Už nutarimo projektą, kuris būtų įgyvendinęs Konstitucinio Teismo valią, balsavo tik 51 Seimo narys, prieš buvo 29 ir susilaikė 25 tautos atstovai.
„Tokiu atveju lieka galioti Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimas“, - po balsavimo sakė posėdžio pirmininkas ir Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas.
„Tenka apgailestauti, kad toks rezultatas rodo apsiskelbusios būsimos valdančiosios koalicijos atstovų teisinį nihilizmą, nepagarbą Konstitucijai, Konstituciniam Teismui. Apgailėtina, kad tarp balsavusių „prieš“ yra ir apsiskelbęs būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius“, - teigė konservatorius Jurgis Razma.
„Aš norėčiau atkreipti dėmesį į dviveidystę, kurią mes stebime iš kairiosios šios salės pusės. Aš dar vakar girdėjau Gediminą Kirkilą, kuris sakė, kad gerbia Konstitucinį Teismą, kad tas Teismas išmintingas, šiandien tos nuomonės nėra. Šiandien ryte girdėjau Algirdą Sysą, kuris sakė, kad nėra abejonių, jog jis palaikys visas Konstitucinio Teismo išvadas. Ir aš to nematau balsavimuose. Mačiau Vytautą Gapšį, kuris atsiprašinėjo, lenkėsi vos ne iki žemės aiškino, kaip Darbo partija nedalyvaus balsavime, o ta Darbo partija savais balsais pasitvirtino tuos žmones, kurie yra pažeidę rinkimų įstatymus. Nuo tokių sprendimų prasideda nauja koalicija – iš tiesų apgailėtina“, - piktinosi Kęstutis Masiulis.
Prieš nutarimą, kuris būtų atitikęs Konstitucinio Teismo išvadą, balsavo arba susilaikė Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, Krikščionių partija, po vieną Liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų atstovą, socialdemokratai bei pusė Mišrios Seimo narių grupės.
Nutarimą išimtinai palaikė visi konservatoriai, dauguma posėdyje dalyvavę Liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų narių bei pusė Mišrios Seimo narių grupės.
„Iš tiesų nieko baisaus neįvyko. Dabar bus balsavimas dėl sprendimo, ar tobulinti projektą, ar jį atmesti ir galima arba tobulinti, arba pateikti naują redakciją dėl to, kad Seimas sudarytų laikiną darbo grupę ir kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija patikslintų tuos rezultatus“, - svarstė Mišrios Seimo narių grupės narys Mantas Varaška.
„Kolega, būkite tikslus, čia nei tobulinti, nei atmesti nėra, čia ne ta stadija. Naują nutarimą teikti – taip, galima, bet ką jūs sakote, tas negalioja“, - patikslino E. Tamašauskas.
V.Sinkevičius: tai labai prasta naujos Seimo daugumos darbo pradžia
Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius DELFI teigė, jog taip pasireiškė besiformuojančios naujos Seimo daugumos valia. Esą būsimieji valdantieji nutarė spjauti į KT išvadą.
„Seimas perbraukė KT sprendimą. Teismas labai aiškiai pasakė: šitie žmonės negali būti laikomi išrinktais. Bet Seimas visiškai nepaisė KT išvados ir pasielgė priešingai. Galiu manyti, kad tai labai nepadorus sprendimas. (...) Klaiki situacija. Atvirai kalbant, naujosios daugumos labai prasta pradžia“, - kalbėjo V. Sinkevičius.
Pasak jo, toks Seimo akibrokštas reiškia, kad „darbiečių“ sąrašas lieka nepakitęs – nepaisant neskundžiamo KT sprendimo dėl J. Pinskaus, Ž. Pinskuvienės ir J. Gaudutienės. Tiesa, šį Seimo sprendimą dar galima apskųsti tam pačiam KT.
„Šį Seimo nutarimą, kaip ir bet kokį Seimo nutarimą, galima ginčyti KT – ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupė gali kreiptis į KT, prašydama ištirti, ar šitas Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai: ir pagal turinį, ir pagal priėmimo tvarką, ir pagal visus kitus rodiklius. Jeigu KT pasakys, kad nutarimas prieštarauja Konstitucijai, tas nutarimas bus išimamas iš teisės sistemos. Taigi tie asmenys, kurie įgijo mandatą pagal šitą nutarimą, vėl netektų mandato. Bet KT pats negali inicijuoti proceso – turi būti kreipimasis“, - aiškino buvęs KT teisėjas.
V.Gapšys: KT argumentai mūsų neįtikino
Rytiniame posėdyje, kuomet buvo balsuojama dėl rezultatų naikinimo Biržų-Kupiškio apygardoje, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pareiškė, kad „darbiečiai“ nuo svarstymo nusišalina. Mat antroje vietoje šioje apygardoje liko Darbo partijos kandidatas. Tuo tarpu balsuojant dėl Pinskų ir J. Gaudutienės jokios būtinybės nusišalinti „darbiečiai“ nematė.
„Ten (Biržų-Kupiškio apygardoje – DELFI) dar bus rinkimai. O šitoje vietoje mums nesikeičia mandatų skaičius. Tai yra skirtingi dalykai“, - DELFI aiškino V. Gapšys.
Anot jo, KT argumentai dėl trijų į Seimą išrinktų Darbo partijos narių frakcijos neįtikino.
„Galutinį sprendimą dėl KT pasisakymų priima parlamentas. Taip yra Seimo rinkimų įstatyme. KT išdėsto savo argumentus, o jeigu tų argumentų parlamentui nepakanka – jis priima kitokį sprendimą. Viskas čia logiška. Nepakako argumentų. Tiems asmenims nėra pateikti įtarimai“, - tęsė V. Gapšys.
Politiko teigimu, „darbiečiai“ savo balsavimu siekė, kad partiečiai nebūtų nuteisti be teismo.
„Jeigu sukursime tokią teisinę situaciją, kad po to, tyrimui pasibaigus, jiems nepareiškus nei įtarimų, nei kaltinimų, jie negalės užimti Seimo narių vietų, kursime jiems tokią situaciją, kuri yra nepriimtina tiek instituciškai, tiek įstatymiškai“, - dėstė Darbo partijos vicepirmininkas, pridurdamas, kad nėra „atgalinio mechanizmo“, kuris leistų „darbiečiams“ vėl įgyti Seimo nario mandatus jei ikiteisminiai tyrimai dėl balsų pirkimų baigtųsi niekuo.
V. Gapšys taip pat pažymėjo, kad J. Pinskaus pozicija nekinta – Vilniaus vicemeras turėtų atsisakyti Seimo nario mandato, nepaisant jį išsaugoti leidusio Seimo sprendimo.
L.Bielinis: tai signalas prezidentei apie naujos koalicijos susitelkimą
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad tokiu balsavimu prieš Konstitucinio Teismo išvadą nauja valdančioji dauguma parodė savo sutelktumą bei pasiuntė signalą prezidentei, jog moka ir geba veikti darniai. Tačiau politologo nuomone, tai nepablogins santykių su Prezidentūra, nes santykiai ir taip sudėtingi.
„Aš nemanau, kad gali pakenkti, nes tie santykiai jau pažymėti tam tikra gana stipria įtampa tarp prezidentės ir būsimos valdančiosios daugumos pačios prezidentės nuostatomis. Šios dienos žingsnis ir signalas pačiai prezidentei, kad būsima valdančioji dauguma moka ir gali veikti darniai, netgi spręsdama tokius klausimus, kurie iš šalies žiūrint jau yra išspręsti ir nepajudinami“, - DELFI teigė L. Bielinis.
Kaip žinoma, į Konstitucinį Teismą kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimas – jie prašė įvertinti, ar rinkimų rezultatų patvirtinimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje bei septyniose vienmandatėse buvo teisėtas.
Prezidentė į Konstitucinį Teismą kreipėsi įgyvendindama Tautininkų sąjungos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos prašymą, tačiau prieš pat kreipimąsi pabrėžė netvirtinsianti socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ koalicijos iki Konstitucinis Teismas nepaskelbs savo išvados.
Išvadą paskelbus prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, jog tai tik dar labiau sustiprina įtarimus dėl Darbo partijos skaidrumo. Kaip žinoma, šalies vadovė priešinasi Darbo partijos atstovų dalyvavimui Vyriausybės formavime.
Politologas L. Bielinis taip pat suabejojo, ar Seimas gebės ir norės Konstitucinio Teismo išvadą įgyvendinantį nutarimą priimti trečiadienį. Tą dieną numatomas neeilinis Seimo posėdis.
„Manau, kad bus labai sudėtinga. Nes jeigu šiandien būsima valdančioji dauguma parodė savo galimybes netgi būdama dar mažumoje (bet greičiausiai Seimas nebuvo pilnai susirinkęs), tai rytoj greičiausiai mes matysite tą pačią situaciją ir tokiu būdu būsima valdančioji dauguma kontroliuos situaciją ir neleis pakrypti įvykiams jiems nenaudinga linkme“, - sakė politologas.
Ž.Pinskuvienė susiruošė į Seimą
Tuo tarpu Ž. Pinskuvienė neketina sekti vyro pėdomis. Vilniaus vicemero žmona ketina pasinaudoti Seimo suteikta malone ir dirbti parlamente.
„Taip, - žurnalistams sakė Ž. Pinskuvienė, paklausta, ar liks Seimo nare. - Jokie reitingo balsai nebuvo perkami. Aš jums tą galiu garantuoti. Aš net neabejoju, kad teisingumas yra, kad tam tikros struktūros absoliučiai viską išsiaiškins ir dar kartą parodys, kad iš tikrųjų jokių pirkimų nebuvo. (...) Aš pati, kaip vienmandatininkė, gavau 5300 balsų savo rinkimų apygardoje. Ir aš manau, kad ne KT prerogatyva anuliuoti šitų žmonių balsus. Aš galvoju, kad KT neužteko laiko, 72 valandos – mažai, iš tikrųjų. (...) Mes šeimoje esame apsitarę – jeigu pateksime abudu, abudu tikrai neisim.“
Anot jos, J. Pinskus į Seimą pagal sąrašą net neketino patekti.
Vyras netgi po pirmo turo buvo pasakęs, kad jis į Seimą tikrai neis. Jis į Seimą būtų ėjęs tiktai jei būtų laimėjęs vienmandatėje apygardoje. Pagal sąrašą tikrai nebuvo jo tikslas patekti į Seimą“, - sakė Ž. Pinskuvienė.
„Mes esame nei kaltinamieji, nei įtariamieji“, - pabrėžė politikė.