudžeto tikrai nepajėgi viena pati to padaryti“, – sakė A. Gricius.
Senasis ir naujasis projektai, kuriais norima Kryžkalnyje įamžinti partizanų atminimą, neseniai aptarti Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijoje Seime. Komisija įpareigojo iniciatorius suderinti abiejų idėjų įgyvendinimą, kad projektai sudarytų vientisą partizanų įamžinimo memorialą.